Idėja gimė dėl noro sumažinti plastiko vartojimą
Senus drabužius ir tekstilės atliekas galima prikelti antram gyvenimui ieškant originalių, aplinką tausojančių sprendimų. Arba, kaip GRYNAS.lt pasakoja „Žalia žinutė“ įkūrėja Monika Levickaitė, siekiant darnos su aplinka.
„Išties, „Žalią žinutę“ galima pavadinti aplinkosauginiu projektu, bandančiu tapti socialiniu verslu – verslu, kuris pasižymi dvigubos vertės sukūrimu. Pirmoji ir svarbiausioji vertė – aplinkosauginių problemų sprendimas bei edukacija, o antroji yra pajamų generavimas, kad galėtume tęsti darbus“, – apie iniciatyvos esmę pasakoja jos pradininkė.
Anot M. Levickaitės, tvaraus gyvenimo filosofijos ir jos skleidimo kitiems pradžią galima laikyti pirmąsias jos surūšiuotas atliekas.
„Taip žingsnis po žingsnio pradėjau siekti didesnės darnos su aplinka. Stebėdavau, kaip žmonės plėšo vienkartinių plastikinių maišelių ritinėlius ir sukau galvą, ką su tuo daryti. Mane tai labai liūdino, nors primindavau sau, kad arba turiu susitaikyti, arba kažko imtis“, – prisimena pašnekovė.
Ir tuomet ji prisiminė tekstilę – žaliavą, iš kurios galima gaminti medžiaginius maišelius, pakeičiančius plastikinius.
„Surengiau savo bičiulėms daugkartinių maišelių siuvimo dirbtuvėles, kurių metu labai aiškiai supratau – žmonės neturės laiko jiems pasisiūti. Tad pagalvojau, kad tai galėtų tapti mano mažyte misija ir ėmiausi darbo. Palikau nemylimą darbą ir leidausi į maišelių nuotykį kartais pati netikėdama, kad aš tikrai taip sau leidžiu – leidžiu gyventi, kaip sako širdis. Verslo plano neturėjau, tik didelį norą, kad parduotuvėje nebenaudotume vienkartinių plastikinių maišelių“, – apie tekstilės atliekų perdirbimo į maišelius pradžią pasakoja M. Levickaitė.
Žaliavos – tik jau panaudotos
Kodėl tekstilė? Visų pirma, anot M. Levickaitės, norint sukurti daugkartinį maišelį, reikėjo rasti žaliavą, kurių būtų galima lengvai išskalbti. Panaudota tekstilė dėvėtų drabužių parduotuvėse, pasak pašnekovės, tam puikiai tiko. Be to, perdirbant dėvėtą audinį taupomi ne tik žemės, bet ir žmogiškieji resursai.
„Dieninės užuolaidos audinys pasirodė puikiai tarnaujantis šiam tikslui: permatomas, lengvas. Naujų audinių, kad ir natūralių, gamybai reikalingi papildomi resursai – didžiuliai vandens kiekiai, alinama žemė, tad transformuoti mąstymą ir imti perkurti iš to, kas jau buvo sukurta, man atrodo yra labai prasminga. Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos vystymui, kuomet siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslaugą“, – pasakoja „Žalios žinutės“ įkūrėja.
Siekia įkvėpti žmones vartoti kitaip
Vienas svarbiausių projekto tikslų, pasak M. Levickaitės, yra pasiūlyti žmonėms alternatyvą vienkartiniams plastikiniams maišeliams, kurie skirti sveriamiems produktams. Tam gali būti skirti daugkartiniai maišeliai, kurie netik sumažina plastiko vartojimą, bet dar ir yra siuva iš antrinių žaliavų – dėvėtų permatomų užuolaidų, vadinasi, mažėja ir tekstilės atliekų kiekis, taupomi žmogiškieji ir gamtos ištekliai.
Tiesa, „Žalia žinutė“, anot jos įkūrėjos, dar siekia ir įkvėpti žmones gyventi kitaip – mažiau vartoti, meistrautis daiktus patiems, stabdyti greitąją madą.
„Man atrodo, kad rūpinimasis mūsų aplinka, vartojimo mažinimu, Žemės gerbūviu yra visus žmones vienijanti jungtis – juk visi dalyvaujame vienoje ekosistemoje ir norime gyventi darnoje, o tai įmanoma tik veikiant drauge“, – pasakoja M. Levickaitė.
Pašnekovės pastebi, kad aplinkosauginių problemų sprendimas nėra vien valdžios, institucijų ar tik didelių verslų reikalas – mes visi turime atsigręžti į save ir paklausti, kaip galime prisidėti prie aplinkos tausojimo.
„Kad tai įvyktų, mus turi pasiekti šviečianti informacija, kokybiškos žinios, skatinančios mus keisti savo įpročius, kaip pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių daiktų, nepalaikyti greitosios mados, nesuversti visų savo atliekų į mišrių atliekų konteinerį. Šiandien klimato kaitos problemos tampa vis akivaizdesnės, plastiko tarša jau „lipa“ į mūsų lėkštes, daugybė raudonų vėliavėlių, įspėjančių apie grėsmes visos žmonijos išlikimui dėl biologinės įvairovės išnykimo, drastiškai didelės CO2 koncentracijos, tirpstančių ledynų, o mes vis spyriojamės, delsiame, nes galvojame, kad viską sukontroliuosime“, – įsitikinusi M. Levickaitė.
