Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras (ENSEC COE), įkurtas 2012 m. liepą, analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose dalyvauja.

Centras kasmet organizuoja ir įvairius kursus, kurių vienas svarbiausių – energetinio efektyvumo karinėse operacijose kursas. Juose dalyvauja įvairių NATO ir partnerių šalių atstovai.

„Energetinis saugumas ir karinis energetinis efektyvumas yra labai svarbus klausimas. Kai šis centras buvo įsteigtas, NATO į šį klausimą žiūrėjo trimis kryptimis. Viena – strateginė: informuoti NATO ir Partnerių valstybes apie iššūkius energetiniam saugumui. Kita – kelti NATO valstybių ekspertizę užtikrinant kritinės energetinės infrastruktūros saugumą. Trečia – kariuomenių energetinis efektyvumas. Mūsų centras dirba visose trijose kryptyse“, – teigia plk. R. Petkevičius.

Užduotis – plėsti NATO narių kompetencijas ir šviesti karius

NATO kompetencijų centrai yra tarptautinės karinės organizacijos, kurios moko ir šviečia lyderius bei specialistus iš NATO valstybių narių bei valstybių partnerių. Šie centrai padeda vystyti karines doktrinas, identifikuoti išmoktas pamokas, tobulinti ir testuoti galimybes bandymų metu. NATO kompetencijų centrai rengia Aljansui naudingą ekspertizę, kuri leidžia kelti kompetencijas ir tobulinti išteklių panaudojimo efektyvumą.

Plk. Romualdas Petkevičius

Kompetencijų centrų veikla dengia platų sričių spektrą, o skirtingose valstybėse tokių centrų yra išsibarstę 27. Naujausias – šiemet Graikijoje įsteigtas NATO integruotos oro gynybos kompetencijų centras. Kiti centrai veikia Latvijoje, Estijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje.

„Centrų idėja gimė dėl to, kad kai kuriose srityse NATO neturėjo pakankamai ekspertizės, todėl nusprendė prašyti valstybių, kurios turi ekspertizę vienoje ar kitoje srityje įsteigti tokius centrus, kad šie suteiktų papildomą ekspertizę vienu ar kitu klausimu. Centrai užsiima ir karių rengimu bei mokymu, nes mokyti ir šviesti savo karius yra vienas pagrindinių NATO uždavinių“, – sako plk. R. Petkevičius.

Nuo kompetencijos centro Vilniuje įkūrimo iki 2014 m. jam vadovavęs plk. R. Petkevičius į direktoriaus pareigas grįžo 2018 m. Kol centrui ketverius metus vadovavo pulkininkas Gintaras Bagdonas, plk. R. Petkevičius ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO Vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, JAV. Karininkas tikina, kad lietuviškasis ENSEC COE turi didelį Aljanso pripažinimą.

„Mūsų centras gali atliepti bent keletą iš septynių NATO valstybės atsparumo elementų, todėl užklausimų darbui patiems galvoti nereikia – nuolat esame prašomi parengti tyrimus ar studijas, o itin dažnai NATO prašo atlikti karybai skirtų energetinių resursų vertinimą įvairiuose Aljanso regionuose. Energetinio saugumo klausimas iš NATO darbotvarkės neišnyks niekada, o mes labai džiaugiamės ir tuo, kad artimiausiu metu atsiras NATO operacinės energetikos koncepcija, kas skatins NATO šalių kariuomenes dar atsakingiau pažiūrėti į energetinį efektyvumą.“

Jungiasi Ukraina

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos ir Suomijos. Netrukus prie ENSEC COE veiklos prisijungs dvyliktoji valstybė – Ukraina: tai buvo patvirtinta šių metų kovo mėnesį Kijeve vykusios Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybos metu.

„Su Ukrainos prisijungimu ateina ne tik vėliava. Mums į centrą yra svarbu gauti personalą ir ekspertizę. Dabar turėsime ekspertą iš Ukrainos, o to pridėtinė vertė bus neįkainojama. 2015 metais vyko dideli kibernetiniai išpuoliai prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą, jau tais pačiais 2015 metais mes padarėme pratybas kartu su ukrainiečiais kaip atliepti į tokias grėsmes. Dėl tokių atakų susikaupusi ukrainiečių patirtis mūsų centrui labai pravers“, – tvirtina plk. R. Petkevičius.

