1. Žygių tentas ir virvė
Nors daugelis į išgyvenimo žygius ima palapinę, A. Černiauskas sako, kad Lietuvoje net žiemos metu pakanka turėti specialų žygių tentą. Nebent, teigia jis, nusimato itin prastos oro sąlygos ir palapinėje teks praleisti visą laiką.
„Palapinė geriausiai apsaugo nuo vėjo, bet tikrai ne nuo šalčio. Dėl to palapinės ir neturiu. Dažniausiai naudoju tentus – tai tokie neperšlampami, lengvi audeklai, kurie gali būti stačiakampio, rombo ar kitos formos. Jie yra gana universalūs, išlankstomi skirtingais būdais. Užtenka turėti virvę, pritvirtinimui prie dviejų medžių. Po 800 gramų svorio tentu gali pasislėpti 3 žmonės.
Jų pirkti yra daugelyje specializuotų parduotuvių, taip pat kai kuriuose prekybos centruose. Kuo tentas lengvesnis ir kuo daugiau kampuose turi kilpučių, tuo jis brangesnis. Tokio tikrai gero tento kaina gali siekti ir apie 100 eurų“, – sako jis.
2. Miegmaišis
Pašnekovas sako, kad jeigu žmogus nenori išlaidauti ir pirkti dviejų miegmaišių skirtingiems sezonams, mūsų lietuviškiems orams geriau turėti šiltesnį miegmaišį tiek žiemai, tiek vasarai.
Renkantis miegmaišį reikia įvertinti:
- šiltumą;
- užpildą;
- užpildo sluoksnių skaičių;
- miegmaišio išorinį ir vidinį sluoksnius;
- miegmaišio formą ir anatominę miegmaišio struktūrą;
- svorį;
- dydį, kai miegmaišis yra supakuotas
3. Kilimėlis
Toks kilimėlis reikalingas tam, kad netektų tiesti miegmaišio tiesiog ant žemės, mat nuo jos sklinda didžiausias šaltis. Prieš dedant kilimėlį, reikės pasiruošti vietą – pasitiesti sausų gamtoje randamų pagaliukų, medžių šakų ar kitų medžiagų. Pašnekovas sako, kad kilimėlis turėtų būti pakeltas bent 5 centimetrus nuo žemės.
A. Černiauskas pasakoja, kad tokie kilimėliai yra kelių tipų, todėl reikia gerai pagalvoti, kokį pasirinkti: pripučiamą ar sulankstomą.
„Sulankstomas kilimėlis yra didelis ir sunkus, bet jis nepradegs jei ant jo nukristų žiežirba. O jeigu turi pripučiamą kilimėlį, jis bus labai mažas, lengvas ir gana patogus, bet yra pavojus, kad jis prakiurs ir tada tu nieko nebeturėsi. Taigi turi pasverti kiekviename žingsnyje. Aš paskutiniu metu renkuosi lengvą pripučiamą kilimėlį“, – sako jis.
4. Drabužiai
Šaltuoju sezonu einant į mišką A. Černiauskas rekomenduoja po viršutiniais drabužiais dėvėti termo rūbus. „Yra žygio rūbai, kurie skirti ėjimui, jie yra sintetiniai, greitai išgarina prakaitą. Patariu turėti atskirus drabužius miegui, nes atsigulus su drėgnais nuo prakaito, nešvariais, žemėtais drabužiais, skverbsis šaltis. Jei įmanoma miegoti reikėtų kuo sausiau ir švariau“, – sako jis.
Pašnekovas tęsia, kad drabužių medžiaga yra labai svarbi, negalima rinktis tokių, kurie sulaiko prakaitą ir jo neišgarina.
„Sausio mėnesį miegojau lauke apsirengęs termo rūbais, o viršutiniai drabužiai buvo iš fliso, todėl buvo pats tas. Nuo judėjimo žmogus prakaituoja, rūbai drėgsta. Judėjimui tinkamiausi sintetiniai rūbai. Nerekomenduoju dėvėti medvilninių. Žmonės dažnai suklysta – apsirengia, tarkim, medvilninius marškinėlius ir ant viršaus maunasi kvėpuojantį rūbą. Išeina, kad jie prakaitą uždaro tarp sluoksnių, nes medvilnė sudrėgsta, prakaitas iš jos neišgaruoja, taigi nugara yra šlapia, tada žmogus nusirengia, nes jam karšta, ir gali peršalti. Geriausia rengtis kvėpuojančius sintetinius drabužius ėjimui, o kai sėdi prie laužo, nejudi, neprakaituoji, jau gali apsirengti šiltesniais rūbais. Niekada ėjimui nereikėtų rinktis medžiagų, kurios sugeria prakaitą ir sulaiko drėgmę savyje“, – tikina išgyvenimo žygių entuziastas.
