Nuotekų avarijų buvo ne viena
Vilniečiai turbūt labai gerai prisimena 2016 metų Kalėdas, kai Kūčių išvakarėse Vilniaus miesto centre, Upės gatvėje, nutraukti magistraliniai nuotekų vamzdžiai ir dalis nuotekų, nors ir apvalytos, pateko į Neries upę. Buvo skaičiuojama, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkstančių kubinių metrų nuotekų. Vilniaus miesto savivaldybė dėl susidariusių aplinkybių paskelbė ekstremalią situaciją.
Nuotekų avarijos neišvengė ir Kauno miestas. Dar šių metų rugsėjo pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie po Kaune prasiautusios itin stiprios liūties, Kauno Panerių gatvės šlaite fiksuotą nuotekų tinklų avariją – į Nerį pasipylė fekalijos. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėjos pavaduotoja Rasa Jancevičienė tąkart komentavo, kad įvyko nuotekų tinklų avarija. AB „Kauno vandenys“ eksploatuojamoje nuotekų linijoje įvyko avarija ir nevalytos nuotekos iš trūkusio vamzdžio per gruntą veržėsi į Neries upę. Ekstremali situacija paskelbta nebuvo.
Tačiau dar prieš nelaimę Kaune, didelė nuotekų avariją įvyko ir Kėdainiuose. Sutrikus nuotekų valymo įrenginių veiklai, iš „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įrenginių į Nevėžio upę tekėjo iki galo neišvalytos nuotekos. Ekstremalios situacijos skelbti neskubėta, tačiau praėjus maždaug mėnesiui po to, kai įvyko nuotekų avarija, tinkamai išvalyti nuotekų „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įranga vis dar negalėjo, todėl Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl nepilnai išvalytų nutekamųjų vandenų patekimo į Nevėžio upę.
Sistemoje mato spragas
Šios ir kitos nuotekų avarijos Lietuvoje, kad buvo iškilusi grėsmė gamtai ir nuotekomis teršiami vandens telkiniai, visuomenėje sukėlė pasipiktinimą. Pradėta kelti klausimus, ar savivaldybės ir jų įmonės yra tinkamai pasiruošusios suvaldyti nuotekų avarijas, kodėl delsiama skelbti ekstremalią situaciją, ar iš tikrųjų daroma viskas, kad avarijos būtų kuo greičiau likviduotos.
Abejonių dėl savivaldybių veiksmų ir reglamentų, kurie apibrėžia aplinkosaugines nelaimių suvaldymą ir likvidavimą turėjo ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Po nuotekų avarijos Kėdainiuose GRYNAS.lt žurnalistų kalbintas ministras teigė, kad šis įvykis tik dar kartą parodė, jog vandens tiekimo įmonės nėra pasiruošusios suvaldyti panašias situacijas. Be to, K. Navickas pažymėjo, kad yra būtina keisti ekstremalių situacijų kriterijus.
„Vandens tiekimo įmonė, pamačiusi, kad įvyko avarija, turėjo pirmiausia informuoti savivaldybę, o savivaldybė gyventojus. Nes nevalytos ar apvalytos nuotekos patenka į atvirus vandenis. Tai yra susiję ir su gyvulių girdymu, maudymųsi ir pan. Kitas dalykas – Nevėžis yra išskirtinė upė. Daugelis upių Lietuvoje yra sraunios ir poveikis ateina greitai, o Nevėžis – ne. Todėl imti mėginį upės taršos tyrimams kilometro atstumu nuo išleidimo vietos yra netikslu. Tai yra ekstremalių situacijų kriterijų viena iš spragų. Tai reikia tobulinti. Visos vandens tiekimo įmonės turi turėti ekstremalių situacijų valdymo planus, bet iki šiol tai – tik formalumas. Yra prašymas visiems vandens tiekėjams: peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planus, atsižvelgiant į konkrečias situacijas. Atsitikus nelaimei, turi būti aiškūs veiksmai, kas turi būti daroma, per kokį laiką ir kas turi būti informuojama ir pan.“, – komentavo K. Navickas.
Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos ministerija, siekiant užtikrinti efektyvų ekologinių avarijų valdymą bei skubų reagavimą į jas, svarstoma galimybė teikti siūlymus dėl kai kurių ekstremaliųjų įvykių kriterijų pakeitimo. Taip pat pastaruoju metu Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo organizuoti pasitarimai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei savivaldybių atstovais aktualiais ekstremaliųjų situacijų ir ekologinių įvykių (avarijų) valdymo klausimais. Pabrėžiama, kad šių pasitarimų metu buvo sprendžiama dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo vykdant ūkio subjektų pasirengimo civilinės saugos srityje patikrinimus galimybių, nagrinėjama ekologinių avarijų prevencijos ir valdymo problematika, svarstomos galimybės ir poreikis keisti (tikslinti) ūkio subjektų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas ir planuojami atsakingų institucijų tolimesni veiksmai svarstytų klausimų ir priimtų sprendimų įgyvendinimui.
Ekstremalios situacijos skelbti neskubama
Atsižvelgę į visuomenės ir valdžios institucijų kritiką savivaldybėms ir jų sugebėjimui suvaldyti ekologines avarijas, GRYNAS.lt pasidomėjo, pagal kokius planus, reglamentus apskritai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – yra reaguojama į nuotekų avarijas.
