Projekto įgyvendinimas vėluoja
Laisvėje gyvenantys stumbrai Panevėžio ir Kėdainių rajonuose visuomet kėlė aršias diskusijas tarp vietinių ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Prieš kelerius metus nesutarimų kompromisu tapo stumbrų iškeldinimo į Dzūkiją projektas, kuris parašytas remiantis stumbrų apsaugos planu.
Iš tikrųjų stumbrai yra Lietuvos istorijos dalis ir tam tikras traukos objektas. Be to, dabartiniai jų gyvenimo plotai riboti mitybos atžvilgiu. Todėl Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba stengiasi šiuos gyvūnus išsaugoti ir perkelti juos į Dzūkijos miškus. Atsižvelgiant į stumbrams reikalingas gyvenimo sąlygas ir adaptacijos būtinybę, sutartas planas, kaip sveikus ir gyvybingus stumbrus ar/ir jų jauniklius perkelti į naują teritoriją.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) kuruojamo projekto įgyvendinimo pradžioje buvo planuojama, kad pirmiausia, ketinama įrengti stumbryną Varėnoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Tuomet sutvarkyti ir atnaujinti Pašilų stumbryną, įrengti stumbrų gaudyklę Kėdainiuose, kur būtų sugaunami stumbrai, vėliau laikinai laikomi naujuose stumbrynuose (adaptacijos laikotarpis) ir pagaliau būtų išleidžiami Dzūkijos miškuose.
Prieš keletą metų GRYNAS.lt teiravosi savo skaitytojų, ar jie sutinka, kad stumbrai būtų perkelti į Dzūkiją. Net 58 proc. atsakiusiųjų teigė, kad toks sprendimas teigiamas. 23 proc. teigė, jog stumbrai turėtų likti ten, kur dabar yra. 13 proc. apklaustųjų sakė, kad stumbrams Lietuvoje yra ne vieta, o 7 proc. pasisakė prieš stumbrų perkėlimą, net jie gyvena Dzūkijoje.
Šiandien, pasak VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, visų perkėlimo etapų įgyvendinimas vyksta pagal priemonių įgyvendinimo planą.
„Mes kažkiek atsiliekame kai kuriose srityse nuo numatyto grafiko. Tačiau tie darbai vyksta, tik jie turbūt yra mažiau matomi visuomenėje“, – tikina L. Budrys.
Numatyta daug projekto etapų
Stumbrų perkėlimo plane, anot L. Budrio, yra numatyti etapai nuo gyvūnų veterinarinės apžiūros iki Pašilių stumbrynų rekonstrukcijos. Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad svarbiausi etapai yra naujo aptvaro Dzūkijoje įrengimas ir, žinoma, pats stumbrų perkėlimas.
„Kol nėra pastatytas aptvaras Dzūkijoje, Dainavos girioje, tol ir pagautų stumbrų nebūtų kur perkelti. Šiandien yra perkelti septyni stumbrai į Telšius, Žvėrinčių. Ir pasirašytos dar trys sutartys dėl paslaugų teikimo, nes šis projektas yra ganėtinai platus ir apima daug veiklų. Tai nėra tik stumbrų vaikymasis laukuose, jų sugavimas ir kažkur nuvežimas. Yra ką tik pasirašyta sutartis dėl stumbrų genetinių ir veterinarinių tyrimų atlikimo. Tai mes turime dar kartą įvertinti, mūsų stumbrų genetiką, kiek jie turi sąsajų su Bolovežo girios stumbrais, kiek turi kaukazinių stumbrų priemaišų, įvertinti jų būklę, kokiomis ligomis jie serga“, – apie projekto darbus pasakoja L. Budrys.
Besiruošiant stumbrų tyrimams ir planuojant stumbrų adaptacijos aptvaro įrengimo Dzūkijoje darbus, pastaruosius kelis mėnesius, pasak L. Budrio buvo rengiamas ir techninis stumbrų gaudyklės projektas. Pašnekovas akcentuoja, kad stumbrų sugavimo ir perkėlimo planavimas yra vienas atsakingiausių šių gyvūnų perkėlimo projekto etapų.
„Stumbrų sugavimas ir perkėlimas yra vienas iš sudėtingiausių darbų, kur mums sunkiausiai sekėsi įgyvendinti. Jie yra labai baikštūs, įprastiniai migdomieji neveikia. Todėl gaudymui statomos dvi stacionarios gaudyklės – viena Pašiliuose, kita Kėdainių rajone. <...> Dabar dar negalime pasakyti, kaip veiks mūsų rengiamos, statomos gaudyklės, nes tokių gaudyklių praktiškai niekur nėra, principas panašus nebent tokių, kurias turi latviai ir lenkai. Bet pas mus stumbrai gerokai baikštesni nei kaimyninėse šalyse. Taip pat tie vaistai, kurie yra sertifikuoti Lietuvoje, jau išbandyti ir jokio poveikio stumbrams neturėjo, vadinasi, reikia ieškoti kažkokio kito sprendimo, kitokio vaisto“, – aiškina VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas.