Ukrainos prisijungimo Lietuvoje įsikūręs centras laukė jau kurį laiką. Šių metų antroje pusėje jau yra suplanuotos NATO finansuojamos ir lietuviškojo ENSEC COE rengiamos pratybos Ukrainos mieste Odesoje. Šiuo metu ruošiamas pratybų scenarijus, pagal kurį bus treniruojamasi jūrų ir pakrančių kritinės infrastruktūros bei energetinės infrastruktūros apsaugos srityse.

„Džiaugiamės kad ukrainiečiai prisijungė, bet jiems su mumis lengva nebus, kadangi čia iš tikrųjų verda darbas – mūsų centras pripažintas ne tik kaip tarptautinė NATO akredituota institucija, bet ir idėjų kalvė, kuri apima ir karybą, ir geopolitinius iššūkius energetiniam saugumui. Gebame įvertinti hibridines grėsmes, kurios jau yra ne ateitis, bet dabartis – karyba vystosi taip, kad energetiškai efektyvios priemonės bus išnaudojamos pilnai“, – dėsto NATO ENSEC COE direktorius.

Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba apie 30 žmonių, o centro iniciatorė ir steigėja Lietuva skiria ne tik patalpas – lietuviškas yra visas palaikantis institucijos personalas, kuris užsiima teisės, personalo, logistikos ir kitais klausimais. Be to, Lietuva turi šešias ekspertų vietas. Kiekviena centro narė į Vilnių siunčia po vieną ekspertą, o Vokietija yra atsiuntusi du ekspertus.

Atėjo laikas būti švariems

NATO energetinio saugumo kompetencijos centras iš kitų kompetencijos centrų išsiskiria savo inovatyvumu, o taip yra ne veltui – Vilniuje įsikūrusi institucija yra atsakinga už ateities iššūkius, kurių kontekste vis svarbesnis vaidmuo numatomas aplinkos apsaugos klausimams. Būtent todėl į centro darbotvarkę yra ketinama įtraukti vis daugiau projektų, susijusių su klimato kaita. Anot plk. R. Petkevičiaus, NATO su Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu priešakyje supranta, kad posūkis link žaliosios gynybos yra neišvengiamas.

„Tai yra ateitis – savo aplinką saugoti yra privalu. Kariuomenėje dabar kartais turime išimčių, pavyzdžiui, dėl anglies dvideginio išmetimo ribos, kurios mes neturime atitikti. Bet ar tai yra teisinga? Ateis toks laikas, kai ir mūsų karinės transporto priemonės turės atitikti tuos reikalavimus, todėl mes centre atliekame studijas ir vertiname, kokie gali būti naujieji energijos šaltiniai karinėse transporto priemonėse“, – teigia plk. R. Petkevičius, priduriantis, jog žaliajam karinės gynybos kursui NATO ENSEC COE taip pat ruošiasi jau kurį laiką.

„Atrodo, kad klimato kaitos klausimai atėjo staigiai, bet centrui tai nebuvo naujovė, nes su klimato kaita susijusiais energetiniais klausimais mes užsiimame jau seniai. Mes tai žinome, mes tai darome. Matome, kur su elektrifikacija juda Europos Sąjunga, kokie yra ambicingi tikslai dėl CO2 mažinimo. Tai ateis ir į karybą. Kariuomenės turi būti pasiruošusios, kad nebūtų nuostabos, kai vieną dieną negalėsime važiuoti su dyzelinėmis mašinomis, o reikės pereiti prie hibridinių. Kuo anksčiau NATO kariuomenės bus tam pasiruošusios, tuo geriau.“

Atsakingai į aplinkos apsaugos klausimą žvelgiantis Aljansas netgi svarsto galimybę steigti atskirą už tai atsakingą kompetencijų centrą, arba plėsti NATO ENSEC COE atsakomybių ribas. Vilniuje įsikūrusi institucija atsakomybių nesikrato ir žaliąjį gynybos kursą šlifuoja jau dabar. Šiuo metu aktyviai organizuojami virtualūs seminarai, kuriuose ekspertai svarsto ir prognozuoja, kaip klimato kaita pakeis NATO ir visą karybą.

