Patarimai mėgstantiems miško gėrybes: kaip suprasti, kad apsinuodijote grybais

Apsinuodijimai – viena dažniausių vasaros traumų, kuri kartais baigiasi net mirtimi. Dažna apsinuodijimų priežastimi tampa miško gėrybės – grybai ir uogos. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Renata Padleckienė įspėja – geriau pasiteirauti medikų, nei apsinuodijus grybais ar uogomis kreiptis tada, kai jau bus per vėlu.

- Sakoma, kad gerai išvirtus valgyti galima beveik visus Lietuvos miškuose rastus grybus. Yra ir tokių, kurie valgo musmires, kiti pasakoja, kad grybų „gerumą“ tikrina jų atsikąsdami: jei grybas nekartus, vadinasi, jis valgomas.

- Tai – netiesa. Tikrai ne visi grybai, kuriuos renka žmonės miške, yra valgomi. Iš Lietuvoje randamų 400 grybų rūšių net apie 40 yra nuodingi. Reikia mokėti atpažinti nuodingus nuo valgomų grybų. Net ir kelis kartus juos nuvirus, nuodingi netaps valgomi. Žmonės, ragaujantys nežinomus grybus, labai rizikuoja. Jei paragausite nors mažą gabalėlį žalsvosios musmirės, žalingą poveikį vis tiek pajusite, tik ne iškart, o po kelių dienų. Ypač dažnai žmonės painioja pievagrybius su nevalgomais grybais, pavyzdžiui, smailiakepure musmire, panašia į pievagrybį. Ji yra labai nuodinga.

- Kokie yra patys nuodingiausi grybai?

- Grybų specialistai teigia, kad daug pavojingesni grybai, turintys kepurėlės apačioje ne kempinėlę, o lakštelius: jei grybo galvutės apačioje yra kempinėlė, net ir būdamas nuodingas, grybas nebus mirtinas. Grybas, kurio kepurėlės apatinėje pusėje yra lakšteliai, gali būti mirtinai nuodingas.

Patys nuodingiausi arba mirtinai nuodingi grybai – žalsvoji ir blyškioji musmirės, smailiakepurė musmirė bei rausvėjančioji plaušabudė. Smailiakepurė musmirė ir rausvėjančioji plaušabudė yra labai panašios į pievagrybius, todėl jas dažnai painioja. Žalsvoji musmirė panaši į žalsvąją ūmėdę.

Norėčiau perspėti grybautojus, mėgstančius rinkti kelmučius – yra tik 6 valgomų kelmučių rūšys, kitos yra nuodingos. Jei nesate tikri, ar tai tikrai kelmutis, geriau jų nerinkite ir nerizikuokite savo sveikata.

- Kaip atskirti nuodingus grybus nuo valgomų? Gal esate išleidę specialų bukletą?

- Tokio bukleto neturime, bet literatūros yra tikrai daug, ją gali rasti kiekvienas. Vienas patikimiausių informacijos šaltinių, kuriuo mes naudojamės – Apsinuodijimų informacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Išsamią informaciją galima rasti internete įvedus užklausą „grybai“. Knygyne taip pat teko rasti gerų knygų apie grybus, kuriose pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti valgomus grybus nuo nevalgomų. Grybaujant patariu vadovautis pagrindine taisykle: jei abejojate, ar grybas valgomas, jo geriau neimkite.

- Grybais „nukloti“ pakelės prekeivių stalai, grybų vieni kitiems pasiūlo pažįstami ir draugai. Daug jų įvežama iš kitų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos. Ar saugu juos vartoti?

- Tikrai ne. Pirkdami iš kitų žmonių, nežinote, kokiame miške juos rinko, kokie tai grybai ar kokia jų sudėtis. Tarp valgomų grybų gali būti įsimaišę ir nuodingų, todėl nepatariame pirkti grybų ir imti jų iš kitų žmonių. Grybai iš svetur gali būti radioaktyvūs, bet šią sritį prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, mes užsiimame tik prevenciniu bei šviečiamuoju darbu.

- Ar galima apsinuodyti valgomais grybais? Kiek galima laikyti virtus ar kitaip apdorotus grybus?

- Taip, galima apsinuodyti ir valgomais grybais. Tai – sunkiai virškinamas maistas. Jei žmogus serga lėtinėmis kepenų ar virškinamojo trakto ligomis, yra senyvo amžiaus, gali atsirasti tokių apsinuodijimo požymių: pykinimas, vėmimas, galvos ir pilvo skausmai, viduriavimas.

Nerekomenduojama grybais maitinti jaunesnių nei 3 metų vaikų. Draudžiama grybus vartoti su alkoholiniais gėrimais, nes tai toksiškai veikia kepenis. Jei grybus ruošiate žiemai, naudokite druską ar rūgštį, jos neutralizuoja blogąsias bakterijas, sukeliančias ligas. Parsivežus grybus iš miško, juos tą pačią dieną būtina išvalyti ir termiškai apdoroti. Išvirtus ar sudžiovintus grybus patariama laikyti iki +6 °C ne ilgiau nei 12 mėn. Šaldytus rekomenduojama suvartoti per 6 mėn. Prieš vartodami džiovintus grybus rekomenduojama juos apvirti.

