Verdiktas – siekti riboti

Sausio viduryje Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai. Komisija išnagrinėjo ne tik plastikinių pirkinių maišelių, bet apskritai vadinamojo aerobiškai skaidaus plastiko poveikį aplinkai ir savo vertinimą pagrindė 2017 m. balandžio mėn. paskelbtu tyrimu.

Jame pristatyti išsamaus tyrimo rezultatai, pagrįsti mokslininkų, tarptautinių ir vyriausybinių institucijų, bandymų laboratorijų, plastiko gamintojų prekybos asociacijų, perdirbėjų ir kitų ekspertų išvadomis. Pasirodo, vadinamasis aerobiškai skaidus plastikas (įskaitant mus „ekologiškumu“ džiuginusius aerobiškai skaidžius pirkinių maišelius) toli gražu nėra aplinkai saugus ir toliaregiškas sprendimas.

„Europos Komisijos pateiktos ataskaitos apie aerobiškai skaidžių maišelių tyrimus įvairiais lygmenimis (ar tai būtų sąvartynų viduje, ar vandens aplinkoje, ar gamtinėje aplinkoje) rezultatai buvo iš esmės neigiami arba daugiau neigiami negu teigiami dėl vienos priežasties – dėl to, kad jie šimtu procentų nesuskyla ir nesuyra aplinkoje, sukurdami kitą aplinkosauginę problemą – mikroplastiką“, – sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Iššūkių kyla ir dėlto, kad aerobiškai skaidus plastikas netinka naudoti ilgą laiką, kompostuoti ar perdirbti.

Dalius Krinickas

Aerobiškai skaidžių plastikinių maišelių dosjė

Ką mes, kaip eiliniai vartotojai, iki šiol žinojome apie aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius? Pirmiausia tai, kad jų sudėtyje yra aerobinį skilimą į mikrodaleles spartinančių priedų. Aerobiškai skaidus plastikas, ilgesnį laiką veikiamas šilumos ir (arba) ultravioletinės šviesos, atviroje aplinkoje oksiduojasi, tampa trapus ir skyla. Tuo tarpu įprastiniai plastikiniai maišeliai kur kas ilgesnį laiką yra aplinkoje, vadinasi, logiška – ir teršia labiau.

„Neginčytina, kad aerobiškai skaidus plastikas, įskaitant plastikinius pirkinių maišelius, atviroje aplinkoje gali suirti greičiau nei įprastinis plastikas. Tačiau nėra įrodymų, kad vėliau atviroje aplinkoje, sąvartynuose ar jūros aplinkoje aerobiškai skaidus plastikas visiškai biologiškai suirs per pagrįstą laikotarpį“, – įspėja Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Klumbytė.

Vadinasi, aerobiškai skaidžius plastikinius maišelius viešojoje erdvėje pristatant kaip puikų plastiko atliekų aplinkoje problemos sprendimą, rizikuojama neigiamai paveikti vartotojų šiukšlinimo elgseną. Mat padidėja tikimybė, kad toks plastikas bus šalinamas netinkamai, žmonėms nuoširdžiai tikint, kad jis bet kuriuo atveju lengvai suirs.

Temperatūra, šviesa, drėgmė

Iki šiol per mažai kalbėta, kad aerobiškai skaidiems plastikiniams maišeliams suirti reikia atitinkamų aplinkos sąlygų. Kad aerobiškai skaidus plastikas suirtų, svarbus vaidmuo tenka aplinkos temperatūrai, šviesos intensyvumui ir drėgmei. Jau minėta, kad aerobiškai skaidus plastikas negali suirti, jeigu nėra iš pradžių veikiamas ultravioletinės spinduliuotės ir šilumos. Tačiau juk ne visi aerobiškai skaidaus plastiko gaminiai patenka į identiškas optimaliai tinkamas suirti sąlygas. Štai kodėl labai sunku ar net apskritai neįmanoma nustatyti laikotarpį, per kurį, pavyzdžiui, jūsų išmestas pirkinių maišelis, suskils į mikrodaleles atviroje aplinkoje.