NATO naikintuvai
Foto: KAM

„Pernai pristatėme savo įžvalgas Vilniuje apsilankiusiam NATO karinio komiteto pirmininkui, kuris pritarė, kad į Aljanso karines pratybas būtų integruota daugiau su energetiniu saugumu susijusių iššūkių. Energetinis saugumas ir karinis energetinis efektyvumas yra ateitis. Mes niekur nuo to nepabėgsime – atėjo laikas būti švariems, skatinti klimato gerovę ir būti energetiškai efektyviems“, – sako plk. R. Petkevičius.

– Papasakokite daugiau apie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro vykdomus projektus.

– Pastaruoju metu su trimis kitais partnerių centrais peržiūrėjome, kaip Rusijos branduolinės energetikos pramonė gali naudoti savo reaktorius kaip hibridinės įtakos priemonę. Pavyzdžiui, pažiūrėjome į Astravo elektrinę, kuri yra visiškai šalia mūsų. Peržvelgėme, kaip Rusija galėtų išnaudoti tokios elektrinės buvimą bei juo daryti įtaką saugumo aplinkai Lietuvoje ir Baltijos regione. Taip pat apžvelgėme elektrines, kurias naudojant „Rosatom“ technologijas stato Suomija ir Vengrija. Parengėme bendrą saugumo apžvalgą jau prieš porą metų, o ji vis dar išlieka aktuali ir populiari.
Kitas įdomus projektas – darome bandymus su elektriniais dviračiais. Su „Geležinio Vilko“ brigados žvalgų kuopa darysime bandymus, ir italai nori prie mūsų bandymų prisijungti. Tikslas yra pažiūrėti, kokia būtų taktika ir procedūros panaudojant tylias dvirates elektrines transporto priemones užtikrinant lengvų mobilių pajėgų operacijas. Mes turime tokį vieną ZBIKE dviratį. Jį gamina čia, Lietuvoje. Eksperimentuojame, parengsime vadovą-instrukcijas. Ateityje tai gali būti labai praktiška priemonė.

– Centre išvystytas pratybų ir mokymų skyrius. Kokios pratybos vyko pastaraisiais metais ir kokios yra planuojamos šiuo metu?

– Pratybas mes organizuojame dėl įvairių energetiniam saugumui kylančių grėsmių – tiek civilinių, tiek karinių, tiek hibridinių. Prieš trejus metus čia, Lietuvoje, turėjome pratybas, kurios palietė daugiau karinį aspektą, susietą su Baltijos regiono aprūpinimu energetiniais resursais esant krizei.

Pratybose dalyvavo atstovai iš civilinių privačių organizacijų, kurios užsiima energetinių resursų tiekimu. Taip pat dalyvavo įmonės ir organizacijos, kurios prižiūri valstybinius energetinių resursų išteklius. Tokios kombinuotos stalo pratybos yra mūsų firminis ženklas.

Šiais metais taip pat vykdysime pratybas Baltijos regione, kur dalyvaus Baltijos valstybės, Lenkija, o Švedija ir Suomija – kaip stebėtojai. Šios pratybos susijusios su sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklu. Užtikrinant energetinį saugumą ir gilinant energetinio saugumo supratimą bei atsako į galimas hibridines grėsmes galimybes paruošimą, tokios pratybos Lietuvoje yra labai svarbu.

– Centre turite skyrių, kuris užsiima tyrimais. Kokios studijos vyksta pastaruoju metu?

– Tyrimai atliekami energetinio efektyvumo srityje ir bendrai tokiose srityse, kurios apibrėžia inovatyvų energetinių resursų priemonių taikymą – ne tik karyboje, bet ir civiliniame gyvenime.

Studijų rengiame labai daug. NATO pernai mūsų paprašė įvertinti centrinės vamzdynų sistemos kibernetinį saugumą. Padarę vertinimą pateikėme NATO rekomendacijas, dabar NATO paprašė prižiūrėti tų rekomendacijų įgyvendinimą. NATO vamzdynų sistema yra svarbus elementas, kadangi taikos metu jie aprūpina degalais ir tepalais oro uostus, karo metu tuo aprūpins karines operacijas.

