„Gyventojai vis aktyviau įsitraukia į buitinių atliekų rūšiavimo procesus, tačiau dažnai užmiršta pasirūpinti žaliosiomis atliekomis, kurios netinkamai tvarkomos tampa našta gamtai ir patiems gyventojams. Taip pat pasitaiko atvejų, kai ieškoma paprastesnių žaliųjų atliekų tvarkymo „alternatyvų“ – žaliosios atliekos šalinamos mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, sąvartynuose arba dar blogiau – deginamos“, – pranešime spaudai cituojama ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė.
Nauda - dviguba
Aplinkos tvarkymo darbų sezono pradžia įprastai lydi namų ūkiuose susidarantys gausūs žaliųjų atliekų kiekiai. Šakos, lapai, žolė, vaisių krituoliai yra biologiškai skaidžios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu bei ekonomiškiausiu būdu – kompostuojant.
Pasak D. Skrupskelienės, individualių namų gyventojai, turintys galimybę pasistatyti kompostavimo konteinerį, gali lengvai pasigaminti vertingos organinės trąšos nualintam dirvožemiui atgaivinti bei sutaupyti atliekų tvarkymo sąskaita.
Biomedicinos srities mokslų daktaro ir sodininkystės bei daržininkystės eksperto Kęstučio Malinausko teigimu, ši natūrali trąša itin pravers sodinant bet kokį augalą, kuris mėgsta nors kiek turtingesnę maisto medžiagomis dirvą. Skirtingai nei mineralinės medžiagos, komposto naudojimas nesukelia jokios žalos aplinkai ir gali būti naudojamas tiek lauko, tiek šiltnamio augalams tręšti.
„Nuolatinis dirvos papildymas kompostine žeme palaiko pakankamą maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, gerina jo struktūrą, aktyvina mikroorganizmų veiklą. Taip „pamaitindami“ dirvožemį mes praktiškai galime išsiversti be mineralinių trąšų arba gerokai sumažinti jų naudojimo būtinybę”, – kompostavimo privalumus vardijo K. Malinauskas.
Tinkamai pasiruoškite
Geriausias laikas pradėti kompostuoti yra pavasaris arba vasaros pabaiga, kai susidaro didžiausi žaliųjų atliekų kiekiai ir yra palanki temperatūra joms biologiškai suirti.
„Kompostavimo vietą reikėtų įsirengti atokesnėje sklypo vietoje, kuo arčiau ūkinės sklypo zonos – daržo ar sodo, kad organinių atliekų nereikėtų gabenti labai toli, o kompostavimo talpa negadintų bendro aplinkos vaizdo, – patarė K. Malinauskas. – Nors žaliosios atliekos yra labiau sezoninės, tačiau kompostą galima pradėti ruošti bet kada, neužmirštant, kad šaltuoju metų laiku kompostavimo procesai beveik sustoja arba vyksta labai lėtai”.
Pagrindinės sąlygos, svarbios kokybiško komposto paruošimui užtikrinti, yra tinkamas deguonies ir drėgmės santykis, pakilusi temperatūra, todėl gyventojų patogumui gali būti naudojami specialūs kompostavimo konteineriai. Juose galima šalinti ne tik žaliąsias sodo ir daržo atliekas, tačiau ir augalinės kilmės virtuvės atliekas: vaisių ir daržovių lupenas, kavos tirščius, arbatos filtrus, kiaušinių lukštus, kitas lengvai suyrančias medžiagas – pjuvenas, medžio pelenus ir anglis. Į kompostavimo krūvą nerekomenduojama dėti gyvūninės kilmės žaliavų, termiškai apdorotų vaisių bei daržovių.
„Iki pat sodų žydėjimo pabaigos galima genėti vaismedžius, tad, jei nusprendėte kompostuoti šakas, jas būtinai susmulkinkite, kad kompostavimo procesas vyktų greičiau ir būtų efektyvesnis”, – pridūrė K. Malinauskas.
Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles, kuriose lėčiau yrančios organinės atliekos, pavyzdžiui kankorėžiai ar gilės, priimamos ir sutvarkomos nemokamai.
Žaliąsias atliekas D. Skrupskelienė patarė dėti į tvirtus maišus ar kitą sandarią tarą, kad šios nesusimaišytų su kitomis buitinėmis atliekomis.
„Taip pat noriu priminti, kad Vilniaus ir Šiaulių gyventojai turi galimybę iš to regiono atliekų tvarkymo centrų nemokamai gauti specialias kompostavimo dėžes, reikia tik apie tokį poreikį informuoti jų atstovus“, - teigė D. Skrupskelienė.
