M. Kavaliauskas pabrėžė, kad privataus miško savininkų tikslai labai skiriasi nuo valstybinių miškų prižiūrėtojų. Dauguma privatininkų yra gamtos mylėtojai, siekiantys kurti gamtos oazes, kuriose klestėtų bioįvairovė, ir kuri teiktų rekreacinę naudą bei leistų patiems apsirūpinti mediena. Tik 29 proc. privačių savininkų miškas yra pagrindinis pajamų šaltinis.
Miško savininkai skiriasi vieni nuo kitų ne tik savo elgsena ir poveikiu miško išteklių tęstinumui, bet ir įtaka miško politikai ir teisiniam reguliavimui. Norint užtikrinti racionalų miškų ūkio (MŪ) reguliavimą, itin svarbu suprasti ir atsižvelgti į miškininkų motyvacijos įvairovę.
Lietuvoje, pasak pranešėjo, privačių miškų reguliavime šiuo metu yra per daug tiesioginio kopijavimo nuo valstybinio sektoriaus, neatsižvelgiant į akivaizdžius ūkininkavimo sąlygų skirtumus. O tai didina klaidų ir jų ilgalaikių pasekmių privataus MŪ sektoriui tikimybę. Mokslininkų patarimas – mažinti perteklinį privataus MŪ reguliavimą, suteikiant daugiau sprendimų laisvės savininkui miškininkauti pagal savo poreikius.
Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiuo metu vykdo projektą „Mediena", kurio tikslas – užtikrinti medienos pardavimo pajamų apskaitymą, mokesčius mažinančių atskaitymų pagrįstumą ir teisingą mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą laiku.
„Pastebėta, kad šis sektorius pasižymi nemaža rizika vengiant apskaityti, deklaruoti bei sumokėti privalomus mokesčius“, – pasakojo projekto darbo grupės vadovė Ligita Brazlauskienė, Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė. Ji taip pat pastebėjo, kad nemaža dalis tokių atvejų kyla dėl neaiškumų, susijusių su pastaruoju metu įvykusiais mokestiniais pakitimais.
Šiuos pakeitimus konferencijoje pristatęs advokatas ir LMSA valdybos narys dr. Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį į po naujojo papildomo 5 proc. apyvartos mokesčio įvedimo nuo 2015 m. sausio pastebimai kritusius privataus MŪ pardavimus. Kirtimo apimtys privačiuose miškuose šiemet sumažėjo per 30 proc., o apvaliosios medienos importas iš kaimyninių šalių išaugo 20 proc.
Nors įvedant šį mokestį buvo žadama už surinktas lėšas gerinti miško kelių būklę ir priežiūrą, iki šiol nėra užtikrina, kad jos būtų nukreipiamos privačių miškų savininkų reikmėms. Per pirmus tris šių metų ketvirčius miško kelių tvarkymui nebuvo panaudotas nė vienas euras.
Pasak dr. Algio Gaižučio, LMSA pirmininko, vien tik šis papildomas 5 proc. mokestis nuo parduotos medienos ir miško sudaro 30-35 proc. pelno prieš mokesčius ir tokia baudimo už ūkinę veiklą mokestinė politika skatina privataus miško savininkus atsisakyti šios veiklos.
Dar rugsėjį LMSA parengė skundą Europos Komisijai dėl šio mokesčio neatitikimo ES teisei. Teisininkai teigia, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs mokestis turi „apyvartos“ mokesčio požymių, o toks pagal ES teisę negali būti taikomas. Analogų tokiam mokesčiui nėra jokioje kitoje ES valstybėje.
Seimo valdantieji 2015-11-05 atmetė Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos frakcijos pasiūlytą LR miškų įstatymo pataisą, kuria siekta panaikinti 5 proc. mokestį miškų savininkams.