Problema, kad vamzdynas baigiasi Vokietijos viduryje, kadangi jis buvo statytas Šaltojo karo metais. Į mūsų regioną jis neatėjo. NATO mąsto, kaip išplėsti tai į mūsų pusę ar ir į Pietryčius.

Taip pat neseniai padarėme studiją dėl suskystintų dujų naudojimo laivyboje. Aiškinomės, ar būtų galima vietoje įprasto dyzelinio kuro naudoti suskystintas dujas. Iš esmės, išvados yra tokios, kad tai nebūtų pats tinkamiausias elementas naudoti karo laivams, bet logistikos laivams naudoti tokį kurą būtų galima. Pernai darėme ir Baltijos regiono vertinimą dėl šiame regione esančių naftos perdirbimo gamyklų, kurios yra pritaikytos perdirbti tik rusišką naftą. Jeigu šalys norėtų turėti gamyklas, galinčias perdirbti kitą naftą, sakykime, ateinančią iš Saudo Arabijos, tai yra nemaža investicija, kadangi yra skirtinga naftos sudėtis. Tokie elementai gali kelti grėsmę NATO šalių kariuomenėms, jeigu jos ateis ir bus tam nepasiruošusios. Vertinome ir vėjo jėgainių ir jų parkų privalumus ir iššūkius oro navigacijai.

– Minėjote, kad artimiausiu metu atsiras NATO operacinės energetikos koncepcija. Kokia yra šios koncepcijos reikšmė?

– To mūsų centras siekia nuo pat įsteigimo. Koncepcijos reikia siekiant didesnio karinio energetinio efektyvumo. Šiemet gavome NATO prašymą padėti tokią koncepciją paruošti. Tai didelis pasiekimas, nes koncepcijos sukūrimas leistų NATO suformuluoti tam tikrus standartus siekiant karinio energetinio efektyvumo. Tai svarbus žingsnis padedant kariuomenėms suprasti, kad veikti energetiškai efektyviai yra iš tikrųjų būtina ir kad energetiškai efektyvių priemonių naudojimas tik didina kovinius pajėgumus. Atsiradus operacinės energetikos koncepcijai atsiras ir tam tikri reikalavimai NATO pajėgoms naudoti vienokias ar kitokias inovatyvias energijos generavimo priemones.

Mes penkerius metus darėme eksperimentus su hibridine elektros energijos gamybos stotele, kuri gali gaminti energiją iš trijų šaltinių: yra saulės panelės, yra vėjo malūnėlis, yra dyzeliniai generatoriai. Yra atskiras baterijų blokas, kur sugeneruotą energiją būtų galima saugoti – šis prietaisas yra mobilus, galima supakuoti į standartinius NATO konteinerius ir pervežti bet kur. Mes parengėme studiją ir nustatėme, kad naudojant tokias priemones galima sutaupyti nuo 20 iki 30 proc. energijos. Tiesa, yra trūkumas šiose priemonėse – jos yra brangios, todėl jų paklausa vis dar nėra didelė.

Kita priemonė, jei norima pasiekti energetinio efektyvumo neišleidžiant daug pinigų, yra tiesiog mokyti karius ir tarnautojus taupyti energiją operacijų metu – darėme tyrimus vienoje prancūzų stovykloje Afrikoje, kanadiečių stovykloje Latvijoje, o taip pat – vokiečių batalione Lietuvoje. Tiesiog pamatavome, kaip jie naudoja energiją, parekomendavome priemones, kaip jie galėtų sutaupyti. Jie šias priemones įgyvendino, tada mes vėl pamatavome, koks yra efektyvumas po jų įgyvendinimo. Pamatėme, kad taip irgi galima sutaupyti 25-30 proc. energijos elektros sutaupymas vien dėl suvokimo apie šviesos ir kondicionavimo sistemų elementus.

Tokių eksperimentų pagrindu parengėme leidinį „Energetinių resursų taupymo operacijose vadovas“. Mes išleisime tokį vadovą, bet platinsime ne tik savo centro nariams, o ir visoms NATO valstybėms. Tai bus instrukcijos, kurių pagrindu valstybės galės siekti didesnio energetinio efektyvumo savo kariuomenėse. Tikimės, kad ateityje šis leidinys taps NATO dokumentu.