Pajūryje rado išbarstytus žmogaus pelenus
Prieš mėnesį, vasario pradžioje, Pajūrio regioninio parko lankytojų šalia Olando kepurės laukė nelabai maloni staigmena: ant skardžio buvo išbarstyti mirusiojo pelenai, ant pelenų gulėjo ir kremavimo žetonas, pažymėtas numeriu.
Tąkart pelenus aptiko parko aplinkotvarkininkas. Kaip vėliau vietinei žiniasklaidai pasakojo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, tai ne pirmas kartas, kai parke aptinkami žmogaus pelenai. Praėjusiais metais vienoje vietoje rastos net 3 pelenų kapsulės.
„Man rūpi ekologiniai klausimai. Sudegintame žmogaus kūne yra kenksmingų medžiagų. Vieno kremuoto mirusiojo atveju kiekiai yra maži, o masiškai jau būtų visai kitaip. Ten grybų, uogų jau nebūtų galima valgyti. Žiūrint iš aplinkosaugos pusės, nieko tokio miškelyje, kapinėse, kur negrybauja neuogauja, barstyti pelenus. Man rūpi, kad jomis aplinka nebūtų teršiama“, – sakė E. Paplauskis.
Jis pabrėžė, kad Olando Kepurės skardis yra labai lankoma vieta. Todėl pelenai, anot jo, buvę prie pat skardžio, netoli lankytojams skirto tako, neatrodo patraukliai rekreacinėje vietoje.
Pasak ekologo, žmogaus kūne kaupiasi sunkieji metalai, todėl ir po kremavimo likusiuose pelenuose sunkiųjų metalų galimai lieka. Be to, E. Paplauskis akcentuoja, kad toks pelenų išbarstymas yra nepagarba velioniui.
Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus Vyresnioji patarėja Otilija Špūrienė GRYNAS.lt informuoja, kad teoriškai pelenai yra trąša, kurie neteršia gamtos.
„Mano nuomone, parko ekologas turėtų turėti kokius nors tyrimus, kad galėtų pagrįsti savo argumentus dėl aplinkos teršimo“, – tikina specialistė.
Aplinkosaugininkai priekaištų neturi
Iš tiesų, kremavimas paplitęs laidojimo būdas daugelyje šalių. Lietuvoje įsikūrusio krematoriumo vadovas yra sakęs, kad Europoje ir JAV kremuojama 30–40 proc. visų palaikų. Anot jo, kremavimas ypač populiarus Skandinavijos šalyse. Lietuva dabartinėje krikščioniškoje Europoje buvo paskutinė valstybė, pasistačiusi krematoriumą. Užsienyje yra populiaru mirusiojo pelenus išbarstyti jūroje.
Pirmaisiais metais po krematoriumo atidarymo (2011 m.) kremuota 1360 palaikų, o 2017-aisiais – 3758.
Tačiau svarbiausia, ką galima daryti su velionio pelenais. Lietuvoje įvairiuose šalies miestuose bei miesteliuose veikia daugiau nei 10 kolumbariumų – urnų kapinių. Kitaip tariant, vietų, skirtų laikyti urnoms su mirusiųjų palaikais.
Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos apsaugos departamentas, žmonių palaikų laidojimo įstatyme nustatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nenustatytas draudimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kitose vietose, todėl administracinė atsakomybė už tokią veiklą nenumatyta.
Pelenus išbarstęs žmogus nustatytas
Vis dėlto, anksčiau minėtu atveju, kai pelenai buvo išbarstyti šalia Olando kepurės, Pajūrio regioninio parko ekologas E. Paplauskis kreipėsi į policijos pareigūnus, kad šie išsiaiškintų, kas išbarstė velionio pelenus prie jūros. Kaip GRYNAS.lt informavo Klaipėdos rajono policijos komisariatas, pagal identifikacinį žetoną yra nustatyta mirusiojo tapatybė. Tai – Klaipėdos miesto gyventoja.
„Urna su pelenais buvo perduota jos sūnui, kuris Lietuvoje šiuo metu negyvena. Pradėta administracinė teisena dėl pažeidimo, numatyto LR Administracinių Nusižengimų Kodekse“, – rašoma atsakyme.
Tęsiama, kad šis atvejis šalia Olando kepurės gali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų kapinių priežiūros ir žmogaus
palaikų gabenimo transporto priemonėmis reikalavimų pažeidimas.
Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.
