Britanijos parlamentas gegužės 1 dieną paskelbė nepaprastąją padėtį dėl aplinkos ir klimato būklės, nors šis dokumentas yra daugiausiai simbolinis. Balsavimas buvo surengtas po 11 dienų trukusių aplinkosaugos aktyvistų grupės „Extinction Rebellion“ protestų, kurie buvo paralyžiavę dalį Londono centro. Galutinis „Extinction Rebellion“ tikslas – kad iki 2025 metų būtų visiškai nutraukta pasaulinę taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir sustabdytas biologinės įvairovės nykimas. Šiuos žingsnius parėmė kairiosios pakraipos politikai visame pasaulyje.

Britų vyriausybė numato 2050 metų datą ir sako, kad tikslą galima pasiekti be reikšmingos ekonominės žalos ir palyginti pigiai.

Netrukus Didžiosios Britanijos pavyzdžiu pasekė ir Airijos parlamentas. Parlamento ataskaitos, kuria skelbiama „nepaprastoji klimato padėtis“, o parlamentas raginamas „ištirti, kaip (Airijos vyriausybė) gali gerinti savo atsaką į biologinės įvairovės nykimą“, pataisa buvo priimta be balsavimo. Pataisą pateikęs Airijos žaliųjų partijos lyderis Eamonas Ryanas (Eimonas Rajenas) sprendimą pavadino istoriniu.

Foto: Scanpix

Lietuva klimato kaitą jaučia labiausiai

Prieš kiek daugiau nei mėnesį aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas „Greenmatch“ paskelbė atlikęs ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai: paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai.

Remiantis „GreenMatch“ tyrimu, labiausiai klimato kaita paveikė Lietuvą, mažiausiai – Islandiją. Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus. Jūros temperatūra Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 pakilo 0,73 °C. Tiek pat pakilo temperatūra dar penkiose šalyse. Labiausiai pakilo paviršiaus temperatūra, 0,325 °C per dešimtmetį, tiek pat pakilo šešiose kitose šalyse. Pagaliau, kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį.

Kaip GRYNAS.lt jau rašė, Lietuvos mokslininkai „GreenMatch“ tyrimus vertina kaip labai svarbų ir reikalingą signalą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms. GRYNAS.lt kalbinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Justinas Kilpys kalba apie du Baltijos jūros vandens lygio pakilimo pasekmių scenarijus: blogą ir labai blogą. Jeigu anglies dvideginio tarša bus sumažinta, Baltijos jūros vandens lygis gali kilti apie puse metro, o jeigu tarša liks tokia pati, vanduo Baltijos jūroje ties Lietuva gali kilti net apie metrą. Tai reiškia dideles pasekmes ir potvynių rizika visame pajūrio regione.

Prisijungti prie Didžiosios Britanijos ir Airijos neskuba

Nors mokslininkai jau nerimauja, Lietuva skelbti „nepaprastosios padėties“ dėl klimato kaitos neskuba. Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis, Aplinkos ministerija siūlymo skelbti nepaprastąją padėtį kol kas neteikia.

„Patiriamai žalai aiškiai susieti su klimato kaitos padariniais reikalinga vieninga šios kaitos veiksnius stebinti ir analizuojanti sistema. Tokią sistemą bus siūloma sukurti nuo 2020 m“, – tvirtina T. Aukštinaitis.

Jis tęsia, kad šiuo metu rengiamas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos atnaujinimo projektas, kuris apims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strateginius tikslus bei uždavinius trumpalaikiu laikotarpiu – iki 2030 m. ir ilgalaikiu – iki 2050 m.

Jis tęsia, kad strategijai įgyvendinti kartu su Energetikos ministerija bus parengtas Nacionalinis integruotas klimato kaitos veiksmų planas. Jis numatys konkrečias priemones, skirtas švelninti klimato kaitos poveikį pagal tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti prisitaikymą prie klimato kaitos veiksnių, kad būtų sumažinta patiriama žala dėl karščio bangų, sausrų, potvynių poveikio infrastruktūrai, žemės ūkiui, žmonių sveikatai ir t. t.

„Svarbu kuo labiau sumažinti nuostolius įvairioms ūkio šakoms, investuoti į atsparią klimato kaitos pokyčiams infrastruktūrą ir apsaugoti ekosistemas bei visuomenės sveikatą“, – BNS sakė specialistas.