Nors tą numatantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas priimtas prieš ketverius metus, Vyriausybė ne tik dar nesutarusi, kaip švelniakailių savininkams per kišenę kirsianti tvarka bus įgyvendinta, bet jau siūlo Seimui ją švelninti.
Valstybės užmojai suženklinti neįsivaizduojamą skaičių šunų, kačių ir šeškų šiurpina iš aukų besiverčiančias gyvūnų prieglaudas. Joms gresia ne tik įklimpti pačioms į skolas, bet ir šeimininkų išmestų nepaženklintų augintinių antplūdis.
Registras gyvūnams ir šeimininkams
Seimas dar 2012 metais pritarė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Siekiama, kad Lietuvoje neliktų nė vieno nesužymėto šuns, katės ar šeško, kurio šeimininko nebūtų įmanoma greitai atrasti.
Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorės Virginijos Žostautienės teigimu, gyvūnui suteiktas unikalus kodas bus susietas su jo savininko asmens duomenimis.
Sukurtoji sistema turėtų padėti lengvai nustatyti pasimetusio ar tiesiog atsikratyto gyvūno savininką. Veterinarijos klinikose specialia įranga nuskenavus keturkojo mikroschemą būtų iš karto matyti jo šeimininko asmens kodas ir deklaruota gyvenamoji vieta.
„Kuriamas registras nėra paprasta duomenų bazė. Jam taikomi visi apsaugos reikalavimai. Registro nuostatai jau suderinti su informacinės plėtros komitetu, kad būtų apsaugoti gyvūno savininko asmens duomenys“, – „Sekundei“ teigė V. Žostautienė.
Gyvūnų registras, anot ministerijos atstovės, turėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų sausio. Jo sukūrimas valstybės biudžetui kainuos apie 90 tūkst. Eur.
Įstatymą bando švelninti
Ar į registrą turės būti įtraukti visi reksai ir rainiai, kaip kol kas numatyta įstatyme, už tai atsakinga Žemės ūkio ministerija dar neturi aiškaus atsakymo. Iki naujosios tvarkos įsigaliojimo likus trims mėnesiams politikai jau imasi ją švelninti. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, pasinaudojusi savo, kaip Seimo narės, teise, jau įregistravo įstatymo pataisą. Ja siūloma reikalavimą žymėti mikroschemomis taikyti tik iš Lietuvos išvežamiems arba pavojingiems, agresyvių veislių šunims.
„Šiuo metu nėra aptarta, per kiek laiko turi būti paženklinti šalies augintiniai. Tai priklausys nuo to, ar ženklinimas bus privalomas visiems, ar tik tam tikroms gyvūnų grupėms“, – pripažino V. Žostautienė.
Tačiau, anot jos, Žemės ūkio ministerijos pozicija tokia: jei Seimas nuspręstų įstatymo nešvelninti, gyvūnams, atvestiems iki 2016-ųjų, būtų nustatytas gana ilgas, bent poros trejeto metų, pereinamasis laikotarpis. Per jį šeimininkai privalėtų paženklinti augintinius.
Kainos atims žadą
Įstatyme numatyta, kad gyvūnus ženklinti poodinėmis mikroschemomis turėtų privatūs veterinarijos gydytojai. Naujovė gyvūnų šeimininkams kainuotų nepigiai. Panevėžyje paskambinus į keletą veterinarijos klinikų už tokią paslaugą prašė nuo 21 iki 31 Eur, nepriklausomai nuo gyvūno rūšies. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad privačia praktika besiverčiančių veterinarų taikomi įkainiai daugeliui keturkojų šeimininkų atims amą. Tačiau kol kas Vyriausybės lygmeniu nėra svarstoma dėl kompensavimo. Pasak V. Žostautienės, jei liktų galioti įstatymas, numatantis privalomą ženklinimą visiems šunims, katėms ir šeškams, svarstoma kreiptis į Europos Komisiją dėl kompensavimo galimybių.
