Titnagas – kieta trapi kriaukliško lūžio uoliena, susidariusi iš amorfinio ir kriptokristalio silicio dioksido mišinio. Titnago gniutulai, konkrecijos, lęšiai, gyslos randami įvairaus amžiaus karbonatinėse uolienose. Paviršiuje titnagai aptinkami morenose, žvyrynuose. Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus titnagas naudotas rėžtukams, gramdukams, kaltams, kirviams, strėlių antgaliams, ietigaliams, vėliau naudotas skiltuvams, girnoms ir kitokiems įrankiams gaminti.
Lietuvoje titnago gumburų yra kreidos sistemos kreidoje, mergelyje. Kvartero ledynai suardė dalį paviršiuje slūgsojusių kreidos sistemos karbonatinių uolienų, o titnago gumburus išsklaidė į pietus maždaug nuo linijos: Klaipėda–Raseiniai–Kaunas–Vilnius.
Titnago gumburų galima rasti kreidos luistuose Nemuno, Merkio, Jiesios upių atodangose. Daug titnago gumburų ar jų skeveldrų yra Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų rajonų laukuose, žvyrynuose, upių pakrantėse. Ypač gausu titnago kreidos mergelio luistuose Varėnos rajone.
