Tausojanti aplinką mitybą
Kornelio universitetas Niujorko valstijoje skelbia – 99,9 proc. recenzuotų tyrimų patvirtina, kad vyksta antropogeniniai klimato pokyčiai. Remiantis tyrimų ir duomenų svetaine „Our World in Data“, tai, ką valgome, sudaro apie ketvirtadalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Didžioji jų dalis susidaro dėl gyvulininkystės, žemės ūkio ir gyvūninės kilmės maisto produktų vartojimo, praneša „Ecowatch“.
Pasaulyje yra daugybė įvairių mitybos būdų – nuo vegetarizmo, veganizmo ir žaliavalgystės iki vaisiavalgystės ar dar rečiau pasitaikančių. Vis dėlto norintys maitintis taip, kad nekenktų aplinkai ir klimatui, turėtų žinoti kitą terminą, tai – klimato dieta, o tokie žmonės vadinami klimatarais.
Šią dietą sudaro daugiausiai augalinis maistas, tačiau yra ir kitų svarbių faktorių, pavyzdžiui, tai iš kur ir kaip produktai atkeliavo. Sveikatos specialistai sako, kad tokia dieta netgi naudinga sveikatai – vartojami švieži, sveikesni, vitaminų turintys produktai, atsisakoma konservuoto maisto.
„Klimato dieta gali gerinti sveikatą ir tausoti aplinką. Šioje dietoje siekiama apriboti gyvulinės kilmės maisto produktus ir vartoti daugiau augalinės kilmės maisto produktų. Augalinis maistas labai sumažina anglies pėdsaką, o gyvūninės kilmės maisto produktai jį padidina“, – „Ecowatch“ sakė dr. Danielis Boyeris, farmakologijos ir vidaus ligų gydytojas, daugiausia dėmesio skiriantis Faro instituto tyrimams.
Jis paaiškina, kad laikantis klimato dietos paprastai vengiama perdirbto maisto ir tai ilgainiui gali būti naudinga žmogaus sveikatai. Jis teigia, kad labai perdirbtam maistui, įskaitant ir augalinį maistą, trūksta maistinės vertės ir jame yra daug pridėtinių cukrų, natrio bei riebalų.
„Klimato dieta dera su gerai žinoma sveikos mitybos praktika. Tokioje mityboje gausu vaisių, daržovių ir augalinių baltymų, jis labiau riboja gyvūninius, perdirbtus ir supakuotus maisto produktus. Taip pat plačiai žinoma, kad apsipirkimas vietoje ir sezono metu yra draugiškesnis aplinkai, o ekspertai nustatė, kad dėl šios dietos labai sumažėja CO2 emisija. Apskritai manau, kad ši dieta turi ir daugiau naudos nei tik mažesnis poveikis aplinkai, nes skatina jos pasekėjus laikytis sveikos ir tinkamos mitybos“, – „Ecowatch“ sakė Kristin Gillespie, registruota dietologė, dirbanti Virdžinijoje, „Option Care Health“.
Naudojami planetos ištekliai
Remiantis „Our World in Data“, maistas yra svarbiausias dalykas sprendžiant klimato kaitos krizę. 2020 m. buvo ištirtas maisto gamybos ir žemės ūkio poveikis aplinkai. Nustatyta, kad maisto gamyba didina planetos anglies pėdsaką.
„Our World in Data“ duomenimis, mums liko 37 proc. žemės miškams, 11 proc. žemės pievoms ir krūmynams ir 1 proc. – gėlam vandeniui. Žemės ūkis sukelia 78 proc. vandenynų ir gėlo vandens taršos, taip pat šis sektorius prisideda prie 70 proc. gėlo vandens išnaudojimo, o gyvulininkystė užima 77 proc. pasaulio žemės ūkiui skirtos žemės.
Daugelis mano, kad jei perka maistą vietinėje parduotuvėje ar ūkyje, tai yra naudinga vietos ekonomikai ir aplinkai, tačiau svarbiau sutelkti dėmesį į tai, ką valgote, o ne į tai, ar tai yra vietinis produktas, rašo „Ecowatch“.
Vietoje pagamintas ir įsigytas maistas palaiko jūsų bendruomenės ekonomiką, tačiau tai nebūtinai sumažina jūsų anglies pėdsaką. „Our World in Data“ nustatė, kad ūkyje išmetami teršalai ir žemės naudojimas sudaro daugiau nei 80 proc. daugumos maisto emisijų.
Vietinio maisto vartojimas gali būti naudingas aplinkai, jei renkatės augalinį maistą, o ne gyvūninės kilmės produktus, o tą augalinį maistą išaugino ūkininkas, kuris savo veikloje siekia sumažinti poveikį aplinkai ir naudoja atsinaujinančius išteklius. Vis dėlto rinkdamiesi maistą galite teikti pirmenybę vietinei ekonomikai ir šeimos verslui. Tokiais atvejais asmeniniai pasirinkimai gali turėti didelės įtakos ne tik aplinkosaugos problemoms, susijusioms su maisto grandinėmis, bet ir ekonominiu požiūriu.
Ką valgo klimatarai?
Pasak Harvardo universiteto, gyvūninės kilmės produktų atsisakymas arba sumažinimas namų ūkyje yra veiksmingiausias būdas sumažinti anglies pėdsaką. Taip yra dėl paprastos priežasties: gamybos sąnaudos gerokai viršija transportavimo išlaidas. Ekologiškiau vežti augalinius produktus ar augalinės kilmės produktus.
Pagal „Our World in Data“ duomenis, daugiausiai šiltnamio efektą skatinančias dujas išskiriantys maisto produktai buvo jautiena, ėriena ir aviena, taip pat – ūkiuose auginamos krevetės. Poveikį aplinkai ir vandens eikvojimui daugiausiai turėto tokių produktų kaip sūris, riešutai, ūkiuose auginama žuvis, krevetės, ryžiai, malti riešutai, ėriena, aviena, kiauliena auginimas ar gamyba.
Tofu (sojų varškė) buvo iš tų produktų, kurie turėjo kur kas mažesnę įtaką, dar mažesnę nei kviečiai ar rugiai, o vaisiai ir šakninės daržovės – aplinkai poveikį darė menkiausią. Maisto produktų, turinčių mažesnį poveikį aplinkai, pasirinkimas yra vienas iš pagrindinių klimato dietos aspektų.
