Statybų sektoriuje planuojamos permainos
Jau kuris laikas netyla kalbos, kas statybų sektoriuje reikia daugiau skaidrumo. Viena iš priemonių, kuri gali padėti tai įgyvendinti, yra kai kurių statybų procesų skaitmeninimas. Vyriausybės pasitarime priimta, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos Lietuvoje bus privaloma taikyti BIM (angl. Building Information Modeling) – statinio informacinio modeliavimo metodus ir technologijas projektuojant ir statant visus naujai statomus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius .
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas aiškina, kad BIM technologiją taiko projektuotojai, rengdami statinio projektą. Naudojant BIM, statinys projektuojamas 3 D formatu, todėl atsiranda galimybė patikrinti, apžvelgti kiekvieną pastato konstrukciją, pastebėti klaidas, suprasti bendrą pastato struktūrą, pavyzdžiui, kiek bus ventiliacijos angų, kur ketinama jas įrengti, pažymima elektros instaliacija ir pan. Be to, su BIM technologija yra galimybė skaičiuoti esamus ir būsimus pastato eksploatacijos kaštus.
„Technologijos darosi vis sudėtingesnės, pastatus statome visai kitaip, neužtenka paprasto stogo, sienos ir pan. Yra vėdinimo, vėsinimo technologijos, atsinaujinantys ištekliai, išmanaus namo atributai ir pan., todėl sužinoti žmogui, kaip atrodo tas visas vamzdynas, inžinerija, elektros instaliacija, labai sudėtinga. Naudojant BIM technologijas, galima išvengti klaidų, kurios statybų metu labai brangiai kainuoja. Viskas vyksta interaktyviai, su tuo pačiu modeliu dirba visos statybose dalyvaujančios pusės – jos koreguoja projektą realiu laiku“, – pasakoja M. Narmontas.
Naudosis ne visi
Tiesa, BIM technologijos taikymas Lietuvoje nėra naujovė. Nemaža dalis mūsų šalies projektuotojų jau daro trimačius statinių projektus. Tačiau, kaip aiškina M. Narmontas, nėra bendro standarto, susitarimo, kaip, kokiais atvejais naudoti BIM. Taigi numatyta, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. BIM metodai ir technologija turės būti taikoma visuotiniu mastu projektuojant viešojo sektoriaus statinį ir tada, kai projekto bendroji sąmata nebus mažesnė, nei nustatyta. Kokia galėtų būti mažiausia sąmata, kada turės būti taikoma BIM technologija, dar nėra aišku. VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius Dalius Gedvilas mano, kad suma, kai viešajame sektoriuje jau būtų galima taikyti BIM technologiją, galėtų būti apie 1,5 mln. eurų.
„Pusantro milijono iš pradžių būtų optimali projektų sąmatų suma, nuo kada vertėtų taikyti BIM. Mažesnėms bendrovėms ir projektuotojams reikia laiko pasiruošti. Reikia žmonių, įrengtų darbo vietų, o tai kainuoja, todėl būtų galima pradėti valstybėje“, – aiškina D. Gedvilas.
Be to, akcentuojama, kad naudoti BIM turint mažesnę projekto sąmatą kol kas būtų tiesiog neproporcinga investicija.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas mano, kad per dvejus metus projektuotojai ir statytojai spės pasiruošti BIM technologijos įžengimui į Lietuvos rinką. Be to, jis pabrėžia, kad trimatis statinio projektas nebus būtinas, jei bus statomas nesudėtingas, neypatingas statinys.
„Kodėl reikia laukti dvejus metus? Nes rinkai reikia pasiruošti. Tai susiję su papildomais kaštais, reikia įsigyti programinę įrangą, turi būti pakankamai specialistų, kad tai galėtų daryti. Kad nenutiktų taip, jog rinkoje nebus žmonių, galinčių dirbti su šia technologija. Trečia – pavyzdžiai užsienyje. Buvo šalių, kurios paskubėjo, pavyzdžiui, danai. Jie pasakė, kad nuo tam tikros datos reiks taikyti BIM, ir suprato, kad paskubėjo, rinka nebuvo pasiruošusi. Mes tos klaidos daryti nenorime, pasirinkome tokį optimalų variantą – dveji metai, per kuriuos viskas bus sudėliota“, – aiškina M. Narmontas.