Vilniuje nuotekų avarijas šalina už šią sritį atsakinga bendrovė „Vilniaus vandenys“. Tai yra įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Kaip pasakoja „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas, vandentvarkos bendrovė turi patvirtintą „Avarijų ir gedimų šalinimo procesą“, pagal kurį šalinamos avarijos nuotekų tinkle. Bendrovė informuoja, kad svarbiausi nuotekų avarijų šalinimo plano punktai yra šie: įvykio vieta aptveriama; pašalinamos nuotekos iš užlietų patalpų; nustatoma nuotekų išsiliejimo priežastis; lokalizuojama avarija (tinklų pažeidimo arba lūžio vietose); likviduojama avarija; esant reikalui, kviečiama pagalba iš kitų specialiųjų tarnybų; nuolat informuojama apie situaciją įvykio vietoje; likvidavus avariją, sutvarkoma avarijos vieta; priklausomai nuo avarijos dydžio ir išsiliejusių nuotekų užimamo ploto, informuojama Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra.
Taip pat įmonė „Vilnius vandenys“ yra pasitvirtinusi Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriuo vadovaujasi tokiu atveju, jei „Avarijų ir gedimų šalinimo proceso“ planas yra neveiksmingas. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas parengtas pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymą.
Pašnekovas tęsia, kad dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo sprendžiama reaguojant į galimas grėsmes žmonių sveikatai, valstybės turtui, aplinkai ir pan. Pabrėžiama, kad ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas (galioja nacionaliniu mastu visoms savivaldybėms) yra įtvirtintas Vyriausybės nutarime „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų patvirtinimo“. Šie kriterijai, pasak D. Drevinsko, yra ir „Vilniaus vandenų“ ekstremaliųjų situacijų valdymo plano dokumentuose. Bendrovė savo plane yra sumažinusi kritines ribas, kad sureaguotų į įvykį anksčiau.
„Pirmiausia nuotekų avarija likviduojama pagal patvirtintą avarijų ir gedimų šalinimo procesą. Kai įvykis artėja ar pasiekia bendrovėje patvirtintas įvykio kritines ribas, sušaukiamas „Vilniaus vandenų“ ekstremaliųjų situacijų operacinis centras, kuris, artėjant prie Vyriausybės patvirtintų kriterijų, informuoja savivaldybę“, – kada nusprendžiama skelbti ekstremalią situaciją, aiškina D. Drevinskas.
Tačiau paskutinį žodį, ar skelbiama ekstremali situacija, taria Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak D. Drevinsko, Vilniaus vandenys“ informuoja savivaldybę apie gresiantį ar susidariusį ekstremalųjį įvykį. Tuomet įvertinama, ar turi būti sušaukta ekstremalių situacijų komisija, ir ji atsižvelgia į jau minėtus Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija sprendžia, ar skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybėje. Informavimo ir keitimosi informacija procesas įmonės ekstremaliųjų situacijų plane yra parengtas pagal Vidaus reikalų ministerijos įsakymą.
Veikiama vertinant gautus duomenis
Kauno mieste nuotekų avarijos likviduojamos vadovaujantis kiek kitokia metodika. Į GRYNAS.lt žurnalistų pateiktus klausimus apie nuotekų avarijų likvidavimą mieste Kauno savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus atsakė iš dalies. Teigiama, kad nuotekų avarijos atveju ar bet kokiais kitais atvejais (teršalai vandenyje, pakrantėje, nuodingų medžiagų išsiliejimas) veikiama pagal Ekstremalių situacijų valdymo planą.
„Žinoma, niekas nelaukia, kol taps situacija ekstremali ar nevaldoma, veikiama operatyviai, specialistams vertinant gautus duomenis ir informaciją apie gresiantį pavojų visų pirma gyventojų saugumui ir sveikatai“, – komentuoja G. Jankus.
Pabrėžiama, kad ekstremali situacija skelbiama tokiu atveju, jei nuotekų avarija atitinka jau anksčiau minėtiems nustatytiems ekstremalių situacijų kriterijams.
Tiesa, Kaune, kaip ir Vilniuje, įvykus nuotekų avarijai, ją likviduoja ir stebi teritoriją, kurioje įvyko nuotekų avarija, už vandens tiekimą ir nuotekų valymą atsakinga bendrovė – „Kauno vandenys“.
Pagal Kauno miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, „Kauno vandenys“ šalina geriamo vandens tiekimo sutrikimus išoriniuose (lauko) vandentiekio tinkluose; atlieka avarinio geriamo vandens tiekimo perjungimus; teikia operatyvią informaciją apie susidariusią padėtį savivaldybės administracijai, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui; teikia informaciją gyventojams, ūkio subjektams ir įstaigoms apie įvykusią avariją, galimus geriamo vandens tiekimo sutrikimus vartotojams ir avarijos padarinių likvidavimo planuojamus terminus žiniasklaidos priemonėse. Tačiau ekstremaliosios situacijos paskelbimą gali inicijuoti Kauno miesto savivaldybės administracija, sušaukdama savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir skirdama Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
Ekstremaliosios situacijos (nuotekų avarijos) padarinių likvidavimo darbus, pagal tą patį ekstremalių situacijų planą, atlieka Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra. Ji taip pat teikia informaciją institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją, savivaldybės administracijai apie taršos pobūdį, keliamą pavojų gamtai, atlieka tyrimą, išsiaiškina ir nustato išsiliejusią cheminę medžiagą; nustato kaltus fizinius ar juridinius asmenis; įvertina žalą bei nuostolius padarytus gamtai ir faunai.
