Medžiotojai užsigeidė ypatingo prietaiso: įteisinus gyvūnams pasislėpti neliktų šansų

Medžiotojai nori leidimo naudoti naktinio matymo prietaisus. Tačiau prieš tokį įnorį piestu stoja gamtininkai, sakydami, kad tokiu atveju miškai pavirstų laukinių gyvūnų skerdyklomis.

Seime įregistruotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma leisti naudoti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, kai medžiojami šernai, lapės ir usūriniai šunys. Palaikantys šią idėją sako, kad tai leistų stabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą bei tikina, kad naudojant šiuos prietaisus sumažėtų medžiotojų sužeistų žvėrių. Savo ruožtu gamtosaugininkai atkerta, kad jeigu medžiotojai prastai šaudo, jiems ne naktinio matymo įrangą reikia duoti, o atimti medžiotojo bilietus.

Naktinio matymo prietaisai yra specialūs taikikliai, kurie tvirtinami prie šautuvo. Jie suteikia galimybę medžiotojui matyti tamsoje.

Šaudo į tamsą ir pašauna savus

Įstatymo projektą su siūlymu, kuris atvertų duris naktinio matymo prietaisų įteisinimui, pateikęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas tai grindė būtinybe užkirsti kelią kiaulių maro plitimui.

„Turime suteikti įrankį medžiotojams kovai su afrikiniu kiaulių maru. Šiuo metu draudžiamos varyminės medžioklės, sėlinimo medžioklės. Praktiškai galima šernus medžioti tik iš bokštelio. Veterinarijos tarnyba vis kelia užduotis medžiotojams, o šernas yra toks gyvūnas, kuris iš miško išlenda tik naktį arba vėlai vakare. Dabar leidžiama naudoti žiūronus, tačiau kai jau reikia šauti, šaunama į tamsą – šernas gali paeiti, ir jis gali būti sužeistas, o paskui jis gali bėgti per kelis miškus, nes šauni nematydamas į ką šauni. Būna tokių atvejų, kai ir paršingą patelę pašauna, o naudojant naktinę optiką galima būtų pasirinkti, į ką šauti ir pilnai nušauti tą šerną“, - GRYNAS.lt aiškino A. Salamakinas.

Jis sutiko, kad yra žmonių, teigiančių, jog tokio medžioklės įrankio įteisinimas yra žiaurus. Tačiau, anot jo, realybė yra tokia, kad medžiotojo ir gyvūno dvikovoje visada kažkas pralaimi. Ir dažniausiai tai būna gyvūnas.

Jis pabrėžė, kad naktinio matymo įranga, jeigu tam pritars Seimas, turėtų būti leidžiama naudoti jau nuo rugpjūčio pradžios. Tiesa, bus taikomas apribojimas, kad su tokia įranga bus leidžiama medžioti tik šernus, lapes ir usūrinius šunis.

„Ir dabar kontrolė yra užtikrinama, ir tuomet bus. Jeigu, sakysime, nori nušauti elnią, pirma turi turėti tam licenciją, o medžiotojai vieni kitus stebi. Jeigu bus brakonieriaujama, pasekmės gan žiaurios: medžiotojo bilieto atėmimas, ginklo konfiskavimas, tūkstantinė žala aplinkai. Šitoje vietoje aš nematau pavojaus, - griežtai kalbėjo parlamentaras.

Taip, naktinio matymo prietaisai gali padėti sumedžioti daugiau gyvūnų, jeigu mes taip nusprendžiame, bet svarbiausias dalykas, kaip tas gyvūnas miršta. Ar jis miršta sužeistas kažkur į pilvą, galinę koją, kai šaunama tik manant jo šešėlį prieblandoje ir jis nubėgęs kažkur į mišką nudvesia ir jo medžiotojai niekada nesuranda, ar atvirkščiai – tu matai į ką šauni, tiksliai prisitaikai ir sumedžioji – gyvūnas greitai žūsta. Tai yra milžiniški skirtumai.

D. Gudačiauskas

Pašnekovas sutiko, kad ir dabar yra medžiotojų, kurie turi naktinio matymo optiką: „Tikrai nežinau, ar jie medžioja, ar nemedžioja, pats nesu medžiotojas, bet žinau, kad jie turi. Latvijoje žymiai anksčiau priimtas tas leidimas (įteisinti naktinio matymo įrangą – red. past.). Latviai nemato jokių problemų. Antras dalykas, kai nėra šios optikos, ištrinamas klaidos atvejis. Yra buvę atvejų, kai užvaldo adrenalinas - šauna į nebūtį ir būna sužeistų žmonių. Naktinė optika išspręstų tokius dalykus“, - aiškino A. Salamakinas.

Anot jo, jeigu kiaulių maras iš Lietuvos pasitrauks, neatmetama tikimybė, kad įsigaliojęs leidimas naudoti naktinio matymo įrangą gali būti atšauktas.

Gamtininkas įžvelgia pavojų

Gamtininkas, laukinės gamtos fotografas, šiemet fotografijų konkurse „Gintarinis žaltys" pripažintas geriausiu 2014-ųjų metų gamtos fotografu Vilius Paškevičius, GRYNAS.lt paprašytas pasidalinti savo nuomone, kaip žvėrių gyvenimą pakeistų leidimas kai kurias jų rūšis medžioti naudojant naktinio matymo įrangą, pripažino, kad tai žymiai pablogintų jų gyvenimo sąlygas.

