Į atidarymo renginį, kuris vyko Vilniuje, prekybos centre „Europa“, atvyko gausus būrys žmonių, kurie pirmieji panoro pamatyti, kaip veikia naujoji užstato sistema.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas paaiškino, kokie pagrindiniai užstato sistemos principai ir kaip sistema veiks.
K. Trečiokas mano, kad sistema suteiks patogumo
Aplinkos ministras K. Trečiokas atidarymo metu teigė, kad sistema neturėtų per daug apsunkinti žmonių.
„Žmonės pirkdami prekes turėtų pasižiūrėti ant butelio, ar yra ženkliukas užstato sistemos, kad mes galėtumėme grąžinti pinigus ir kad žmogus galėtų atgauti sumokėtus pinigus. Mes esame tarp pirmųjų Europos šalių, kurie turėsime šitokią pažangią sistemą, žymiai prisidėsime prie aplinkos gerinimo“, - sakė K. Trečiokas.
Pasak ministro, užstato sistemoje dalyvaujančios taros pirmais metais planuojama surinkti 55 proc. „2020 metais turėtume pasiekti 90 proc. surinkimą. Žinoma, dalis taros sugadinama, dalis vis tiek pateks į sąvartynus, bet uždavinys yra, kad kuo daugiau pakuočių būtų perdirbama. Laikas parodys, kas gyventojui yra patogiau ir priimtiniau. Manau, kad einant į prekybos centrą pasiimti tuos keletą butelių nėra sunku. Reikia daug nesukaupti, tada jie nesukels kažkokių problemų", - kalbėjo aplinkos ministras.
Paklaustas, ar nebuvo svarstyta, jog už užstato čekį negalima būtų pirkti alkoholio, ministras atsakė neigiamai: „Tu savo pinigais disponuoji kaip tinkamas. Jeigu nusipirkai gėrimą, tarkime, alų ir susigrąžinai užstatą, gali jį panaudoti kaip tau atrodo, kad reikia. Galbūt kiti rinks tik tam, kad po to nusipirktų alaus, nežinau. Ši sistema kuriama visai Lietuvai. Esu tikras, kad ji gerai veiks.“
Naujųjų butelių gali tekti palaukti
„Vasario 1-oji – tai simbolinė sistemos pradžios diena, kuriai atsakingai ruošėmės apie pusantrų metų. Didžiausia naujovė, kurią didžiuodamiesi pristatome Lietuvos gyventojams, – taromatai, į kuriuos galima patogiai priduoti pakuotes. Iš viso Lietuvoje bus įrengta apie 1000 taromatų, pusę jų jau įdiegėme. Prekybos vietose, kuriose taromatų nebus, pakuotės bus surenkamos rankiniu būdu“, – pasakojo G. Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.
Jis taip pat akcentavo, kad naujuoju užstato ženklu pažymėtos pakuotės prekyboje pasirodys šiek tiek vėliau, kadangi nuo pirmadienio užstato ženklu pažymėtas pakuotes gamintojai ir importuotojai tik pradės tiekti. Bet jau nuo vasario 1 d. gyventojai į taromatus galės mesti stiklinius alaus ir giros butelius, pažymėtus daugkartinės užstato sistemos ženklu.
Taip pat G. Varnas teigė, kad ne visos pakuotės bus priimtos taromatų.
„Jokia tara negali būti sulamdyta: nei plastikinė, nei metalinė. Taromatas atpažįsta pakuotę ir pagal jos formą. Ji turi būti pradinės būsenos. Tara nebūtinai turi būti grąžinama su kamšteliais, bet mes tikrai labai prašytume ir rekomenduotume, kad grąžintų su kamšteliais. Taip vartotojas labiau prisideda prie ekologijos. Be to, užsuktas kamštelis leidžia užtikrinti, kad butelio forma nebus pažeista“, - sakė G. Varnas.
