Vos keli direktoriai uždirba daugiau
GRYNAS.lt atliko tyrimą ir išsiaiškino visų Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų taip pat rezervatų direktorių atlyginimus, gautus 2015 metais. Paaiškėjo, kad tik trijų parkų direktoriai uždirba daugiau nei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė, kurios atlyginimas yra 1388 eurai neatskaičius mokęsčių.
Net kai kurių nacionalinių parkų direktoriai gauna mažesnį darbo atlygį. Pavyzdžiui, vieno griežčiausiai saugomo parko, kurio teritorija saugoma ir UNESCO – Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė uždirba gerokai mažiau – 1094,40 eurų. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius uždirba taip pat mažiau – 1055 eurai, Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus atlyginimas taip pat mažesnis – 1155 eurai.
Taip pat net griežčiausiai saugomų Lietuvos gamtinių teritorijų – Kamanų valstybinio rezervato ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriai gauna mažesnį darbo atlygį, atitinkamai 1067 eurai ir 1130 eurų. Mažesnį atlyginimą gauna ir Žuvinto biosferos rezervato direktorius - 1373 eurai.
Beveik visi regioninių parkų direktoriai uždirba mažiau nei V. Petiukonienė. Didesnį atlygį gauna tik Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato (1425 eurai), Dieveniškių istorinio regioninio parko (1593 eurai) ir Kurtuvėnų regioninio parko (1559,05 euro) vadovai.
Taigi susidaro paradoksali situacija. Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai šiuo metu įvardijami kaip problematiškiausi Lietuvoje, juose nustatyta daugybė pažeidimų, Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas po GRYNAS.lt tyrimų sudarė specialią komisiją iš keturių valstybės institucijų: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Valstybinės miškų tarnybos bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Institucijos aiškinasi situaciją parkuose, o pati parko direktorė V. Petiukonienė ketvirtadienį suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje arba gynė statybų atvejus draustiniuose, arba teigė, kad ji už tai neatsakinga, o atlyginimo prasme direktorė lyderiauja visoje Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje.
Turto deklaracijoje – palikimas?
Parkų direktorė V. Petiukonienė nėra valstybės tarnautoja, todėl jai nėra privaloma deklaruoti savo pajamų, ji dirba tiesiog pagal darbo sutartį. Tačiau 2015 metais ji kartu su buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko valdoma partija kandidatavo į savivaldybės tarybą ir jos 2014 metų pajamų deklaracija yra vieša. Iš jos matyti, kad direktorė vieną mėnesį užsiėmė individualia veikla, taip pat atmetus jos gaunamą atlyginimą, deklaracijoje matomi papildomi 40 tūkstančių litų. Paklausta, kokia ta stebuklinga individuali veikla, direktorė teigė, kad gavo palikimą.
„Jūs suklydote, tai mano palikimas“, atsakė V. Petiukonienė.
Žurnalistei replikavus, kad palikimo nebuvo deklaruota, direktorė skėsčiojo rankomis: „Tai mano palikimas po artimųjų mirties. O individuali veikla buvo, kad keliems savaitgaliams turėjau siuvimą ir apie 40 tūkstančių litų jūs net nekalbėkite. Per pastaruosius penkis metus mirė du man artimi žmonės ir palikimą gavau.“
Iš viso jos 2014 metų turto ir pajamų deklaracijoje pateikta: 405 264 litų privalomo registruoti turto, 50 000 litų piniginių lėšų. Metinės pajamų deklaracijos išraše rodoma, jog per metus gautų pajamų suma yra 101 613,52 litai, o sumokėta pajamų mokesčio suma yra vos 8467 litai.
Savivaldybė: jai atlyginimas skaičiuojamas kitaip nei visiems
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės atlyginimas skaičiuojamas kitaip nei kitiems parkų direktoriams – tokį paaiškinimą GRYNAS.lt pateikė Vilniaus miesto savivaldybė. GRYNAS.lt primena, kad Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, priešingai nei kiti parkai, yra pavaldūs ne Saugomų teritorijų tarnybai, o Vilniaus miesto savivaldybei.
„Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Direktorės ir kitų parko darbuotojų atlyginimas nustatomas vadovaujantis Vyriausybė nutarimu (1993 m. liepos 8 d.), kuris nustato darbo apmokėjimo tvarką ir koeficientus biudžetinėse įstaigose. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotojai dirba pagal darbo sutartis, t.y. nėra valstybės tarnautojai. Direktorės atlyginimas (atskaičius mokesčius) – 1058 eurai (pagal viešai skelbiamus duomenis, direktorės atlyginimas 2016 metų pirmą ketvirtį buvo 1388 eurai neatskaičius mokesčių – GRYNAS.lt pastaba), - komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.
