- Kas jus paskatino parašyti tokią knygą?

- Žinojau ir žinau, kad tokių knygų labai reikia – patariančių, vedančių. Nesvarbu kur – galbūt per miestus, muziejų sales. Man visada svarbu ne tik žinios, bet ir taip, kaip tomis žinioms naudotis, kaip pačiam ką nors atrasti. Kartu su gamta aš jau seniai, visada ją stengiuosi pažinti ir suprasti. Meluočiau sakydamas, kad jau viską supratau, todėl vis dar ieškau. Gamta per daug sudėtinga, ji neaprėpiama, tačiau visada žavi savo tobulu veikimu. Gamtoje nebūna klaidų, čia net maža dulkelė (sakykime – pataisų spora) turi mums kylančių daug klausimų, tačiau kartu ji turi ir visus atsakymus.

Ruošdamas rankraštį kreipiausi į kolegas gamtininkus (jiems esu be galo dėkingas), naudojausi daugybe knygų. Tačiau visa tai tik sustiprino mano žinias ir nusiteikimą. O knygos struktūra sumanyta mano paties. Oi, gal ne visai – tą padiktavo Gamta.

- Esate sukaupęs daugybę žinių apie gamtą. Ką skaitytojai ras šioje knygoje? Papasakokite apie ją plačiau.

- Ši knyga – ne žinynas. Man svarbiau mokyti mokytis, ieškoti ir pagaliau surasti. Iš esmės, ji turėjo būti keletą kartų storesnė, nes poroje puslapių pasakyti ką nors apie kerpes ar samanas, pagaliau – dirvožemio susidarymą, įgriuvas, atodangas ar mikorizę (kai grybai ir medžiai sudaro tam tikrą sąjungą) beveik neįmanoma. Todėl tekstai labai lakoniški, lyg „nukreipiantys“ ar patariantys, o toliau... Toliau teks gilintis patiems.

Selemonas Paltanavičius
Foto: Asmeninis archyvas

Kaip jau minėjau, sumanymas buvo kur kas „storesnis“, nes labai rūpėjo pasakoti apie vabzdžių ir paukščių pasaulį. Tačiau knygos struktūra ir tekstų seka turėtų padėti ruoštis išvykai (sakykime – kelionei ar ekspedicijai) į gamtą, suteikti žinių. Visada pabrėžiu etinius motyvus – mes gamtoje esame jau beveik kultūringi, nors... kartais jai pakenkti galime apie tai net negalvodami. Todėl be didaktikos, be griežtų pabarimų stengiuosi išdėstyti esmę: kodėl mes negalime skinti sau maišo meškinių česnakų (nežinau gyvūno, kuris tą maišą suėstų), kodėl mums nereikia tūkstančio baravykų. Jei kas nors burbtelės – „...negi gaila?“, pasakysiu tiesiai – gaila, tik ne man, o gamtai. Ji juk nėra tas bedugnis aruodas, kaip mokė sovietiniais laikais. Gyvename kitur, kitaip ir tą turėtume suprasti.

- Buvimas gamtoje tikriausiai nebūtinai reiškia, kad vyksta gamtos pažinimas? Kaip ją stebėti? Kas svarbu, norint pažinti mus supančią aplinką?

- Tikrai nemanau, kad visi į gamtą eina tikėdamiesi ją tirti. Kiti gal ir pažinti nieko nenori, negali... Kiekvienam pagal poreikius. Bet mes gamtoje esame svečiuose, todėl svarbu, kaip su ja bendrausime.

Kaip stebėti gamtą? Labai paprastai – sukaupti dėmesį ir akimis stengtis surasti ką nors pažįstamą – pavyzdžiui, žirgelį skėtę, kuri ant šakelės tyko uodų. Pamatyti sėkmingą skėtės medžioklę – didelis įvykis. O kiek tų uodų ji sugaus per valandą? O kaip juos sugrauš? Šalia takelio augantys augalai užmins dar daugiau mįslių – sužinosime jų vardus, žiedų kvapą ir savo žiniomis nustebinsime... save pačius. Juk visada taip smagu žinoti pačiam.

Selemonas Paltanavičius
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Dabar surastų augalų, vabzdžių, net giedančių paukščių atpažinimui padeda įvairios programos programėlės. Tačiau aš siūlau jomis naudotis atsargiai. Žodžiu, visada geriau įsimename vardus, pavadinimus, kai patys juos „išlukštename“, nustatome. Programėlės „išlukštenti“ vardai kažkaip ima ir pasimiršta...

- Knygoje dalijatės metodais, padėsiančiais atrasti ir pažinti gamtos abėcėlę. Kas yra toji gamtos abėcėlė?

- Abėcėlė yra... oi, jeigu aš čia atsakysiu, kam tada naujoji knyga? Tačiau iš karto patariu susikaupti, nes gamtos raidynas yra be galo ir be krašto. Tik įsivaizduokite, ką iš tokios gausos galima išvesti, sukurti! Tačiau kiekvienas, besiruošdamas į kelionę gamtoje, turi galvoti ne tik apie rūbus, bet ir šiek tiek išmanyti apie orus, apie pasaulio šalis, debesis, augalo sandarą, gyvūno anatomiją. Tegul ir nedaug, šiek tiek, bet kaip tai padės!

- Kokių patarimų turėtumėte norintiems praleisti vasarą gilinant savo žinias apie Lietuvos gamtą?

- Atsakyti sunku, nes nežinau, kokio gylio yra tos Jūsų žinios. Iš karto pasakysiu – užsibrėžti kokį nors siekį būtų pavojinga. Tačiau jeigu rudeniop gebėsite papasakoti apie 10 žuvų rūšių (jei žvejojate), tiek pat vabzdžių, augalų, tai bus puikus laimėjimas. Tuo labiau, kad nei vieni, nei kiti jie negyvena „vieni lyg pirštai“. Taigi, visada teks kalbėti apie jų santykius, apie sąlygas, apie... ar žinote, kad jūs tada jau būsite ne šiaip sau stebėtojai, tačiau ekologai. Tegul ir pradedantieji...

- Koks buvo jūsų paties pastarasis atradimas gamtoje?

- Atradimas?... Sunku ką nors išskirti, jų pateikia kiekviena diena. Štai surandi varnėno kiaušinio lukštą – taaaaip, jau jaunikliai išsirito. Matai vidury lauko žoliaujančią stirną ir supranti – netrukus ji čia atves jauniklį, o gal net visus du. Pamatai ore pirmąjį čiurlį ir supranti: pavasaris ruošiasi išeiti! Čia pat vasara, pats geriausias laikas kelionėms – gal tai taip pat yra atradimas?