Privatus sektorius BIM jau naudoja
VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius D. Gedvilas, kaip jau buvo minėta, pabrėžia, kad kai kurie projektuotojai BIM technologiją Lietuvoje jau naudoja. Tiesa, privačiame sektoriuje.
„Prisiminus visus skaitmeninės statybos raštus, kuriuos siuntėme Aplinkos ministerijai, tai jau prieš dvejus metus mes siūlėme, kad BIM technologija būtų taikoma visuotinai. Ministerija teigė, kad sektorius dar nėra pasiruošęs, ir tą terminą pavėlino. VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ jau trečius metus organizuoja BIM projektų konkursą, savo svetainėje mes viešiname, kiek bendrovių pateikia konkursinių darbų, kurie daromi Lietuvoje. Yra daug projektuotojų ir projektų, kurie daromi naudojant BIM technologiją. Mes manome, kad tikrai galima ankstinti BIM naudojimo pradžią, tačiau sutinkame, kad, norint taikyti BIM metodologiją, reikia apmokyti žmones, turėti tam tikrą dokumentų bazę“, – komentuoja D. Gedvilas.
Jis tęsia, kad didžiausias statybos procesų skaitmeninimo privalumas yra jų greitas ir aiškus pasiekiamumas: „Jei, pavyzdžiui, mes šiandien turėtume Gedimino kalno statybų informaciją skaitmenintą, nebūtų problemos greitai padaryti išvadas.“
Portalo GRYNAS.lt žurnalistai eksperto pasiteiravo, ar, visuotinai pradėjus taikyti BIM technologiją, nebrangs statybų sektoriaus paslaugų kainos. D. Gedvilas sako, kad privačiame sektoriuje kiekvienas užsakovas pats pasirenka, kaip projektuoti savo statinį. Jeigu nusprendžiama, kad, pavyzdžiui, nuosavo namo projektas bus daromas su BIM technologija, projektuotojui reikia mokėti 7 proc. nuo visos projekto sąmatos, o jei pasirenkama, kad namas bus projektuojamas įprastai, – 3 proc. Tačiau, kaip pasakoja D. Gedvilas, užsakius paprastą projektą, dažnai atsiranda projekte nenumatytų darbų, kurie reikalauja papildomų išlaidų. Todėl, anot eksperto, projekto kaina, naudojant BIM technologiją, dažniausiai būna mažesnė.
Suteikia galimybę sekti pastato būklę
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė teigia, kad BIM technologijos taikymas padėtų aiškiau paskirstyti statybų proceso dalyvių atsakomybę ir reaguoti į nesklandumus, gedimus, atsiradusius jau pasibaigus statyboms. Anot jos, BIM suteikia galimybę sekti pastato būklę iki pat jo eksploatacijos pabaigos. Be to, viceministrė pabrėžia, kad iki 2020 metų liepos 1 d. planuojama nemažai darbų.
„Dveji metai bus labai intensyvūs, įgyvendinant projektą. Kuriami standartai, ruošiama infrastruktūra, kad būtų galimybė rekomenduoti ar įpareigoti viešąjį sektorių reikalauti tokio tipo projektų, kai daro užsakymus statybų srityje, – taip rinka jau būtų skatinama reaguoti ir tai siūlyti. Tai nėra dalykas, kuris gali atsirasti per vieną dieną. Turi būti įmonių, specialistų, kurie tai išmano, turi būti paruoštos perkančiosios organizacijos, kad turėtų išsamią informaciją apie paslaugų, kurias užsisako, galimybes. Yra nemažai darbo, mes jį turime organizuoti ir atlikti“, – tvirtina R. Brandišauskienė.
