Unikalioje urėdijoje noriai laukiami ne tik kolegos, bet ir būsimieji miškininkai – ASU Miškų ir ekologijos fakulteto, ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai. Čia jie atlieka mokomąsias ir gamybines praktikas, renka medžiagą diplominiams darbams. Studentų praktikoms atlikti, jų buitinėms reikmėms tenkinti įrengtas bendrabutis, klasės, įsteigtas Miškotvarkos katedros skyrius.
Pasak urėdo Lino Bužinsko, mokomoji bazė panaudojama ne tik studentams praktiškai mokyti, bet ir respublikiniams bei tarptautiniams seminarams, pasitarimams rengti, taip pat šalies miškų specialistų, privačių miškų savininkų kvalifikacijai - kelti.
Mokėsi apie 5 tūkst. studentų
Kazlų Rūdos miškų urėdija nuo 1994 m. kovo 10 d. pavadinta mokomąja. Per 21 metus, talkinant Lietuvos miškų institutui ir Lietuvos žemės ūkio akademijai (dabar ASU), sukurta nemažai mokslinio tyrimo objektų, įveistos bandomosios sėklinės plantacijos, suformuoti miško genetiniai ištekliai. Per šį laikotarpį žinias čia gilino ne vienas tūkstantis studentų.
Studentai paskaitose įgytas žinias per atitinkamas praktikas, miškininkų ir praktikos
vadovų padedami, pritaiko dirbdami miške. „Atlikdami miško įveisimo ir atkūrimo praktikas antro kurso studentai tam paruoštoje dirvoje atkuria arba įveisia mišką, dažniausia - bandomuosius želdinius, kurie ateityje naudojami tyrinėjimo tikslams. Pirmakursiai per motorizuotos medžiapjūtės technologijų praktiką parinktame plote kerta pažymėtus medžius.
Per medynų formavimo ir kirtimo praktiką trečio kurso studentai atlieka jaunuolynų ugdomuosius kirtimus. Dendrometrijos (miško taksacijos) praktikantai antrakursiai dirba miškuose, atlieka miško ir medžių taksaciją, mokomasi, kaip atrėžti biržes atrėžimą“, – vardija Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas.
Urėdijos miškuose atliekamos specialybės dalykų praktikos. Ilgalaikės vyksta pirmoje vasaros pusėje, apie 2 mėnesius. Į jas atvyksta pirmo–trečio kursų studentai. Vienu metu būna viena grupė arba visas kursas – iki 50 studentų. Per praktikas urėdiją aplanko apie 150 būsimųjų miškininkų, pirmoje vasaros pusėje, ir iki 100 kitų praktikų metu.
Praktikų nauda - abipusė
Pasak L. Bužinsko, per praktikas studentai gali įvertinti savo profesinius gebėjimus.
Todėl jos naudingesnės studentams. „Praktinė nauda pasijunta tada, kai paruošti specialistai – miškininkai, baigę studijas, įgytas teorines ir praktines žinias panaudoja dirbdami miškuose. Praktinė nauda ir ta, kad studentai objektuose renka medžiagą savo baigiamiesiems darbams, tobulinasi, gilina žinias ir tolesnėje veikloje“, – paaiškina urėdas.
Urėdijos specialistai dalį savo tiesioginio darbo laiko skiria studentams mokyti, perteikti profesines žinias miške. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai dalyvauti šiame procese taip pat naudingas. „Mes greičiau susipažįstame su mokslo naujovėmis ir miškininkystės laimėjimais. Mokslas ir praktika yra tarpusavyje labai glaudžiai susieję dalykai, papildantys vienas kitą“, – teigia L. Bužinskas.
Urėdui pritaria ir daktaras Julius Bačkaitis, ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorius. „Praktikos – miško įveisimo ir atkūrimo, medynų formavimo ir kirtimų, dendrometrijos –- labai naudingos, nes žinios gilinamos vyksta realybėje, o ne iš vadovėlių. Studentai patys pripažįsta, kad jiems praktikos labai reikalingos. Žinoma, be paskaitų jie tos praktikos nesuprastų, o miške susipažįsta su įgytomis žiniomis gyvai: – už kurio galo imti specialius miško sodiklius, kaip taisyklingai sodinti medelius“, – tvirtina ASU atstovas.
J. Bačkaičio nuomone, dar sunkiau iš knygų suvokti, kaip formuojami medynai, atpažinti, kur koks kirtimas atliktas. Paskaitose studentai tai lyg ir supranta, tačiau per praktiką paaiškėja, kad to, ką buvo išmokę, jau neatsimena. „Kai savaitę kitą kartu pavaikštome miške, jiems viskas kitaip matosi, o po praktikos visai logiškai atsiskaitinėja. Manau, praktikos tai naudinga visiems: tiek studentams, tiek ASU, tiek urėdijai. Nors jos valdomi plotai ne per didžiausi, tačiau papildomos darbo rankos visuomet praverčia“, – sako Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorius.