Anot jo, striukė taip pat turėtų būti neperpučiama ir neperšlampanti, o kad neprarastų savo savybių, geriausiai ją plauti rankomis, o ne skalbimo mašinoje.
5. Batai ir kojinės
Išgyvenimo žygiams Lietuvoje, anot pašnekovo, geriausiai tinka batai aukštesniu aulu – su jais patogu eiti per samanas ir nelygiu paviršiumi, mažesnis pavojus susižeisti. Vis dėlto svarbiausia, anot jo ne patys batai, o jų ir kojinių derinys.
„Batai visada turi būti su specialia į juos įausta membrana, kuri padeda pasišalinti drėgmei. Svarbu ir kojinės – jeigu žmogus bus su medvilninėm kojinėm, kurios sulaiko drėgmę, tai ir geri batai nepadės. Reikia rinktis tokias kojines, iš kurių prakaitas išgaruoja ir pasišalina per batą. Pavyzdžiui, tinka merino vilnos kojinės, kurios nesulaiko prakaito. Kojines ir batus galima rasti daugelyje specializuotų aktyvaus laisvalaikio ir sporto drabužių parduotuvių“, – paaiškina A. Černiauskas.
6. Šildukai
Šaltuoju metų laiku daug patogumo būnant gamtoje, o ypač nakvojant lauke, suteiks taip vadinami šildukai, kuriuos galima rasti daugelyje aktyvaus laisvalaikio prekių parduotuvių. Jie naudojami tiek rankoms, tiek kojoms šildyti.
„Su tokiu cheminiu šilduku prie padų gali miegoti ir prie 20 laipsnių šalčio. Psichologiškai tau bus ramiau, žinosi, kad kojų pirštai nenušals. Esu miegojęs miške ir prie labai šaltų žiemų. Buvau pasiėmęs ir rankų, ir kojų šildukus, ir puikiai išsimiegojau. Jie yra labai kompaktiški ir tikrai duoda daug patogumo“, – priduria pašnekovas.
7. Ugnies skeltuvas
Pašnekovas sako, kad išgyvenimo žygiuose beveik nenaudoja degtukų ir žiebtuvėlių. Degtukai gali greitai sudrėkti, žiebtuvėliai veikia tik trumpą laiką. Jis rekomenduoja turėti ugnies skeltuvą. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje esantys 5 cm ugnies skeltuvai yra labai trumpi, todėl neturint gerų įgūdžių ugnį įskelti sunku, taigi geriausiai pirkti didesnius skeltuvus užsienyje.
„Aš pats ugnies skeltuvą pirkau iš Anglijos, jis yra 18 cm ir įskelti ugnį labai paprasta. Vienas brūkštelėjimas ir viskas. Taigi skirtumas yra didelis – ar turėti trumpą skeltuvą, kur tau reikės ilgai brūžinti, ar ilgą – kur kad įžiebtum ugnį pakaks poros brūkštelėjimų“, – rekomenduoja A. Černiauskas.
Skeltuvo didžiausi privalumai – jis veiks net ir sudrėkęs, o panaudoti bus galima tūkstančius kartų.
8. Vandens filtras
Būnant gamtoje pašnekovas visada rekomenduoja apsistoti prie vandens telkinių, geriausiai – tekančių, tuomet galima virinti jų vandenį. Jis sako iš kai kurių švarių mažesnių upelių vandenį galima naudoti ir nevirintą: „Jeigu apsistojote prie didesnės upės, tokios kaip Neris, Merkys, nerekomenduoju gerti to vandens. Bet jei įsikūrėte prie mažesnio upelio, galite virinti vandenį, viskas bus gerai.“
Jis tęsia, kad verta įsigyti vandens filtrą, kuris leis visada turėti švaraus geriamojo vandens.
