Daugiausiai reidų – Klaipėdoje

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nuo rugsėjo 1-os iki lapkričio 20 dienos vykdė akciją „Lašiša 2018“. Šiuo laikotarpiu, akcijos metu, AAD duomenimis, buvo surengta 530 reidų ir patikrinti 4125 žvejai mėgėjai. Iš viso nustatytas 321 aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, verslinės žvejybos taisyklių pažeidimai ir kt.).

Šiemet daugiausiai akcijos „Lašiša“ reidų įvyko Klaipėdos regione – net 208, kur patikrinta daugiau nei pusė visų akcijos metu tikrintų asmenų – 2364. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas GRYNAS.lt tikina, kad sėkmingai šių metų akcijai „Lašiša“ įtakos galėjo turėti didesnės Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų pajėgos.

„Klaipėdos regione yra dvi inspekcijos (Šilutės Gyvosios gamtos inspekcija ir Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcija), automatiškai buvo daugiau išteklių suorganizuoti daugiau reidų. Iš viso mūsų yra 15 pareigūnų, todėl darbą mes galime paskirstyti, daugiau teritorijos patikrinti. Taip pat turime nemažai ne etatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurių veiksmus tereikėjo sukoordinuoti. Dėl to ir pavyko suorganizuoti daugiau reidų ir pagauta daugiau pažeidėjų. Kituose regionuose, kurie dalyvavo akcijoje „Lašiša“, pareigūnų nebuvo daug, kad būtų galima padaryti daugiau reidų ir daugiau pažeidėjų pagauti“, – mano V. Marozas.

Pažeidėjų mažėja

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, akcijos „Lašiša“ metu 114 reidų atlikta Kaune, 106 Vilniuje. Kaune patikrinti 873 mėgėjai žvejai, o Vilniuje – 342.

„Nepaisant to, jog šiemet akcijos laikotarpis jau baigėsi, dėl didelio migruojančių lašišų kiekio buvo nuspręsta, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai kurį laiką ir toliau vykdys sustiprintą kontrolę,“ – teigia Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys.

Kaip informuoja AAD, šiemet pareigūnai įvykdė beveik 200 reidų daugiau nei pernai (2017 metais), kai reidų buvo vykdyta 341. Taip pat šiemet buvo patikrinta daugiau nei 8 kartus didesnis kiekis asmenų (2017 m. patikrinti 508 žvejai).

Ir šiemet, ir pernai vykdytų akcijų metu, daugiausia nustatyta mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, kurių šiemet užfiksuota 237, iš jų – 78 šiurkštūs. Daugiausiai mėgėjų žvejybos pažeidimų pareigūnai nustatė Klaipėdos regione (112), o daugiausiai šiurkščių – Kauno regione (30).

AAD teigimu, lyginant praeitų ir šių metų fiksuotų pažeidimų skaičius, galima sakyti, kad šiemet žvejų mėgėjų taisyklių pažeidimų sumažėjo.

Pareigūnai deda daug pastangų

Per šiemet vykusią akciją „Lašiša 2018“ iš žvejų mėgėjų konfiskuoti 92 mėgėjų žvejybos įrankiai (pvz.: plūdinė meškerė, povandeninės žūklės šautuvas ir kt.), 70 ne mėgėjų žvejybos įrankių (pvz.: tinklas, žeberklai ir kt.) ir dar 12 kitų žvejybos įrankių (pvz.: medžioklinis šautuvas, valtys).

Daugiausiai mėgėjų žvejybos įrankių (48) iš asmenų paimta Klaipėdos regione, ne mėgėjų žvejybos įrankių – Utenos regione, o kitų žvejybos įrankių (7) – Kauno regione.

Daugiausiai pažeidėjų sučiupusios Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. Marozas sako, kad, norint išaiškinti pažeidimus, pareigūnams reikia įdėti daug pastangų ir laiko.

Taip pat nuolatos bendrauti su žvejais mėgėjais bei ne etatiniais aplinkosaugos darbuotojais, kurie laisvu laiku taip pat žvejoja. Būtent šie gyventojai aplinkosaugininkams praneša apie vietas, kuriose būriuojasi galimi pažeidėjai arba žuvų neršto vietas, kurios pažeidėjams yra tikras traukos objektas.

„Šiemet labai daug pastangų dėjome, kad kuo daugiau pažeidimų būtų išaiškinta. Ir pažeidėjai labai atsargūs yra, nes baudos didelės, dideli žalos atlyginimo įkainiai. Vos tik išgirsta bet kokį galimai inspektoriaus garsą, iškart bėga iš vietos, meta tą žeberklą“, – pasakoja aplinkosaugininkas.

Jis tęsia, kad dalies pažeidimų aplinkosaugininkams užfiksuoti ir nepavyko: gyvenvietėse ar kaimuose, kuriuose upelis teka vos keli žingsniai nuo žmonių namų, prigauti pažeidėją už rankos labai sunku. Be to, anot V. Marozo, tos pačios gyvenvietės ar kaimo kaimynai vienas kito neskundžia ir aplinkosaugininkams apie galimą pažeidimą nepraneša.

„Jeigu upelis, kuriame plaukioja lašišos, teka pro kaimą, tai gyventojui užtenka tiesiog išeiti į kiemą, ir netoli savo namų su žeberklu gaudyti žuvį ir padaryti pažeidimą, kas užtruktų 15 minučių. O išaiškinti tokį pažeidimą reikia labai daug pastangų ir laiko. Tai pabėgimų fiksavome daug. Be abejo, naudojome ir daug technikos, stebėjimo įrangos ir pan., kad fiksuotume pažeidėją. Džiaugiamės, kad nors kažkiek pavyko jų sulaikyti ir nubausti. Gyventojų pranešimų nebuvo tiek daug, kaip norėtųsi, kad būtų. Priežastis, matyt, yra tokia, kad tos pačios gyvenvietės, kaimo gyventojai vieni kitų neskundžia“, – mano Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Brakonierius metė ir lašišą, ir žeberklą
Foto: Šiaulių RAAD

Gresia baudos ir žalos gamtai atlyginimas

Nors mėgėjų žvejybos taisykles pažeidžia įvairaus amžiaus žvejai, V. Marozas pastebi, kad akcijos „Lašiša“ metu daugiausiai baudų išdalyta pagyvenusiems vyriškiams. Aplinkosaugininkas taip pat pastebi, kad kai kuriais atvejais labai prabangūs automobiliai prie upelio atveža nepasiturintį žmogų, kad šis dėl tam tikrų tikslų neteisėtai sugautų žuvies.

„Iš tikrųjų kaimo vietovėse pažeidėjai daugiausiai pagyvenę vyriškiai. Fiksavome ir tokius atvejus, kai pažeidėjus atveždavo prabangūs automobiliai. Prie pat upės, tokius asmenis, kurie neturi turto ir juos sulaikius mes neturėjome minčių, kad šie žmonės galės sumokėti baudą ar panašiai. Ne sau jie tą žuvį gaudė, o tam, kad galėtų parduoti, ko gero“, – svarsto aplinkosaugos pareigūnas.

Visiems sulaikytiems pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, pagal kuriuos asmenims gresia bauda nuo 120 eurų iki 300 eurų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Vėliau taip pat skaičiuojama gamtai padaryta žala.