Ketina skaitmeninti visą statybų procesą
Kad būtų išnaudotos visos BIM technologijos galimybės, statybų sektoriuje numatoma ir daugiau permainų. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas pasakoja, kad planuojama pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su teritorijų planavimu ir statyba, plėtra.
Siekdama pažangesnių elektroninių paslaugų, susijusių su teritorijų planavimo plėtra, Aplinkos ministerija, vykdo dar vieną projektą, kurį įgyvendinus, anot ministerijos atstovų, teritorijų planavimo bei statybų procesai taps dar spartesni bei skaidresni.
Numatoma sukurti centralizuotos prieigos Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninius vartus, kurie apjungs iki šiol atskirai veikiančias informacines sistemas (IS) – Teritorijų planavimo dokumentų registrą, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros IS, Teritorijų planavimo stebėsenos IS bei Infostatybos IS. Taip pat jame bus teikiama ir 11 naujų paslaugų, sugrupuotų pagal pobūdį – „Planuoju teritoriją“ bei „Stebiu teritorijos planavimą“, sudėtinės „Statau namą“ ir „Reikia geodezinių tyrinėjimų“ el. paslaugos, integruojama Žemės ūkio ministerijos kuriama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros IS.
„Dalis šiuo metu vykdomų teritorijų planavimo ir statybos proceso žingsnių bei veiksmų nėra kompiuterizuoti, jie atliekami decentralizuotai skirtingose savivaldybėse, o teikiamos el. paslaugos nėra pakankamai patogios dabartiniams paslaugų gavėjams. Naujasis portalas leis teritorijų planuotojams, architektams, statytojams lengvai ir greitai įvykdyti reikalingus procesus, o paprastiems gyventojams – stebėti jų aplinkoje vykstančius pokyčius“, – teigia aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė.
Įgyvendinus šį projektą visi esminiai teritorijų planavimo, statybos procesai bus atliekami per vieną centralizuotą prieigą; asmenys bus informuojami elektroniniu būdu, o suinteresuoti asmenys turės galimybę stebėti teritorijos planavimo ir statybos procesus per vieningą teritorijų planavimo ir statybos procesus apjungiantį portalą. Sumažės popierinių dokumentų siuntimo poreikis.
Aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė aiškina, kad pažangių elektroninių sistemų statybų sektoriuje sujungimas ir plėtra sudarys galimybes pagerinti jų kokybę, greitį: „Šis projektas tobulins visas šias informacines sistemas. Bus patogesnės ir saugesnės; nors tos informacinės sistemos, kuruojamos skirtingų institucijų, liks kaip savarankiškos, bet vartotojas naudosis viena sistema.“
Priduriama, kad skaitmeniniu būdu gali būti pildomi ir statybų darbų žurnalai. Taip visas statybų procesas Lietuvoje bus skaitmeninis. Kaip aiškina VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius D. Gedvilas, pildant skaitmeninį statybų žurnalą, mažėja netikslumų.
„Jau dabar matome, kokios įmonės rašo šį žurnalą, visi dokumentai apie medžiagas, sertifikatai, filmuota medžiaga, viskas dedama į šitą dokumentą ir, pabaigus statinį, galima nesunkiai rasti informaciją apie jį, inžinerines sistemas, statybines medžiagas. Ta skaitmeninė informacija pasiekiama ir visoms statybas inspektuojančios institucijoms“, – privalumus vardija ekspertas.
Viceministrė taip pat pažymi, kad, ilgainiui kiekvienas statinys turės statinio pasą (elektroninį), kuriame bus visa informacija apie statinio struktūrą, eksploataciją. Individualūs asmenys, gavę statinio pasą, galės įvertinti ir nuolat fiksuoti savo įsigyto statinio (ar buto) būklę. Parduodant statinį, jo pasas bus perduotas naujajam savininkui, šis galės matyti, kokia iš tiesų yra statinio būklė.
