Tiesa, komiteto narys Petras Čimbaras teiks dar vieną įstatymo pataisą, siekdamas, kad privalomas šunų, kačių bei šeškų ženklinimas būtų įgyvendintas po dar pusantrų metų. Tačiau neaišku, ar tam pritars Seimo nariai.
Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės tvarka, kai veisiami, įvežami, išvežami bei pavojingi šunys yra ženklinami, galioja jau seniai pagal europinius aktus. Tai reiškia, anot jos, kad Seimas nepakeitė visiškai nieko.
Pasiruošta ženklinimui nebuvo, o kaltų nėra
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė teigė, kad nei visuomenė, nei veterinarai nepasiruošę privalomam ženklinimui. Tačiau negalėjo atsakyti, kodėl per tiek laiko nespėta pasiruošti.
„Nesu prieš ženklinimą, bet sutikčiau, kad jis būtų atidėtas pusantrų metų. Kažkada prie to turėsime prieiti, bet ar šiandien tam pasiruošę ne tik žmonės, bet ir mes patys, veterinarijos gydytojai, kontrolė, sunku pasakyti. Manau, kad pats geriausias darbas yra švietėjiška veikla“, - teigė V. Baltraitienė.
Seimo narių paklausta, ką ministerija ir darbo grupė veikė tris metus, per kuriuos buvo suteikta laiko pasiruošti ir kodėl nebuvo padaryti namų darbai, ministrė neturėjo aiškaus paaiškinimo: „Kaip visada, kai priimamas įstatymas, kuris įsigalioja po kelių metų, visada viskas yra paliekama paskutiniams metams. Man yra sunku pasakyti, kodėl anksčiau kažkas kažko nedarė, mes nuo 2014 metų pradėjome dirbti ir sėdome prie registro kūrimo. Dėl viešinimo, sunku pasakyti. Tam iš ministerijos nebuvo skirta lėšų.“
Ministrė pripažino, kad įstatymas nevykdomas
B. Kymantaitė stebėjosi, kodėl kalbama apie tai, kad bus sunku vykdyti kontrolę, jei pagal dabar galiojančią tvarką, naminiai gyvūnai turi būti skiepijami kasmet.
„Mes esame prieš atidėjimą, nes trys metai jau buvo atidėjimo. Mes kalbame apie pasiutligei imlius gyvūnus: šunis, kates ir šeškus, kurie pagal įstatymus privalo kasmet būti skiepijami nuo pasiutligės. Kodėl tuomet, ponia Baltraitiene, jūs nepateikėte įstatymo, kuris panaikintų šį skiepijimą? Jeigu tai yra neįgyvendinama“, - klausė B. Kymantaitė.
Be to, ji labai pasipiktino komiteto sprendimu vėl atidėti privalomą gyvūnų ženklinimą.
Ministrė po tokio klausimo tik pripažino: „Taip, tai nevyksta.“
Po balsavimo patys komiteto nariai iš savęs pasijuokė. Jie po ilgų svarstymų, daugybės diskusijų, panašu, kad patys gerai nesupratę, už ką balsuoja įteisino tvarką, kuri Lietuvoje jau seniausiai galioja. Ją reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.
Komiteto narys Eugenijus Gentvilas po balsavimo teigė: „Man pačiam norisi juoktis iš savęs. Kolegos, ar jūs supratote, už ką balsavote? Ką mes pakeitėme? Visiškai nieko, ši tvarka galioja seniai.“
„Seimo nariai, matyt, patys nesuprato, už ką čia nubalsavo“, - juokdamasis replikavo P. Čimbaras.
GRYNAS.lt primena, kad už privalomą gyvūnų ženklinimą pasisakę gyvūnų teisių aktyvistai teigė, jog nauja tvarka leistų identifikuoti gyvūnų šeimininkus. Jų manymu, dėl to sumažėtų beglobių gyvūnų.
O Žemės ūkio ministerija mano, kad privalomas ženklinimas žmonėms per daug kainuotų ir gyvūnų augintojai esą tam dar nepasiruošę.
