Šunys lankėsi prekybos centre
Sekmadienį vilniečiai, vedžiodami savo augintinius, visai atsitiktinai gali sudalyvauti „Geltonojo kaspino“ bei švaros akcijose, kurios vyksta tose vietose, kur dažniausiai vedžiojami šunys. Šios akcijos pagrindinis akcentas – raginimas surinkti šunų ekskrementus.
Be to, šunų augintojai šventinę dieną leisis į ekskursiją po Vilnių su mopse Bela. Šias unikalias ekskursijas organizuoja „Vivid Vilnius“.
Miesto šuns testo metu gyvūnai demonstravo, kaip turi elgtis gerai dresuotas miesto šuo. Jie parodė tai, ką turi mokėti kiekvienas šeimininką į miestą lydintis šuo. Vėliau šeimininkai kartu su savo keturkojais patraukė į prekybos centrą GO9. Galiausiai tiek šunys, tiek ir jų šeimininkai susirinko šiame prekybos centre esančiame restorane „Soul&Pepper“.
Nuo 12 iki 15 val. Šuns dienos organizatoriai – Lietuvos Kinologų draugija ir šunų dresūros mokykla URBAN DOG – pakvietė visus šunų mylėtojus ir jų keturkojus prie Baltojo tilto, kur laukia labai daug atrakcijų.
Šventė prie Baltojo tilto prasideda sportiniu šunų ir šeimininkų bėgimu. Taip pat vyksta sportinių ir dresuotų šunų pasirodymai, organizuojami konkursai šunims ir jų šeimininkams, veikia kūrybinės dirbtuvės vaikams, teikiamos specialistų konsultacijos apie tai, kaip tinkamai pasirinkti šunį, kaip jį auklėti ir prižiūrėti.
Visuomenės požiūriui įtakos turi ir šunų šeimininkai
Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė teigė, kad Šuns diena švenčiama JAV, Vokietijoje, kitose šalyse, o Lietuvos kinologų draugija (šventės iniciatorė – red. past.) norėtų, kad ji taptų Baltijos šalių šunų mylėtojų švente.
Be to, pašnekovė teigė, kad Suomijos kinologų klubo atstovė Miia Lahti neseniai atsiuntė žinutę, kurioje giriama idėja švęsti Lietuvoje šuns dieną balandžio 24-ąją, nes kaip tik tuo metu Šuns diena švenčiama ir Suomijoje. Šioje šalyje ši diena, minima nuo 2007 metų, įtraukta į nacionalinių švenčių kalendorių.
A. Staskevičienės teigimu, nuo šiol Šuns diena Lietuvoje taps tradicine, bus siekiama, kad ateityje ji būtų įtraukta į nacionalinių švenčių kalendorių.
Ruošiantis švęsti Šuns dieną Lietuvos kinologų draugija sudarė barų ir kavinių sąrašą, kurie yra draugiški keturkojams ir priima lankytojus su šunimis. Kaip teigė pašnekovė, prekybos centras GO9 ir visi barai esantys sąraše, kurį galite rasti čia, gyvūnus priims ne tik šventinę dieną.
„Tai nėra vienadienė akcija. Prie šios iniciatyvos prisijungė net 70 kavinių ir barų. Kai kurių kavinių šeimininkai neslepia, jog kartais daugiau bėdų pridaro ne keturkojai, o dvikojai svečiai. Neteko girdėti, kad dėl netinkamo šuns elgesio baro savininkas būtų iškvietęs policiją... Lietuva – Europos dalis, nemažai kavinių ir seniau priimdavo svečius su augintiniais, dabar tokių vietų vis daugiau. Kas kita – provincija. Ten šunys vis dar „paraštėse“, prie būdos... Tačiau džiaugiamės, kad miestuose vis daugiau žmonių yra tolerantiški šunims“, - teigė Lietuvos kinologų draugijos atstovė.
Ji svarstė, kad visuomenės požiūris į šunis labai daug priklauso ir nuo gyvūnų šeimininkų. Jei šunys gerai dresuoti ir jais tinkamai rūpinamasi, jie tinkamai elgiasi. Būtent tokie gyvūnai aplinkiniams kelia ne baimę, bet džiaugsmą.
„Pakvietėme visus kurti gyvūnus mylintį, draugišką augintiniams miestą, ir verslininkai sutiko arba paprasčiausiai neatsiliepė į kvietimus. Verslininkai supranta, kad šeimininkai nori praleisti daugiau laiko su savo augintiniais, bet nenori atsisakyti pramogų – viską juk galima suderinti ir drauge keliauti į kavines. Už kiekvieną kavinės lankytoją, kuris ateis su savo augintiniu, garantuoti negalime, bet tikime: geras pavyzdys užkrečia. Kuo daugiau viešosiose erdvėse sutiksime gražiai besielgiančių šunų ir atsakingų šeimininkų, tuo greičiau ir verslininkai, ir visi žmonės, kurie neturi ar prisibijo gyvūnų, patikės: šuo yra draugas!“ – dėstė A. Staskevičienė.
Iš miesto šuns daug tikimasi
Koks turėtų būti miesto šuo, kad jį būtų galima drąsiai kartu su savimi vestis į miestą? Dresūros ir laisvalaikio klubo URBAN DOG vadovė Agnė Jazukevičiūtė sakė, kad socialus miesto šuo visų pirma turėtų netrukdyti tiek pačiam šeimininkui, tiek ir aplinkiniams. Jos teigimu, jei kiekvienas šeimininkas privalo užtikrinti, kad jo gyvūnas mieste nepridarys bėdos.
„Džiugu, kad sparčiai daugėja supratingų šeimininkų, kurie nuo pat mažens rūpinasi tinkamu šuniuko auginimu, socializacija bei dresūra. Bet jeigu anksčiau šunų auginimo sąlygos buvo itin griežtos ir neracionalios, jie turėjo būti vedžiojami tik su antsnukiais ir tik tam skirtose vietose, tai dabar po truputi pastebiu kardinaliai priešingą tendenciją - ne retam atrodo, kad jeigu jo šuo geras (draugiškas visų atžvilgiu), tai tokiam šuniui galima viskas. Tai toli gražu nėra gerai ir taip neturėtų būti. Jei jau nori vestis augintinį už nuosavo kiemo ribų, privalai atsižvelgti ir į aplinkinių interesus. Juk yra žmonių, kurie paniškai bijo šunų, yra ir jiems alergiškų, ar tų, kurie tiesiog einant į teatrą nenori būti apšokinėti atbėgusio nevaldomo šuns, kad ir koks draugiškas jis bebūtų“, - teigė A. Jazukevičiūtė.
Profesionali šunų dresuotoja teigė, kad mieste yra daug dirgiklių ir šuo privalo sugebėti į juos reaguoti tinkamai. „Vedantis šunį į miestą turėtumėte užtikrinti, kad einant gatve jis netikrins kiekvieno praeivio krepšio, ramiai reaguos į aplinkinius dirgiklius, kurių mieste tikrai apstu, nekels grėsmės pašaliniams, o prisėdus atsigerti kavos šunelis tyliai susirangys šalia šeimininko po stalu, nes kavinė tikrai ne vieta žaidimams. Na ir, savaime suprantama, nei žingsnio iš namų be pavadėlio ir maišelių ekskrementams surinkti. Rūpinkimės keturkojais draugais atsakingai, gerbkime save ir aplinkinius“, - apibendrino URBAN DOG šunų mokyklos vadovė.
