Kreipėsi žvejai
Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi užkietėjęs kėdainietis žvejys Justinas Paulauskas. Žvejį papiktino ir labai nustebino prie Rimkų ežero pastatyti žvejoti draudžiantys ženklai.
Vyriškis ėmė rinkti informaciją, domėtis, kam priklauso šis ežeras ir ar čia gali žvejoti visi žvejai.
„Iš tiesų situacija labai keista, nes prie to ežero ne viena tokia lentelė įkalta. Parašyta, kad žvejoti draudžiama, kad čia – privati valda, o bauda esą du šimtai eurų.
Aš ėmiau domėtis, klausiau ne vieno žmogaus, net aplinkosaugininkų, bet man jie pasakė, kad ežeras nėra privatus.
Net aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje „Alis“ rodo, kad šis vandens telkinys nėra išnuomotas, tad nesuprantam kaip yra, legalūs tie ženklai ar ne?
Reikėtų išsiaiškinti ir padėti tašką“, – svarstė J. Paulauskas.
Sukėlė audrą
Šis klausimas tarp Kėdainių žvejų sukėlė nemažą diskusijų audrą, vieni ragino nekreipti į ženklus dėmesio ir žvejoti, kiti teigė, kad tvenkinys turi savo šeimininką, kuris gali drausti žvejoti.
„Žvejai sako, kad atvažiuoja čia pažvejoti, bet juos išveja iš čia, sako, kad čia privati valda.
Mažai kas Kėdainiuose girdėjo apie privačius ežerus. Kažkaip sunku patikėti. Mes manome, kad tai galimai neteisėtai pastatyti ženklai“, – dėstė žvejys.
Žvejai teigė pastebėję, kad aplink ežerą atsirado žvejoti draudžiantys ženklai, tačiau jie suabejojo, ar šie ženklai pastatyti legaliai.
Išsiaiškino situaciją
Visus taškus šioje istorijoje sudėjo Krakių seniūnas Ernestas Barčas. „Rinkos aikštė“ kreipėsi į seniūniją, kad ši paaiškintų žvejams, kokia yra situacija.
Seniūnas operatyviai išsiaiškino, kad šis Kėdainių rajono ežeras visgi turi savo šeimininką. „Rimkų ežeras yra privatus. Mūsų duomenimis, žmogui yra atkurta nuosavybė“, – informavo E. Barčas.
Privatūs ežerai
Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys: ežerai, upės ir jose įrengti tvenkiniai.
Kaip nurodo Aplinkos ministerija, nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos visi ežerai laikomi valstybinės reikšmės vandens telkiniais ir nebegali būti privatizuojami.
Iki šios nuostatos įsigaliojimo kai kurie mažesni kaip 50 ha vandens telkiniai ar jų dalys buvo privatizuoti atkuriant teises į privačią nuosavybę. Šį procesą vykdė Nacionalinė žemės tarnyba.
Vandens telkiniai, kurie tapo privačiais iki minėtos datos, gali būti parduodami. Vienintelis būdas įsigyti ežerą – nusipirkti jį iš dabartinio ežero savininko.
Šiandieną privačių ežerų suskaičiuojama apie 300. Jų bene daugiausiai turi Aukštaitija. Privačiame ežere žvejoti leidžiama tik turint to ežero savininko išduotą žvejybos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę.
