Automobilį Stokholme turėti brangu, be to, už jo stovėjimą taip pat teks susimokėti, todėl žmonės yra motyvuojami neteršti aplinkos ir kelionėms rinktis viešąjį transportą arba dviračius. Nemažoje dalyje Stokholmo gatvių centre dviračių takams skiriama panašiai vietos kaip ir automobiliams: pavyzdžiui, po vieną juostą, todėl dviračiu kelionės pabaigos tašką neretai pasiekti galima daug greičiau.
Vienas iš pirmųjų dalykų, apie kurį yra pagalvojama statant naują gyvenamųjų namų kvartalą arba renovuojant seną rajoną Stokholme, kaip sukurti patogią dviračių takų infrastruktūrą. Stokholme buvo renovuoti keli vieni skurdžiausių miesto rajonų, į juos negalima patekti su automobiliais.
Apie dviračių infrastruktūrą šiuose rajonuose GRYNAS.lt pasakojo projekto koordinatorė Camilla Edvinsson.
„Pirmiausia, ką mes padarėme kalbant apie susisiekimą, paėmėme rajono žemėlapį ir pradėjome galvoti, kaip sukurti patogią dviračių infrastruktūrą, kad žmonės galėtų susisiekti su kitais rajonais, taip pat su miesto centru. Kadangi tai nėra turtingų žmonių rajonas, buvo nemažai gyventojų, kurie nemokėjo važiuoti dviračiais ar jų neturėjo. Mes jiems rengėme specialius užsiėmimus ir mokėme, kaip važiuoti dviračiu, kad jie galėtų naudotis šia transporto priemone“, - pasakojo C. Edvinsson.
Jeigu Lietuvos miestuose einant dviračių taku šaltuoju metų laiku, pavyzdžiui, rudenį, galima per daug nesidairyti, nes dviračių nėra gausu, Stokholme toks neapdairumas gali baigtis liūdnai. Dviračių eismas toks didelis, kad kertant dviračių taką privalu būti budriam. Vienas Stokholmo gyventojas prisiminė istoriją, kai dviratis vos jo nepartrenkė.
„Prieš įeinant į metro yra dviračių takas, kurį reikia kirsti. Patariu gerai apsidairyti, nes aš šiuo keliu einu kiekvieną rytą ir vieną kartą buvau užsigalvojęs, kirtau taką neapsidairęs ir galiu pasakyti, kad buvau arti mirties“, - juokėsi stokholmietis Michaelis.
Stokholme stovinčius dviračius galima pamatyti prie kiekvieno kampo, dažniausiai jie nėra prirakinami ar kitaip ypatingai saugomi. Stokholmo gyventojas teigė, kad tikriausiai kiekvienas miestietis yra patyręs, ką reiškia prarasti dviratį.
„Iš manęs yra pavogę tris dviračius. Mes juos laikome sandėliuke ir žiemą jo durys neužsidaro. Juokinga, nes tai seni dviračiai, kurie yra beveik beverčiai. Čia seną padėvėtą dviratį gali nusipirkti už keliasdešimt eurų, todėl vogti jų visai neapsimoka“, - pasakojo Michaelis.