Didelė problema, susijusi su aerobiškai skaidaus plastiko naudojimu, yra kompromisas tarp numatomo naudojimo laiko ir laikotarpio, kurio gali prireikti plastikui suirti atviroje aplinkoje. Net jeigu mokslininkai kruopščiai parinktų cheminę maišelių sudėtį, siekdami palengvinti biologinį skaidymą, nėra jokių įrodymų, kad realiomis sąlygomis jie suirs, kaip numatyta. Vadinasi, jeigu skilimui nėra palankių sąlygų arba jos nepakankamos, biologinis skaidymas tiesiog neįvyks.


Kompostuoti buityje negalima

Aerobiškai skaidaus plastiko maišelių „legenda“ išties leido atsipūsti: atrodė, kad net į dirvožemį patekęs maišelis sėkmingai suirs, o gamta mums „padėkos“. Realybė tokia: kad būtų tinkama kompostuoti, medžiaga turi ne tik biologiškai suirti, bet ir tapti tinkamo naudoti komposto dalimi bei praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis. Ar suiręs plastiko maišelis jį praturtins?

Iš turimų duomenų matyti, kad aerobiškai skaidus plastikas netinka jokios rūšies kompostavimui ar anaerobiniam skaidymui ir neatitiks dabartinių standartų, taikomų ES kompostuojant atgaunamoms pakuotėms. Likę plastiko fragmentai ir galbūt susidarysiantis mikroplastikas gali neigiamai paveikti komposto kokybę.

„Mikroplastikas jau seniai pripažįstamas kaip visuotinė problema, kuriai spręsti reikia skubiai imtis priemonių, t. y. ne tik rinkti šiukšles, bet ir vykdyti plastiko taršos prevenciją“, – sako vyr. specialistė I. Klumbytė.


Sąvartynuose didina šiltnamio efektą

Dalis aerobiškai skaidžių plastiko maišelių patenka į sąvartynus. Išoriniuose sąvartyno sluoksniuose, kur medžiagą pasiekia oras, aerobinis skaidymas yra įmanomas. Tačiau daugumoje sąvartyno vietų yra per mažai deguonies. Gilesniuose sąvartyno sluoksniuose, kur nėra pakankamai oro, gali vykti tik anaerobinis skaidymas. Vadinasi, aerobiškai skaidaus plastiko biologinis skaidymas beveik arba visai nevyksta.

Aplinkosaugos požiūriu pagrindinis skirtumas yra tai, kad vykstant aerobiniam skaidymui išsiskiria CO2, o vykstant anaerobiniam skaidymui – metanas, kuris yra dvidešimt penkis kartus kenksmingesnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (per 100 metų laikotarpį) nei CO2.

Taigi, jeigu gilesniuose sąvartyno sluoksniuose tam tikru mastu vyktų biologinis skaidymas, aerobiškai skaidus plastikas, vertinant pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtų šiek tiek kenksmingesnis nei įprastinis plastikas, nes įprastinis plastikas tokiomis sąlygomis biologiškai tiesiog nesuyra.

Didžiausia žala – jūrai

Didelį susirūpinimą kelia į jūrą patekę plastikiniai maišeliai. Šiuo metu nėra patikimų duomenų, kuriais būtų įrodyta, kad aerobiškai skaidus plastikas, įskaitant plastikinius pirkinių maišelius, biologiškai suskaidomas jūros aplinkoje per pagrįstą laikotarpį. Tačiau akivaizdu, kad dėl mažesnės deguonies koncentracijos ir bakterijų biologinis skaidymas yra daug lėtesnis nei sausumoje.

Dėl greitesnio aerobiškai skaidaus plastiko, lyginant su įprastu, skilimo gali sumažėti pavojus jūros gyvūnams įsipainioti į plastiko šiukšles, tačiau padidėja tikimybė, kad jie nuris žalingų mikroplastiko dalelių. Be to, jas lengviau perneša vėjas ir vanduo. Tai kelia didelį pavojų ekosistemoms, o galop – ir žmogui.

