Apie 70 proc. mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo, todėl dažnai Žemė vadinama mėlynąja planeta.

Apie 97 proc. viso vandens Žemėje yra jūrose ir vandenynuose, likę 3 proc. – gėlo vandens ištekliai. Tačiau ir šie – ne visi prieinami kasdieniam žmogaus vartojimui ir poreikiams: apie du trečdalius (apie 2 proc.) gėlo vandens sušalęs, sukauptas ledynuose, sniegynuose. Tik trečdalį (apie 1 proc.) gėlo vandens atsargų sudaro požeminis vanduo. Mažiausia gėlo vandens dalis yra sukaupta upėse, ežeruose, atmosferoje ir gyvuosiuose organizmuose.

PSO duomenimis, 74 proc. pasaulio gyventojų (5,8 mlrd. žmonių) naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamo vandens sistema, o beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių (apie 25 proc. ) neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens.

Vanduo
Foto: Shutterstock

Kaip pagrindines teršiančias medžiagas geriamajame vandenyje PSO išskiria arseną, fluoro junginius, nitratus, pesticidus, tačiau pastaruoju metu auga ir visuomenės susirūpinimas dėl farmacinių medžiagų, perfluorintų junginių ir mikroplastiko dalelių geriamajame vandenyje.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojai naudojasi požeminio vandens ištekliais. Apie 82 proc. šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį. Tačiau ne visos ES ar pasaulio šalys turi galimybę naudoti požeminį vandenį: naudojamas daugiau valymo reikalaujantis paviršinis, kritulių vanduo, o Afrikoje iki vandens telkinių (nebūtinai švaraus vandens) žmonės priversti eiti ilgus atstumus.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 75 proc. požeminio vandens Europoje yra geros cheminės būklės, apie 44 proc. paviršinio vandens telkinių yra geros arba labai geros ekologinės būklės, tačiau net 75-96 proc. jūrų akvatorijų nesiekia geros būklės (dėl taršos cheminėmis medžiagomis, maistmedžiagėmis, šiukšlėmis ir povandeninio triukšmo).

2014-2019 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje geros ekologinės būklės neatitinka 63 proc. upių, 64 proc. ežerų, Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantės vandenys. Geros cheminės būklės (dėl sunkiųjų metalų, ftalatų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, perfluoroktansulfonrūgšties, tributilalavo koncentracijų vandenyje, gyvsidabrio ir bromintų difenileterių biotoje) neatitiko 5 proc. visų vandens telkinių: 47 upės, 8 ežerai, Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantės vandenys.