Jis neslepia, kad vadovėlių tiesa ne visuomet atitinka realybę: „Gamta yra labai įvairi, neįmanoma jos visos aprašyti vadovėlyje. Man pačiam, kaip vadovui, praktikos – labai įdomus dalykas. Kartais užklystu į plotus, kuriuose neesu buvęs, per praktiką nevengiu pasukti į šoną, stebėti, kaip keičiasi miškas. Ypač naudinga tuos pačius kvartalus apžiūrėti po kelerių metų, pamatyti, kokias ūkines priemones vykdo urėdija, kokie medžiai ir krūmai auga, kas daroma tinkamai, o kas galbūt ne visiškai.“
Paaiškėja, ar taps geru miškininku
ASU - Miškų ir ekologijos fakulteto - Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektoriaus žodžiais, per praktiką atsiskleidžia kurso studentų draugiškumas, paaiškėja, ar kursas „susilipinęs“.
„Nors būna perspėti iš anksto, kai kas į mišką ateina su baltais sportiniais bateliais, kai kas su basutėmis. Draugiško kurso studentai per griovius perneša avinčius nepritaikytu apavu, nedraugiško – tik pasišaipo. Be to, auditorijoje studentas ne visuomet atsiskleidžia, o iš elgesio gamtoje galima nuspėti, ar jis bus geras miškininkas. Dėstytojaudamas susidūriau su keliais atvejais, kai studento žinių vidurkis siekė beveik dešimt balų, tačiau paaiškėjo, kad kaip specialistas visiškai nieko nevertas“, – sako pašnekovas.
Urėdija patenkina studentų lūkesčius
Vaida Šyvytė, ASU - Miškų ir ekologijos fakulteto trečiakursė, Kazlų Rūdoje viešėjo du kartus: – atliko medynų formavimo ir kirtimų bei dendrometrijos praktikas.
„Ką išmokome teoriškai, miške pasitikrinome, ar teorija sutampa su praktika. Buvo ne tik įdomu, bet ir labai naudinga: – dėstytojai gerai išdėstė, viskas tapo aiškiau dėl medynų rūšinės sudėties, amžiaus, boniteto, skalsumo. Per praktiką paaiškėjo, kad kai kuriuos dalykus supratome neteisingai. Juk dendrometrijoje visi mokėmės formules. Tokia pati ir kurso draugų nuomonė – praktikos yra labai vertingos. Urėdija jas organizuoja taip, kad visiškai patenkina studentų lūkesčius: veža į skirtingas augavietes, rodo įvairių kirtimų biržes, kirtimų rūšis. Be to, labai patogiai apgyvendina atnaujintose patalpose, tvarkinguose kambariuose – kai nereikia važinėti, sutaupome ir laiko, ir pinigų. Šalia – rekreacinis parkas, jame labai smagu pasivaikščioti laisvu laiku. Tai ideali vieta atlikti praktikoms“, – pagyrų negaili studentė.
Nors dažniausiai studentai renkasi darbo vietas arčiau savo gimtųjų kraštų, mergina teigia, kad ne vienas būsimasis miškininkas, atlikęs praktiką Kazlų Rūdoje ar kitoje urėdijoje, baigę studijas gražių prisiminimų vedami čia sugrįžta, jei tik būna laisva darbo vieta.
Ne vienus metus su būsimaisiais miškininkais per praktiką bendraujantis L. Bužinskas tvirtina, kad jį džiugina studentų turimas žinių bagažas, gebėjimas žinias taikyti praktikoje. „Tik gaila, kad tai galima pastebėti periodiškai:, vienais metais studentai imlesni, kitais mažiau tokie. Liūdina ir tai, kad pasitaiko nemažai studentų, kurie studijuoja tik dėl diplomo. Todėl jų žinios, supratimas ir gebėjimai būna silpnoki. Gyvenimas atrenka, tokiems miškuose ne vieta“, – pastebi Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vadovas.
Dėžutė
Kodėl būtent Kazlų Rūda pasirinkta mokomąja urėdija? 1972 m. vasario 1 d. įkurtas pirmas Lietuvoje Kazlų Rūdos bandomasis miško įmonių susivienijimas. Didelė dalis atliekamų darbų buvo bandomojo – -tiriamojo pobūdžio, o bazė ir specialistai – tinkami šiai veiklai. Susivienijimas buvo vienas iš geriausių Respublikoje.
Kazlų Rūdos giria, istoriniais laikais buvusi Kauno giria, Lietuvoje yra trečia pagal dydį, miškai išsidėstę kompaktiškai, tai sudaro geras sąlygas plėtoti mokslinei veiklai, tiriamiesiems darbams atlikti. Kaune įsikūrusios mokslo įstaigos, kuriose rengiami miškininkai, čia taip pat yra Miškų bei Miškotvarkos institutai ir pan. Prieš 20 metų buvo labai aktualu ir tai, kad Kauną ir Kazlų Rūdą jungia geležinkelis – patogus susisiekimo būdas, kuriuo lengviau atvykti studentams bei mokslininkams.
