„Tiesiog pas kaimynus yra daug tarakonų, jie yra apsileidę ir per sienas karts nuo karto pas mus ateina tarakonai. Nėra taip, kad masiškai būtų, bet tikrai nėra malonu. Nežinau, ką daryti ir kaip su tuo kovoti“, - klausė skaitytojas, kuris galiausiai pridėjo, kad dėl šių nemalonių gyvių yra pasiryžęs netgi išsikraustyti.
Kai kurie žmonės susigyvena su tarakonais
Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas GRYNAS.lt teigė, kad būna net tokių žmonių, kurie susigyvena su tarakonais. Vis dėlto esant problemai, reikėtų bandyti gražiuoju ar piktuoju tartis ir su pačiais apsileidusiais kaimynais, nes jei šiuos kenkėjus naikinsi vienas, gero rezultato nebus.
„Jeigu iš kaimyno ateina tarakonai, reikia draugiškai susitarti ir daryti kartu tą naikinimą. Tai būtų efektyviausia. Visus plyšius ne taip paprasta užsikamšyti ir juos ne visus paprasta surasti, per kur tarakonai ateina. Ypač jeigu senesnės statybos pastatai, ten tų plyšių sienose gali būti visokiausių ir žmogus ne visus juos surasti gali. Jeigu yra užterštumas viename bute didesnis, neabejotinai, kad jie ateis ir į kitą butą, ir dar pas kitus kaimynus“, - kalbėjo L. Grigaliūnas.
Pasak pašnekovo, problema atsiranda, kai draugiškai susitarti su kaimynais nepavyksta: „Čia ir egzistuoja tokia problema, kad apsileidęs vienas butas, nelabai kreipia dėmesio, gal net kažkaip susigyventi su tarakonais draugiškai sugeba, ir tuomet jie po truputį pradeda lankytis pas kaimynus. Ir jeigu randa tinkamas sąlygas, pradeda kurtis ir ten. Jeigu laiku imamasi priemonių ir tarakonai naikinami, kažkokia apsauga būna. Bet tos priemonės neveikia pusę metų. Tokių priemonių vargiai ar surasi. Problema atsiranda, jeigu pas kitus nešvarius kaimynus jie ten tebebujoja.“
Anot specialisto, kai kurie žmonės net kreipiasi į bendrijas, kad šios padėtų paveikti apsileidusius kaimynus: „Kai kurie kaimynai neapsikentę kreipiasi į bendrijas, kurios pagrūmoja toms nevaloms, kad tvarkytųsi, imamasi veiksmų ir kažkaip tai išsisprendžia. Tos paslaugos, kai samdoma kenkėjų kontrolės įmonė, žinoma, kainuoja. Kai kurie žmonės nelabai nori leisti pinigų tarakonų naikinimui, bando patys naikinti arba kažkaip susigyvena.“
Kokios priemonės veikia geriausiai?
Biologo teigimu, efektyviausios priemonės tarakonų naikinime – cheminės specializuotų įmonių paslaugos. Liaudiškos priemonės ir purškalai iš prekybos centrų, anot jo, gali būti visiškai neefektyvūs.
„Faktiškai efektyviausias yra cheminis naikinimas. Tomis liaudiškomis priemonėmis sunku išnaikinti. Buvo kiaušinių tryniai su boro milteliais, dar kažkokios priemonės. Jeigu kalbame apie chemiją, svarbus jos tinkamas ir saugus naudojimas. Tai gali padaryti specializuotos įmonės. Paprastam žmogui nusipirkus flakonėlį purškaliotis retai pavyksta. Prileidžia kvapų pas save į butą, o norimo efekto negauna. Juo labiau, kad tarakonai turi būti naikinami visame name“, - aiškino L. Grigaliūnas.
Pasak pašnekovo, vis dėlto šiais laikais tarakonų problema yra žymiai sumažėjusi: „Dabar problema yra mažesnė, negu buvo prieš 10 ar 15 metų, bet vis dar pasitaiko tokių atvejų. Galbūt žmonės pradėjo kreipti daugiau dėmesio, pagerėjo žmonių higiena, požiūris, bet tikrai pasitaiko. Tai labai priklauso nuo žmonių požiūrio į savo buitį.“
Liaudiški patarimai
Nors specialistai teigia, kad liaudiškos priemonės yra mažiau veiksmingos negu chemija, kai kurios tarp žmonių populiarios priemonės naudojamos metai iš metų, todėl kovoje su tarakonais galima išbandyti ir jas.
Kadangi tarakonai nemėgsta šalčio, žiemą patariama praverti langą. Jie nepakelia šalčio, tad turėtų žūti.
Kitas būdas – maisto nuodijimas. Tokie mišiniai dažniausiai gaminami su boraksu, boro rūgštimi. Vienas iš receptų: paimkite 1 dalį boro rūgšties, 1 dalį cukraus ir 8 dalis manų arba bulvių košės.
Tarakonus taip pat nubaido ir laurų lapai, agurkų žievė.
Dar viena paplitusi priemonė yra miltų ir gipso mišinys. Indelius su šiuo mišiniu reikia išdėlioti vietose, kur tarakonai telkiasi. Jo paragavę, ūsuotieji žus, nes skrandyje stingstantis gipsas juos sunaikins.