Pasak jo, kitiems saugomų teritorijų vadovams atlyginimas skaičiuojamas remiantis kitokia formule: „Remiantis tuo pačiu Vyriausybės nutarimu kitos Lietuvos regioninių ir nacionalinių parkų direkcijos yra pavaldžios Aplinkos ministerijai ir jiems skaičiuojamas kitas bazinės mėnesinės algos koeficiento dydis.“
R. Šimašius: matau daug pažeidimų, dalis jų galimai susiję su direktorės veikla
Vilniaus meras Remigijus Šimašius GRYNAS.lt paklaustas, kaip vertina direktorės veiklą ir ar ja pasitiki, teigė, kad mato nemažai pažeidimų, kurių dalis galimai susijusi su direktorės veikla, todėl laukia detalesnių paaiškinimų.
„Aš dar laukiu detalesnių paaiškinimų, nes matau daug pažeidimų, kurių dalis galbūt galimai susijusi su jos veikla, o dalis atsiradę nepaisant jos pastangų užkirsti kelią tiems pažeidimams. Ne su ja, o su savivaldybės plėtros departamento vadovu esu aptaręs tuos dalykus ir yra duota ir užduočių, ir klausimų. Yra jos pateiktas tam tikras paaiškinimas, iš kurio dalis dalykų yra aiškių, bet dalis dar liko neaiškių“, - kalbėjo R. Šimašius.
Pasak mero, situacija parke kelia klausimų: „Klausimų, akivaizdu, kad kyla, skaitau jūsų portalą ir natūraliai kyla klausimų, ieškome dabar atsakymų, žiūrime ir aiškinamės.“
Po GRYNAS.lt tyrimų savivaldybė yra pradėjusį vidinį tyrimą dėl parko direkcijos veiksmų, meras teigė, kad kol kas nežino, kada jis baigsis: „Reikėtų paklausti M. Pakalnio, nes jam yra duota užduotis.“
GRYNAS.lt primena, kad pats M. Pakalnis, dabar tiriantis situaciją parke, ginantis parko direktorę ir teikęs paaiškinimus dėl situacijos parke Seimo nariams, anksčiau yra rengęs vieną projektą parke. Kalvarijų istoriniame draustinyje, kultūros paveldo teritorijoje daugiabučių namų kvartalo „Verkių slėnis“ projektą.
GRYNAS.lt primena, kad buvęs Vilniaus metas A. Zuokas įnirtingai gina savo bendrapartietę ir teigė, kad ji parkais rūpinasi lyg savo vaikais. „Negali būti vienas vienintelis asmuo atsakingas dėl situacijos parkuose, daugelis teiginių yra ne jos kompetencijoje spręsti arba keisti, arba kontroliuoti. Tai tiesiog ne tuo adresu“, - anksčiau GRYNAS.lt kalbėjo A. Zuokas.
Neaiški savivaldybės apmokėjimo sistema
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis GRYNAS.lt teigė, kad jų tarnybos kuruojamų parkų direktoriams alga mokama pagal aiškius kriterijus, tačiau specialistas nežinojo, pagal ką skaičiuojama Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės alga.
„Dėl teritorijos, tai šiai dienai nėra tiesiogiai kitose direkcijose surištas vadovo atlyginimas su prižiūrima teritorija. Vadovas yra valstybės tarnautojas, tai pareigybei yra nustatyta tam tikra kategorija, jis gali gauti priedus už stažą, už klasę, jeigu jis gerai vykdo savo užduotis, gali pasikelti klasę. Dėl to atlyginimai šiek tiek svyruoja. Bet kaip lyginti su Pavilnių ir Verkių parku, aš nežinau, nes nežinau nei jų apmokėjimo sistemos, kaip savivaldybė nustačiusi, be to, nesigilinau į biudžetą kol kas“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Paklaustas, ar savivaldybė gali mokėti atlyginimą pagal visai kitokius kriterijus, negu visuose parkuose, pašnekovas teigė, kad taip gali būti: „Savaime suprantama, jeigu taryba nustatė, kažkokį darbo užmokesti, koeficientą, tai taip ji ir gauna.“
Paklaustas, kaip gali būti, jog Vilniaus regioninių parkų vadovė uždirba daug daugiau negu išskirtinės vertės Kuršių nerijos parko direktorė, A. Stanislovaitis teigė, kad atlyginimas priklauso nuo kitų dalykų, stažo, klasės ir t.t.: „Ta pati Kuršių nerija – tai nėra išskirtinai didelė teritorija, bet jos vertė yra kitaip traktuojama. Bet tiesioginio koeficiento, kad jeigu jūs vadovaujate išskirtinės vertės parkui, jūsų atlyginimas didėja, tai ne, taip nėra. Kuršių nerijos parkas yra išskirtinis ir atsakomybė ten didelė, bet, kaip matote, prie Vilniaus irgi atsakomybė didelė (juokiasi). Tačiau saugomų teritorijų darbuotojų atlyginimai nėra dideli, bendrai, darbuotojų darbo užmokestis yra žemiau nei kad vidurkis aplinkos apsaugos sistemoje.“
Aplinkos viceministras: abejones išsklaidytų pajamų deklaracijos
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad abejones dėl direktorės turto galėtų išsklaidyti tik viešumas ir žmonės, kurie yra atsakingi už valstybės turtą – saugomas teritorijas, turėtų būti valstybės tarnautojai.