Norint palengvinti stumbrų perkėlimą, gamtosaugininkai imasi įvairių priemonių. Pavyzdžiui. L. Budrys pasakoja, kad žiemą buvo pasirinkta tam tikra vieta, kurioje stumbrams buvo papilama pašaro. Tokiu būdu gyvūnai viliojami į vietą, kurioje jie ne tik gauna pašaro, bet ir gali jaustis saugiai.
„Žemės ūkio pasėlių buvo išpilama tik tam numatytose vietose, siekiant juos vilioti, kad būtų galima po to pamėginti juos sugauti iš laisvės. Žvėris įgauna ir instinktą, žino, kad toje vietoje gaus paėsti, jis pradeda tose vietose lankytis“, – aiškina specialistas.
Ruošiantis stumbrų perkėlimui, rengiamas ir Pašilių stumbryno rekonstrukcijos projektas. Jame bus atliktas kapitalinis remontas.
Aptvaras skirtas tik adaptaciniam laikotarpiui
Dzūkijoje, Dainavos girioje, po truputį planuojamas naujas, iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų perkeliamų stumbrų adaptacijai skirtas aptvaras. Šiuo metu, pasak L. Budrio, teritorijoje jau baigiamas tiesti kelias, kuris buvo būtinas, norint ne tik atvežti stumbrus, bet ir pastatyti patį aptvarą.
„Be kelio mes negalime pradėti statybų. Statybos darbams suplanuota melioracija, aptvaro statymas, elektros ir visos kitos infrastruktūros įrengimas. Turint omenyje ir prižiūrėtojo pastato įrengimą. <...> Aptvaras reikalingas tik tam, kad pervežus stumbrai aptvare priprastų prie aplinkos“, – aiškina pašnekovas.
L. Budrys tęsia, kad į Dzūkiją bus pervežti stumbrai iki 3 metų, nes vyresnius gyvūnus sunku užmigdyti ir transportuoti. Be to, pasak biologinės įvairovės specialisto, ilgai laikyti stumbrų aptvare neketinama: vos tik jie apsipras naujoje vietoje, galės laisvai keliauti į girią.
„Aptvaras turės vartus, pro kuriuos bus galima tuos stumbrus išleisti. Vartai bus atidaryti ir stumbrai galės pasivaikščioti laisvėje, jei jaus, kad jiems geriau grįžti į aptvarą, tai gal ir grįš“, – tikina projektą kuruojantis L. Budrys.
Pašnekovas sako, kad tikslas nėra įkalinti stumbrus, atvirkščiai: pagaliau suteikti jiems laisvę gyventi netrukdomai jiems gamtiškai palankiame biotope.
„Rengiant apsaugos planą, buvo pasirinkta teritorija, kuri tinkamiausia stumbrams. Vertino geriausi zoologai ir botanikai ir nusprendė, kad geriausi variantai yra Dainavos giria. Pagrindiniai argumentai buvo, kad ten nėra žemės ūkio kraštas, tame krašte yra dideli miškų masyvai, Ir trečias, labai svarbus kriterijus, kad šalia yra Belovežo giria, ir pagal mokslininkų prognozes, yra didelė tikimybė, kad stumbrai mūsų susitiks su Belovežo stumbrais. Suformuosime didesnę, gyvybingesnę europinę populiaciją“, – aiškina L. Budrys.
Planuoja baigti iki 2020 metų
Stumbrų perkėlimo plano įvykdymas numatytas iki 2020 metų. Pasak L. Budrio, dedamos pastangos, kad jo pratęsti nereikėtų, tačiau jau dabar yra vėluojančių darbų.
GRYNAS.lt primena, kad stumbrai senovėje buvo paplitę visoje Pietų ir Vidurio Europoje iki Volgos ir Kaukazo kalnų, taip pat ir Lietuvoje. Jų paplitimas mažėjo didėjant gyventojų skaičiui bei žmonėms apgyvendinant stumbrų gyvenamas teritorijas. Anksčiausiai stumbrai išnyko Prancūzijoje (VIII a.), Švedijoje (XI a.) ir Anglijoje (XII a.).
Stumbrų populiacija ilgiau išliko Rytų Europoje. Tačiau jie tapo I pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę Lenkijos dalį (taip pat Belovežo girią), dėl mėsos, kailio ir ragų buvo nužudyta 600 šių gyvūnų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik 9 stumbrai.
Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Šioje vietoje galėjo ir pasibaigti stumbrų istorija, bet apie 50 individų dar buvo likusių zoologijos soduose.
Tarptautinė aplinkosaugininkų ir gamtininkų bendruomenė ėmėsi atkurti visiškai sunaikintą stumbrų populiaciją. Lenkai buvo pirmieji, kurie paleido stumbrų bandą Belovežo girioje. Į Lietuvą šie gyvūnai buvo atvežti iš Rusijos centrinio stumbryno 1969-1972 metais. Į Pašilių stumbryno (Panevėžio raj.) aptvarus tuo metu atvežta 10 belovežinės kilmės stumbrų. Pirmieji aptvare gimę stumbrai į laisvę pradėti leisti 1973 metais. Tiesa, 1981 m. stumbrai pralaužė pasenusius aptvarus, apie 15 jų paspruko į laisvę ir ten pasiliko. Taip stumbrų populiacija vis augo. Šiuo metu jų gali būti apie 260 individų.