Perdirba seną džinsą
Tekstilės pramonės tarša susidomėjo ir kita lietuvių kūrėja – Milda Paukštė. Anot jos, kad žmonės pasirinktų tausoti, o ne eikvoti, tereikia paprasto sąmoningumo.
„Sąmoningoji pasaulio dalis yra nemenkai susirūpinusi dėl aplinkosaugos. Klimato kaita jau vadinama klimato katastrofa. Tekstilės pramonė, kuri ilgai buvo laikoma nepavojinga savo atliekomis, dabar įvardijama kaip antra ar trečia didžiausia teršėja pasaulyje. Tokiame kontekste man visiškai nesinorėjo kurti iš naujų žaliavų. Taip ir atsirado, būtent, atnaujinto, o ne naujo džinso gaminių studija“, – apie savo idėją įkurti džinso atliekų perdirbimo iniciatyvą „Denim Diaries” pasakoja M. Paukštė.
Pašnekovė tęsia, kad kone kiekvienas žmogus savo namuose turi nebereikalingų džinsų. Užuot juos laikius spintose, sandėliuose ar išmetus į tekstilės konteinerį, galima senus džinsus prikelti antram gyvenimui.
„Įsivaizduokit, jei bent jau Vilniuje visi nebereikalingi džinsai būtų panaudoti antrąsyk. Prasmingai panaudoti vietoj to, kas būtų pareikalavę papildomų gamtos išteklių. Vėliau nupirkti, padovanoti, pritaikyti. Vėl atnaujinti ar perkurti“, – tikina „Denim Diaries“ įkūrėja.
Stengiasi pratęsti panaudotos tekstilės gyvenimą
Kol kas projekto veikla apima nebereikalingo džinso surinkimą, atnaujinimą įvairiomis formomis ir prekybą. Džinsas nebereikalingas tampa ne tik tuomet, kai pradyla keliai ar susitepa.
„Nebereikalingos yra atraižos, likusios nuo drabužių siuvimo. Taip pat džinsai, kurie kabėjo parduotuvėse ar buvo sandėliuose, bet nesulaukė pirkėjų. Taip pat džinsiniai rūbai, kuriuos nusipirko, bet jie liko neapsivilkti ar dėvėti vos kartą. Ir tie, kurie buvo nešioti bei mėgti, tačiau pasikeitė mada, atsirado dėmelė ar jų vietą užėmė kitas drabužis. Iš viso to gaminame pirkinių maišelius, prijuostes, pagalvėles, kuprines, aksesuarus bei įvairius kitus daiktus. Svajonių daug, laiko paroje – tik 24 valandos, bet žingsnis po žingsnio judame pirmyn“, – pasakoja M. Paukštė.
Anot pašnekovės, tekstilės atliekų prikėlimas antram gyvenimui ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje tampa vis populiaresnis. M. Paukštė įsitikinusi, kad vis daugiau žmonių jaučiasi blogai išmesdami nebereikalingus drabužius į konteinerį, todėl stengiasi pratęsti jų gyvavimą.
„Mūsų dar nėra atradę tie, kuriems galime būti įdomūs. Pavyzdžiui, žmonės, mėgstantys išskirtinius vintažinius džinsinius švarkus. Juos išvalome ir dekoruojame trūkumus paversdami privalumais. Taip pat tie, kurie mielai virtuvėje, sode ar prie kepsninės ryšėtų prijuostę iš atnaujinto džinso. Arba tie, kurie kuriasi industrinio, šiuolaikinio stiliaus interjeruose ir norėtų juose įkurdinti džinsines pagalvėles, krepšius, sėdmaišius ar net paveikslą iš džinso. Mūsų tikrai dar nėra atradę verslai, kurie norėtų prisidėti prie aplinkosaugos, bet nesugalvoja, kaip tai padaryti“, – mano M. Paukštė.
Anot kūrėjos, labai svarbu ir šviesti visuomenę, kalbėti apie įvairių atliekų susidarymą, kaip mažinti vartojimą ir, kad labai svarbu prikelti daiktus, drabužius antram gyvenimui.
„Visi veiksmai turi pasekmes. Neatsakingo masinio vartojimo pasekmes jau matome ir jaučiame. Girdime ir kalbame apie jas. Ateina neišvengiamas metas tvarkytis. Vieni dar neigia tai, kiti susitaiko, dar kiti imasi veikti. Kuo daugiau bus veikiančių ir palaikančių, tuo daugiau galima tikėtis pokyčių teigiama linkme“, – įsitikinusi M. Paukštė.
Pagal Aplinkos ministerijos turimus duomenis per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo surinkta 8516 t gamybinių ir 2407 t komunalinių, t. y. atskirai surinktų komunalinių atliekų sraute, tekstilės atliekų. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pažymi, kad tekstilės pakartotinis naudojimas, dalinimosi platformų sukūrimas yra tos priemonės, kurios, siekiant mažinti susidarančių tekstilės atliekų kiekį, skatinamos įgyvendinti ir Europos Sąjungos teisės aktuose.
Tausojančio vartojimo skatinimas, visuomenės sąmoningumo didinimas yra vieni iš pagrindinių Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatytų tikslų. Siekiant, kad tekstilės atliekų kuo daugiau būtų perdirbama ar kitaip panaudojama, ieškoma optimaliausių būdų tai padaryti.