„Matyt čia vienintelis tas skirtumas ir yra, kad savivaldybės įsteigtuose parkuose yra galimybė mokėti atlyginimą didesnį ir būti nutolus nuo tų bendrų standartų, kurie yra valstybės tarnyboje ir kaip gyvena saugomos teritorijos. Manau, kad mūsų nacionalinių parkų direktoriai ir kai kurių regioninių parkų direktoriai tikrai gauna ženkliai mažesnę algą. Blogai, kad taip yra. Tačiau tokio skirtumo iš esmės neturėtų būti, jūs teisingai pastebėjote. Matyt turėjo miesto savivaldybė už ką mokėti direktorei tokius pinigus, kalbu ne apie tiesiogiai darbą, bet apie kitus dalykus. Vieša paslaptis, kad savivaldybė ir taip įklimpusi į milijonines skolas ir keistas įspūdis, kad nepaisant to, gali skirti tuos pinigus ir ganėtinai didesnius negu mūsų regioninių parkų direktoriai gauna. Mano galva, turėtų būti už tą darbą apmokama vienodai “, - kalbėjo L. Jonauskas.
Paklaustas, ar normalu yra, kai valstybinius parkus valdo pagal darbo sutartį dirbantis žmogus, kuris neprivalo net deklaruoti savo pajamų, viceministras teigė, kad taip neturėtų būti: „Kalbame apie valstybines saugomas teritorijas, nepaisant to, kokioje savivaldybėje jos yra, jas turėtų prižiūrėti valstybės tarnautojai su visomis atsakomybėmis, taip pat ir turto deklaravimu. Aš žinau, kad yra kilę viešumoje įvairių minčių ir svarstymų apie tai, kad turtas yra aitvarų suneštas. Matyt, viešumas būtų vienas iš svarbiausių dalykų, kuris ir atsakytų į klausimus: kaip, iš kur tas turtas yra gautas ir panašiai.“
Draustiniuose pridygo pilių
GRYNAS.lt jau rašė apie daugybę abejotino teisėtumo statybų atvejų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kai draustiniuose pridygo pilis primenančių turtingų verslininkų namų.
Po GRYNAS.lt tyrimų specialią komisiją pažeidimams parke nustatyti sudarė ir Aplinkos ministras K. Trečiokas. Į orą buvo pakeltas sraigtasparnis, situaciją aiškinasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinė miškų tarnyba, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Vilniaus RAAD). Taip pat situaciją parkuose aiškinosi ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kurio nariai vyko į išvažiuojamąjį posėdį ir patys apžiūrėjo statybas parke. Vis dėlto iš prabangaus Gulbinų kvartalo buvo išvaryti net Seimo nariai.
Tačiau GRYNAS.lt žurnalistams pavyko iš paukščio skrydžio užfiksuoti visus Gulbinų kvartale esančius statinius. Taip pat žurnalistai atskleidė, kam priklauso šis prabangus kvartalas.
Žurnalistai neseniai aprašė istoriją parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“, L. Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis. GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Taip pat GRYNAS.lt, išnagrinėjęs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją žemėlapiuose, rado dar devynis įtartinus statybų draustiniuose atvejus, kai kuriais atvejais naudojama ir valstybinė draustinių žemė. Didžioji dalis šių atvejų siejama su įtakingais verslininkais, teisininkais bei visuomenės veikėjais.
Negana to, GRYNAS.lt buvo aprašęs ir vieną įžūliausių atvejų, kai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu, atsirado du didžiuliai prabangių namų kvartalai „Rasų namai“ ir „Rasų slėnis“. Dar daugiau, ten galimai aptverta valstybinė žemė, o aplink sklypą yra aplinkosauginių pažeidimų. Tiesa, parko direktorė nieko blogo nemato ir gina šių kvartalų viduryje draustinio pastatymą, nes anksčiau ten buvo chemijos sandėliai.
Be to, Ribiškių ir Iškartų kraštovaizdžio draustiniuose GRYNAS.lt žurnalistai surado visą „piliakalnį“. Žolyno gatvėje tarp miškų yra daugybė didžiulių statinių, viduryje draustinio statomas net daugiabutis. Taip Kalvarijų istoriniame draustinyje, kultūros paveldo apsaugos zonoje pastatytas daugiabučių kvartalas „Verkių slėnis“.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