Pasak pašnekovo, šiai dienai yra pastatyta apie 450 vienetų taromatų: „Bet dar yra pereinamasis laikotarpis, nes šiai dienai parduotuvėse dar nėra užstatinių pakuočių. Iki balandžio pabaigos planuojame, kad bus įrengta ir pastatyta apie tūkstantis taromatų. Jais norime surinkti ne mažiau kaip 90 proc. pakuočių. Tai vartotojui daug patogesnis būdas atiduoti pakuotes nei rankiniu būdu.“
Pašnekovas papasakojo, kur pakuotės keliaus iš taromatų: „Iš visų parduotuvių pakuotės keliaus į skaičiavimo centrą. Jame pakuotės bus tikrinamos, skaičiuojamos, rūšiuojamos ir paruošiamos perdirbti. Vėliau jos bus perdirbamos.“
Tikimasi, kad pamiškėse sumažės atliekų
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Estijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Islandijoje. Šių šalių patirtis rodo, kad užstato sistema yra viena efektyviausių priemonių kovojant su aplinkos tarša – galima surinkti ir perdirbti daug daugiau pakuočių, kurios patenka į sąvartynus arba, dar blogiau, nugula pakelėse, miškuose, paežerėse. Be to, sistema prisideda prie visuomenės sąmoningumo didinimo, skatina tausoti gamtą. Tai pabrėžė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas.
„Šiandien visiems mums yra labai svarbi diena – tapome vienuoliktąja valstybe, kurioje veikia vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Tikiu, kad šalies gyventojai sėkmingai ja naudosis ir mes visi kartu, grąžindami gėrimų pakuotes, pagražinsime Lietuvos gamtą“, – sistemos atidarymo renginyje sakė jis.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tikino, kad dabar Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių: „Ši sistema pradėjo veikti nuo įstatymo priėmimo. Manau, kad ši sistema bus priimtina lietuvių tautai."
Pasak jo, dabar svarbiausia sumažinti atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį: „Tikiu, kad ta tara, kuri bus priimama, nebesimėtys gamtoje, nes tai bus savotiškas priverstinis dalykas, juk žmogus sumokėjo 10 centų. Dabar labai daug atliekų grąžiname į sąvartynus, o tai nėra gerai, nes sąvartynas yra pati blogiausia sistema. Lietuviai myli gamtą ir manau, kad jiems ši sistema bus priimtina.“
Kaip veiks sistema?
GRYNAS.lt primena, kad į visų vienkartinėje stiklo, plastiko (PET) ar metalo pakuotėje parduodamų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro centų užstatas, kurį pirkėjai susigrąžins specialiu ženklu pažymėtą tarą atidavę į taromatus arba kitas jų priėmimo vietas.
Iki šiol šalies parduotuvėse pastatyta apie 500 taromatų – daugiausia didžiuosiuose prekybos centruose, bet tikimasi, kad iki gegužės jų padaugės beveik iki tūkstančio, o per kelerius metus jiems prižiūrėti bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų.
Tačiau net ir su tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta ir užstato nebus galima atgauti, jeigu ji bus stipriai pažeista. Tarkime, alaus skardinė sulamdyta, ženklai ir brūkšniniai kodai nusilupę, dėl ko jos nebus įmanoma identifikuoti.
Užstatą už pakuotes teks mokėti įsigyjant alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei 0,1 litro, bet mažesnė nei 3 litrai.
Plečiant taros užstato sistemą nustatytas pereinamasis laikotarpis iki balandžio 30-osios. Iki šios dienos turės būti išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai.
Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį kaip 300 kv. m prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos.
Taromatus į Lietuvą tiekia pasaulinė taromatų gamybos lyderė Norvegijos įmonė „Tomra“. Pasak G.Varno, į maždaug 1 000 taromatų investuota apie 22 mln. eurų.
Visą informaciją apie naująją užstato sistemą bei vietas, kur galima grąžinti pakuotes, gyventojai gali rasti adresu www.grazintiverta.lt.
Jei turite pastebėjimų dėl taromatų veikimo ar užstato sistemos, siųskite juos el. paštu grynas@grynas.lt.
