Klimatas liko antrame plane
Karas Ukrainoje su klimato krize susijęs įvairiais būdais. Agresorius yra naftos valstybė, kurios ilgalaikė ekonominė ateitis priklauso nuo lėtų veiksmų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį.
Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų skatina konkurentų norą greičiau pereiti prie švarios energijos ir naujų, alternatyvių iškastinio kuro šaltinių paiešką. Ukraina yra pagrindinė grūdų ir kukurūzų augintoja, todėl Rusijos invazija gali sukelti ir maisto šoką, kuris dar labiau padidins klimato sukeltą badą kai kuriose Afrikos dalyse, rašo „Politico“.
Klimato kaitos klausimas nebegali būti pirmoje vietoje, kai Ukrainos TKKK mokslininkai, ieškodami prieglobsčio nuo Rusijos raketų, turi nutraukti darbą prie galutinės ataskaitos formuluotės, o Rusijos delegatams atsiranda galimybė toliau stengtis įterpti formuluotę, kurioje būtų akcentuojama visuotinio atšilimo nauda. Tiesa, vienas Rusijos atstovas pasinaudojo susitikimu, kad atsiprašytų už savo vyriausybės agresiją.
BBC kalbinta Ukrainos mokslininkė bei TKKK narė Svitlana Krakovska pasakė, kad karas „uždaro galimybę“ pasauliui užkirsti kelią skaudžiausiam klimato kaitos poveikiui.
Ji dalyvavo baigiamuosiuose komisijos naujausio pagrindinio klimato kaitos poveikio vertinimo tvirtinimo etapuose, kai dėl invazijos nebegalėjo tęsti savo darbo.
Ji pabrėžė, kad iškastinis kuras ir Europos priklausomybė nuo iš Rusijos eksportuojamos naftos ir dujų „finansuoja karą“. Anot mokslininkės, galimybė sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį – iš dalies pereinant prie šių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – labai greitai baigiasi
„Šis karas, – pridūrė ji, – dar labiau susiaurina šią galimybę, nes dabar pirmiausia turime išspręsti šią problemą.“
Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių savo kalboje paminėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ragindama greičiau pereiti prie atsinaujinančiosios energijos ir sakydama: „Mes tiesiog negalime taip stipriai pasikliauti tiekėju, kuris mums kelia aiškią grėsmę“.
Vertina nepakankamai rimtai
Mokslininkai mano, kad klimato kaitos klausimas vertinamas nepakankamai rimtai. „Manau, kad daugelis vyriausybių ir politikos formuotojų vis dar linkę klimato kaitą vertinti tik kaip vieną iš daugelio pavojų“, – vienas iš autorių Francois Gemenne.
Vietoj to, pasak jo, turime „atsižvelgti į tai, kad klimato kaita iš tikrųjų yra rizikos veiksnių visuma ir kad ji pakeis visus klausimus, kurie bus svarbiausi XXI amžiuje – vystymąsi, saugumą, migraciją, sveikatą.“
TKKK ataskaitoje, kurioje apibendrinta ir akcentuota didžioji dalis pastarojo dešimtmečio klimato mokslo tyrimų, kad būtų galima susidaryti pasaulio, koks jis yra šiandien ir koks bus ateityje, vaizdą, prastas valdymas ne kartą įvardijamas kaip rizikos veiksnys.
Ataskaitoje teigiama, kad įžengus į klimato pasekmių amžių, vyriausybės, kurioms trūksta institucinių struktūrų, politinės valios ar atskaitomybės savo piliečiams, nesugebės jų apsaugoti nuo klimato krizės poveikio.
Pokyčius pajus net Rusija
Su šia problema kartu su visais kitais vadovais turės susidurti ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tiesa, ypatingo dėmesio klimato kaitos klausimas Rusijoje nesulaukia.
