Kiekvieną penktadienį visame pasaulyje vykstantys moksleivių streikai ir demonstracijos siekia pažadinti žmones, ypač tuos suaugusiuosius, kurie jau yra susitaikę su savo netvarios gyvensenos kaina. Kadangi tą kainą mokėsime visi, kuriems teks ateityje gyventi, turime imtis veiksmų, kol galime.
Pagal 2018 m. IPCC (Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ataskaitą, turime mažiau nei 11 metų stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, jei norime, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 °C lyginant su priešpramoniniu lygiu. Toks temperatūros lygis pasirinktas saugumo sumetimais. Kuo aukštesnę temperatūrą pasieksime, tuo didesnė tikimybė, kad pradėsime pragaištingą, nuo žmogaus veiklos nepriklausančių, šiltėjimą sukeliančių reiškinių grandininę reakciją.
Šia simboline Baltijos šalių klimato grandine norime parodyti, kad kartu su estų ir latvių jaunimu esame vieningi. Siekiame, kad Baltijos šalių valdžios atstovai rimtai pažvelgtų į klimato kaitos grėsmę ir imtųsi ryžtingų veiksmų.
Mūsų pastangos duos vaisių, kai bendro tikslo sieks visi iki vieno. Ne tik politikai ir verslininkai – kiekvienas pilietis turi sąmoningai suprasti savo keliamą poveikį aplinkai ir kokią didelę galią turi jį pakeisti: kai įmanoma, mainyti keliones automobiliu į keliones dviračiu ar viešuoju transportu, vartoti mažiau gyvūninės kilmės produktų, atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių ir t.t. Didžiulė dalis mūsų gyvenimo paremta besaikiu vartojimu ir trumparegiška plėtra. Dėl to daugybės šiuolaikinių patogumų teks atsisakyti, kol nebus sukurtos taršą minimizuojančios alternatyvos. Jei pavėluosime tai padaryti patys, mus privers gamta. Turime nustoti galvoti, kad situaciją pataisys tie, kas ilgą laiką link jos vedė.
Nepaisant daugybės klimato konferencijų ir susitarimų, per pastaruosius 25 metus į atmosferą išmesta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei per visą likusią žmonijos istoriją. Paskutinė mūsų viltis – Paryžiaus susitarimas. Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad jis suveiktų.