„Tikrai rekomenduoju investavus šiek tiek pinigų – apie 50-100 eurų – nusipirkti burna traukiamą vandens filtrą su šiaudeliu, o kelių dienų tolimam žygiui geriau tiks vandens filtravimo sistema. Tai yra toks aparačiukas su pompa kaip kraujo spaudimo matuoklis. Įmerki į vandenį žarnelės vieną galą ir su pompa vandenį išfiltruoji. Gali išfiltruoti didesnį kiekį – užteks daugiau žmonių. Tokio vandens kiekis yra daug didesnis nei galėtum neštis gertuvėje. Tuo tarpu burna traukiamas filtras su šiaudeliu veikia labai paprastai – įmerki vieną galą į vandens telkinį ir per kitą galą gali iškart siurbti vandenį. Tokio tipo filtrai būna kompaktiški, lengvi. Bakterijas išvalo beveik 99 proc.“, – sako A. Černiauskas.
Vandenį galima virinti ir ant laužo, tačiau, anot pašnekovo, pastovėjusio virinto upės vandens skonis yra labai nemalonus, todėl reikia įvertinti, kiek ilgai galėsite tokį gerti. Tačiau arbatai, kavai, maistui ruošti geriamojo vandens pašnekovas siūlo nenaudoti – tam tiks ir virintas upės vanduo.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vandenį virinti reikės ilgai – apie 30 min., nepakaks sulaukti tik kol jis užvirs kaip virdulyje.
9. Įrankiai maistui
Vietoj kelių įrankių išgyvenimo žygių vadovas siūlo įsigyti šaukštą-šakutę ir peilį viename. Jis taip pat sako, kad vietoje karinio katiliuko renkasi nedidelį aliuminį puodą su dangčiu ir rankena, kuri užsilenkia į vidų. Atskirai turėti keptuvės nebūtina, esant reikalui kažką išsikepti galima tai daryti ant apversto puodo dangčio.
„Manau, kad vienos-dviejų dienų žygyje lėkštę neštis būtų jau papildomas nereikalingas svoris, geriau valgyti iš to paties puodo, kuriame gaminai. Nugara padėkos. Termosas mano manymų naudingas tik pusdienio žygyje arba žygyje be nakvynės. Tai sunkus daiktas ir naudingas kai nesineši dujinės viryklės ir greitai nori šilto vandens. Tarkim planuoji ilgą (30 km) dienos žygį žiemą, kai net 30 min. dienos šviesos yra svarbu, nenori gaišti laiko virindamas vandenį. Tada termosas yra geras pasirinkimas“, – sako A. Černiauskas.
10. Peilis, kirvukas ir pjūklas
Stovyklavietei įsirengti pravartu turėti ir tam tikrus įrankius. A. Černiauskas sako, kad į išgyvenimo žygius verta pasiimti nerūdijančio plieno peilį, nedidelį pjūklą ir kirvuką.
„Aš visada turiu ištraukiamą pjūklą. Kai įsirenginėji stovyklavietę, labai patogu. Yra du variantai: arba pjūklo geležtė atsilenkia ir užsifiksuoja, arba – išlenda iš koto. Tokios geležtės pjauna kai trauki į save. Tai labai palengvina malkų pasiruošimą ir stovyklavietės statybas. Kirvuko užtenka mažiuko, maža rankena“, – priduria jis.
11. Saulės baterijos, telefonas, nešiojamas įkroviklis
A. Černiauskas sako, kad išgyvenimui gamtoje pravers ir saulės baterijos. „Jos veikia tada, kai esi ilgą laiką ant saulės. Saulės baterijas reikia prijungti prie „power bank“ nešiojamo įkroviklio. Dienos metu kraunasi „power bank“, o vakare pakraunu telefoną. Gal kažkiek energijos yra iššvaistoma, bet tada telefoną turi tiesiai rankose jeigu tau reikia pasižiūrėti maršrutą. Taip yra patogiau“, – teigia jis.
12. Kompasas
Esant miške pravartu turėti ir kompasą, kuris gali padėti išsikrovus telefonui, tačiau juo reikia mokėti naudotis ir pasiruošti, sako pašnekovas.
Svarbu atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė – šiaurės rodyklė – visada rodo beveik tiksliai į šiaurę.