Verta prisiminti, kad į pernai spalio 31–lapkričio 12 dienomis vykusį COP26, kuris yra aukščiausio lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, Rusijos prezidentas (taip pat ir Kinijos prezidentas) neatvyko, dėl ko sulaukė aštrios JAV prezidento Joe Bideno kritikos. Buvo atsiųsta tik šios valstybės delegacija. Sakydamas kalbą J. Bidenas teigė, kad klimatas yra „milžiniškas klausimas“, o Kinija „pasišalino“, ir pridūrė, kad „tas pats yra su Rusija ir Putinu“, rašė BBC.
Rusija yra penkta pagal dydį anglies dioksido teršėja pasaulyje. Pirmoje vietoje yra Kinija, po jos eina JAV, tada ES ir Indija.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nenurodė jokios priežasties, kodėl Rusijos vadovas nedalyvaus, kai jie spalio mėn. paskelbė apie sprendimą, nors sakė, kad klimato kaita yra „svarbus“ Rusijos prioritetas. Prezidentas V. Putinas spalio 13 d. tarptautiniame energetikos forume pasakytoje kalboje teigė, kad Rusija taip pat sieks anglies dioksido neutralumo „ne vėliau kaip 2060 m.“, rašė BBC.
Vienaip ar kitaip Rusija kaip ir bet kuri kita valstybė klimato kaitos poveikio išvengti negali. Tirpstantis amžinasis įšalas, kaip pareiškė TKKK, manoma, sukėlė vieną didžiausių ekologinių nelaimių per visą šalies pastarojo meto istoriją. Manoma, kad 2020 m., per rekordiškai karštą laikotarpį, dėl besileidžiančios žemės suskilo cisterna ir į upes ir ežerus netoli Norilsko, 175 tūkst. gyventojų turinčio miesto, kuris visas pastatytas ant amžinojo įšalo, išsiliejo apie 20 tūkst. tonų dyzelino, rašo „Politico“.
Teigiama, kad visoje įšalusioje Rusijos šiaurėje žemės gebėjimas išlaikyti pastatus iki 2050 m. sumažės iki trečdalio, o tai sukels didžiulę infrastruktūros katastrofą, kuri, vieno tyrimo duomenimis, gali kainuoti 132 mlrd. dolerių. Kita problema juodligė – užkrečiama žmonių ir gyvulių liga, kuri pastaraisiais metais išsivadavo iš amžinojo įšalo šiam tirpstant.
Šioms problemoms spręsti reikia pinigų, planavimo ir – prioritetų keitimo. Jei to trūksta, mokslininkai įspėja, kad neveiklumas, poveikis ir kontrolės praradimas gali sukelti grįžtamąjį ryšį.
Didina esamas problemas
„Klimato kaita yra didžiausia grėsmių daugintoja, – sakė gamtos apsaugos organizacijos „Nature Conservancy“ vyriausioji mokslininkė Katharine Hayhoe. – Paimkime beveik viską, kas, kaip jau žinome, pasaulyje yra negerai... ir dėl klimato kaitos ekstremali situacija tampa dar sunkiau išsprendžiama.“
Miuncheno saugumo konferencijos vadovai išreiškė didelį susirūpinimą, kad Rusijos pradėtas karas gali sumažinti jų gebėjimą sutelkti pasaulinį atsaką, kurį jie pažadėjo Glazge vykusiame COP26 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime. Besivystančios šalys apgailestavo, kad karinių pajėgų stiprinimas gali pareikalauti milijardų, pažadėtų padėti joms apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų ir kylančių jūrų.
Nors V. Putinas tempia pasaulį į naują didesnių gynybos išlaidų ir karinių prioritetų erą, TKKK pateikė griežtą priminimą, kad to negalima suprasti atsietai nuo klimato kaitos ir geopolitinių bei socialinių padarinių, susijusių su perėjimu prie žaliosios energijos.
Tarp Ukrainoje vykstančio košmaro ir klimato krizės yra dar vienas ryšys. TKKK ataskaitos centre yra ir tėvynės klausimas: „Kur bus galima gyventi jei teks migruoti dėl klimato? Akivaizdu, kad gyvenimas kai kuriose pasaulio vietose taps vis sudėtingesnis, o kai kur ir neįmanomas.