Skaičius, kiek Lietuvoje auga šių keturkojų, nė neįsivaizduojamas – tokių duomenų lig šiol nefiksuoja nė viena institucija. Augintinių duomenų bazes teturi dvi asociacijos, tačiau jose registruojami tik mikroschemomis ženklinami į užsienį išvežami šunys.
Gresia chaosas
Gresiantis visuotinis gyvūnų ženklinimas gąsdina keturkojų gelbėtojus. Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė mano, kad toks reikalavimas sukels chaosą ir turės labai liūdnų pasekmių. Anot jos, iki galo nesureguliuota tvarka grasina gyvūnų antplūdžiu ir taip perpildytoms prieglaudoms.
„Mažas pajamas gaunantys žmonės, ypač kaime, laikantys po kelis šunis ir kates, tikrai negalės sau leisti prabangos už kiekvieną sumokėti po 20–30 eurų. Bijodami baudų nepaženklintą keturkojį geriausiu atveju atveš į prieglaudą, bet gali miške paklaidinti, tiesiog į gatvę išmesti“, – svarsto R. Liberienė.
Šiuo metu Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudoje šeimininkų laukia 45 šunys ir 27 katės. Vadovė džiaugiasi, kad šiuo metu beglobių gerokai sumažėję – tarpukalėdžiu prieglaudoje gyveno net 165-i šunys.
Jei įstatymas dėl privalomo ženklinimo nebus pakeistas, R. Liberienė mato dvi išeitis: arba nesilaikyti įstatymo, arba prieglaudą tiesiog uždaryti pasmerkiant šimtus šeimininkų jau išduotų keturkojų. Anot vadovės, mikroschemomis paženklinti visus globotinius, už kiekvieną sumokant po 20–30 Eur, reikštų vien tam išleisti visą tik iš aukų gyvenančios prieglaudos metinį biudžetą. Lėšų nebeliktų pašarui, gydymui, sumokėti už komunalines paslaugas. Savanorių globojamiems šunimis ir katėms per metus panevėžiečiai paaukoja 3000–4000 Eur.
Pataikauja ES ar verslui?
Jei mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir prieglaudoms būtų kompensuojamos ženklinimo išlaidos, R. Liberienė sutinka, kad tokia tvarka galėtų tapti efektyvia gyvūnų apsaugos priemone.
Prieglaudoje dirbantiems savanoriams tenka susidurti su neįtikėtinais keturkojų kankinimo atvejais. Jiems yra tekę gelbėti miške paliktą pririštą išsekusį šunį, per prievartą paimti šunelį iš šeimininko, trejus metus gyvūną laikiusį su užrišta ant kaklo virve. Gyvūnėliui augant per keletą metų virvė taip įsirėžė į kaklą, kad mėsai pūvant atsivėrė kaklo slanksteliai. Neseniai šalia kavinės iš automobilio tiesiog išmestas Jorkšyro terjeras.
Pasak R. Liberienės, net visuotinis ženklinimas ir sukurtas Gyvūnų registras bus beverčiai, jei veterinarai neturės mikroschemas skenuojančios įrangos. Šiuo metu Panevėžyje tokia apsirūpinusios tik dalis klinikų.
„Veterinarai iš visuotinio ženklinimo daug neuždirbs. Šita tvarka naudinga ne jiems, o mikroschemų pardavėjams, kurie laimėtų viešųjų pirkimų konkursą jas platinti Lietuvoje“, – įtaria R. Liberienė.
Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija ketina raginti Seimą atsisakyti visuotinio ženklinimo. Asociacijos prezidento Sauliaus Laurusevičiaus teigimu, Lietuva būtų pirmoji valstybė ES, reikalaujanti ženklinti visus augintinius.
„Net Belgijoje, kur privaloma žymėti visus šunis, mikroschemomis paženklintų tik apie 70 proc. Lietuvoje sužymėti visus šunis, kates ir šeškus yra absoliuti utopija. Tas įstatymas tebuvo populistinis žingsnis siekiant pasirodyti prieš Europą“, – įstatymo realumą įvertino veterinaras.