- Kokie pirmieji apsinuodijimo grybais požymiai ir kaip elgtis apsinuodijus?

- Pirmieji apsinuodijimo požymiai atsiranda iškart suvalgius grybų ar po kelių valandų. Pagrindiniai požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo ir galvos skausmai. Kartais tokie negalavimai gali atsirasti tiesiog persivalgius ar prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų, liaudyje vadinamų šungrybiais. Sudėtinga atskirti gyvybei grėsmingą apsinuodijimą grybais nuo paprasto gastrito ar apsinuodijimo maistu. Jei įtariate, kad apsinuodijote, būtina pasitarti su medikais. Tai galite padaryti paskambinę į Apsinuodijimų informacijos biurą, kur visą parą budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars, ką daryti: kreiptis į gydymo įstaigą ar imtis kitų priemonių.

Suvalgius mirtinai pavojingų grybų, apsinuodijimo požymiai ne iškart įvertinami rimtu apsinuodijimu. Apsinuodijus pačiais pavojingiausiais grybais, pirmieji apsinuodijimo požymiai gali atsirasti po 6 val. ar net praėjus 2 paroms. Dažnai žmonės, iš pradžių viduriavę ar vėmę, pasijaučia geriau ir galvoja, kad jau pasveiko. Iš tikrųjų organizme 2–3 d. tęsiasi „tylusis“ apsinuodijimo periodas. Jam pasibaigus išryškėja naujų apsinuodijimo požymių. Jie rodo, kad prasidėjo kepenų ir kitų vidaus organų pažeidimai. Vienas iš pavojingiausių vėlyvųjų požymių – ūmus kraujavimas iš virškinamojo trakto, silpnumas, sąmonės netekimas. Vėliau vystosi ūminis inkstų nepakankamumas.

Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai būna per vėlu – pacientai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo ar kitų išsivysčiusių komplikacijų.

Amatoksinas – toksinė medžiaga, randama musmirėse. Dėl jos sutrinka kraujo krešumas ir inkstų veikla. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant bei konservuojant. Jei uždelsiama kreiptis į medikus ir laiku negaunama priešnuodžio, žmogui tai gali kainuoti gyvybę.

- Ar galima apsinuodyti miško uogomis? Kaip to išvengti?

- Miško uogomis galime apsinuodyti kai renkame nepažįstamas uogas. Dažniausiai žmonės apsinuodija keturlape vilkauoge. Jų suvalgius skauda skrandį, vemiama, sutrinka širdies darbas. Šios uogos dažnai auga lapuočių miškuose. Kita mirtinai pavojinga uoga – paprastasis žalčialunkis. Raudonos uogos degina burnos gleivinę, ją suvalgius darosi silpna, vemiama, viduriuojama. Draudžiama ragauti paprastojo sausmedžio ir paprastojo šaltekšnio uogų, kurios taip pat yra nuodingos. Miške rinkdami uogas vadovaukitės tokia pačia taisykle kaip ir grybaudami: jei nepažįstate uogų, jų nerinkite. Ypač saugokite miške viską liečiančius ir ragaujančius vaikus. Prieš vartodami avietes, mėlynes ir žemuoges jas tinkamai nuplaukite ir paruoškite. Niekada nevalgykite neplautų uogų, net jei jos atrodo švarios.

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras dirba visą parą

Lietuvoje veikia Ekstremalių sveikatai situacijų centrui priklausantis Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras. Jis visą parą teikia neatidėliotiną informaciją apsinuodijus grybais, įvairiais chemikalais, smalkėmis, alkoholiu, įgėlus gyvatei ar vabzdžiams bei kitais apsinuodijimo atvejais.

Tel. [phone]. Visi Lietuvos gyventojai gali skambinti tel. [phone].

Kartais žmonės nedrįsta kreiptis į medikus, nes nėra tikri, ar apsinuodijo. „Jei suvalgius grybų jus pradėjo pykinti, pradėjote vemti, kamuoja pilvo skausmai, jei abejojate, jei kyla nors mažiausias įtarimas, kad apsinuodijote, – nedelskite ir skambinkite į biurą. Ten visą parą telefonu konsultuoja gydytojai toksikologai, kurie patars, kaip elgtis, kokius priešnuodžius naudoti ir t. t. Šis pagalbos telefonas skirtas ne tik gyventojams, bet ir gydytojams ar visuomenės sveikatos specialistams, kuriems reikia konsultacijos“, – ragino sveikatos specialistė R. Padleckienė.

Trumpi patarimai grybautojams

Rinkite tik gerai pažįstamus grybus. Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad dažnai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais. Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam. Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Apsinuodijimo požymių gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai.

Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4–6 val. Užsitęsus virškinamojo kanalo sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.