Plastikiniai maišeliai vandens telkinyje
Foto: Shutterstock

Tikėtina, kad aerobiškai skaidus plastikas suskyla greičiau nei įprastinis, todėl neigiamas poveikis jam patekus į jūros aplinką truktų trumpiau, bet būtų stipresnis. Lyginant su poveikiu per ilgesnį laikotarpį, padidėtų žalą patyrusių asmenų, rūšių ir buveinių santykinė dalis, taip pat poveikio našta žmogui.

Perdirbimas: sudėtinga identifikuoti, abejojama kokybe

Sprendimas perdirbti aerobiškai skaidų plastiką irgi kelia abejonių. Atliekų perdirbėjai jau kurį laiką nerimauja, kad aerobiškai skaidus plastikas neigiamai veikia perdirbto plastiko kokybę. Skilimas aplinkoje nėra pageidautina daugelio iš perdirbto plastiko gaminamų produktų savybė. Deja, šiandien perdirbėjai negali identifikuoti ir atskirti aerobiškai skaidaus plastiko nuo įprasto. Todėl aerobiškai skaidus plastikas perdirbamas kartu su įprastiniu.

Nežinant, ar perdirbtoje medžiagoje yra aerobiškai skaidaus plastiko ir kiek iki perdirbimo jis galėjo oksiduotis ir suirti, galutinis perdirbtos medžiagos naudojimas tampa ribotas. Tai turi neigiamą poveikį perdirbtos medžiagos kainai ir konkurencingumui plastiko perdirbimo pramonėje.

Plastikinių maišelių naudojimas mažėja

Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė I. Klumbytė teigia, kad atskirai surinktų duomenų apie bioskaidžių plastikinių maišelių vartojimą Lietuvoje nėra.

„Prekybos įmonių mums pateiktais duomenimis, lengvųjų plastikinių maišelių, kuriuos žmonės nusiperka parduotuvėse prie kasų ar gauna nemokamai, 2016 metais panaudota mažiau negu 2015 metais. Jeigu per 2015-uosius vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15–50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, tai 2016 m. atitinkamai 36 ir 224. Į šį skaičių įeina ir aerobiškai skaidūs pirkinių maišeliai“, – sako ministerijos atstovė.

Visgi, galime pasidžiaugti: Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje numatytą 40 lengvųjų pirkinių maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų mes jau įveikėme, lenkdami kitas šalis beveik dešimtmečiu.

Keičiasi vartotojų įpročiai, ieškoma alternatyvų

Galima pastebėti ir pirkėjų įpročių kaitą: mažiau naudojama plastikinių maišelių, racionaliau apsipirkinėjama, vis madingesni tampa daugkartinio naudojimo pirkinių maišeliai.

„Lietuvoje viena iš pagrindinių taikomų priemonių yra visuomenės nuomonės formavimas: tiek apie įprastų, tiek apie aerobiškai skaidžių maišelių naudojimo mažinimą. Pavyzdžiui, prekybos vietose vartotojai raginami atsinešti daugkartinio naudojimo maišelius. Mes bendradarbiaujame su prekybos įmonėmis, nes jos nemažai prisideda, tiek pateikiant alternatyvas pirkėjams, tiek viešinant plastikinių maišelių žalą aplinkai“, – sako aplinkos viceministras D. Krinickas.

Vis dėlto, pasak jo, žvelgiant į perspektyvą, tikėtina, kad po Europos Komisijos pateiktos ataskaitos, pokyčiai vyks, tačiau jie neturėtų būti radikalūs.

„Daug ką lemia vartotojas ir jo įpročiai. O tendencijos rodo, kad Europos Sąjungos šalys visgi rinksis aerobiškai skaidžius maišelius. Pavyzdžiui, nuo kitų metų Prancūzija nustatė, kad visi šalyje naudojami maišeliai turi būti aerobiškai skaidūs. Mano nuomone, mums nereikėtų perlenkti lazdos dėl aerobiškai skaidžių maišelių šimtaprocentinio įvedimo. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje aerobiškai skaidžių maišelių arba jų alternatyvų – medžiaginių, popierinių ar kitokių maišelių – bus daugiau“, – teigia viceministras.