Anot jo, gyvūnai drąsiau jaučiasi tik naktį ir tuo metu jiems reikia duoti ramybę: „Jau dabar žvėrys per dienas gyvena nuolatinio streso sąlygomis - jie yra varinėjami miške, baidomi laukuose. Tie, kurie nespėja pabėgti ar pasislėpti, neišgyvena. Kažkada buvusios dieninės dabar praktiškai visos rūšys tapo iš dalies naktinėmis. Ir viskas vien dėl žmogaus. Naktis yra vienintelis laikas, kai jie gali labiau atsipalaiduoti. Vaikščiodamas miške tiek dieną, tiek sutemose aš tą puikiai matau. Jei dienos metu menkiausias trakštelėjimas paprastai priverčia gyvūnus bėgti, tai sutemus jų reakcija jau kiek kitokia."

Gamtininko nuomone, atėmus žvėrių ramybę naktį, jie stipriai nukentėtų: „Sutemus neretai pavyksta prie gyvūnų priartėti jų neišbaidžius, jei tik vėjo kryptis tam būna palanki. Kol neatsistoji ir gyvūnas nepamato žmogiško silueto, tol jis jaučiasi pakankamai saugiai - tie pabaisos gi dieniniai. Dabar pagrindinis gyvūnų gyvenimas verda tada, kai saulė žemiau horizonto. Atimk iš jų ir tą laiką - ir atimsi gyvenimą, liks vien bėgimas už egzistavimą“, - savo samprotavimais pasidalijo V. Paškevičius.

Vis tiktai vyras teigė manantis, kad naktinio matymo priemonių įteisinimo greičiausiai nori ne visi medžiotojai, o tik dalis jų, ir verslininkai, kurie tokia įranga prekiauja.

„Nemanau, kad to nori medžiotojai. Greičiausiai to nori keli verslininkai ir saujelė pačių turtingiausių žudymo fanatikų, kuriems „tradiciniai būdai“ jau neteikia malonumo“, - griežtą savo nusistatymą prieš naktinio matymo prietaisų medžioklėje įteisinimą išsakė laukinės gamtos fotografas.

Mano, kad medžiotojai tokia įranga masiškai nesinaudotų

Savo ruožtu Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt pripažino, kad diskusija dėl naktinio matymo prietaisų medžioklėje įteisinimo vyko jau labai seniai. Pasak jo, didžiausią prielankumą tam reiškė tie medžiotojai, kurie medžioja kiaulių maro užkrato zonoje.

„Visuomenė yra klaidingai informuojama, kad šernų naikinimas vyksta „pilnu tempu“, bet realybėje tokiai medžioklei ribojimų padaryta tiek, kad kai kuriuose plotuose su šernais susitvarkyti yra labai sudėtinga. Todėl visiškai natūralus tų medžiotojų noras turėti papildomas priemones“, - aiškino E. Tijušas.

Anot medžiotojo, sakyti, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus gyvūnui nebepaliekama jokia galimybė išgyventi, gali tik tie, kurie niekada netykojo ir medžioklėje nedalyvavo: „Gyvūnas visada turi tokį šansą. Esminių pakitimų toks dalykas neįneš. Tuo labiau, kad vien dėl kainos šiuo įrankiu masiškai medžiotojai neapsiginkluos. Nesu domėjęsis tiksliai, bet kaina į kelių tūkstančių eurų sumą krypsta. Jeigu tikrai geros kokybės, gali ir iki dešimt tūkstančių eurų kainuoti“, - sakė E. Tijušas.

Sako, kad tokius prietaisus pirks visi, kuriems rūpi žvėrys

20 metų medžiotojo patirtį turintis medžiotojas Darius Gudačiauskas laikosi priešingos nuomonės. Jo teigimu, jeigu bus įteisintas leidimas naudoti naktinio matymo įrangą medžioklėje, tokią įrangą turėtų įsigyti visi medžiotojai, kuriems iš tiesų rūpi žvėrys ir kurie nenori, kad šie medžiojami patirtų kankinimus.

„Kiekvienas protingas ir padorus žmogus laukia šito įstatymo tam, kad galėtų įsigyti tą įrangą. […] Tikrai (tokia įranga – red. past.) ne kiekvieno nosiai, bet yra medžiotojų, kurie gailėtų (žvėrių – red. past.) ir nusipirktų tokią įrangą vien dėl medžioklės etikos. Didžiausias skausmas medžiotojui – sužeistas gyvūnas. Mus keikia, kad mes žudikai - mat juos šunys! Didžiausias stresas – sužeistas gyvūnas, kai kulka pataiko ne į tą vietą. Kuomet tu jo nerandi, tai praradimo, beprasmybės ir žudiko jausmas. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis įsigytų vienokios ar kitokios klasės tą įrangą. Žinau, kad pasaulyje ji labai skiriasi – yra ir pigesnės, ir brangesnės“, - teigė D. Gudačiauskas.

Jis sutiko, kad gyvūnų teisių aktyvistai šioje vietoje mestų argumentą, kad medžiotojams negalima duoti naktinio matymo įrangos, nes jie išmedžiotų visus žvėris, tačiau medžiotojai tuo nėra suinteresuoti.

„Aktyvistai sako: neduokime medžiotojams naktinio matymo prietaisų, nes jie išmedžios visus gyvūnus. Tai yra nesąmonė. Medžiotojai yra nesuinteresuoti išmedžioti visų gyvūnų, atvirkščiai – mes saugome motininę bandą. Taip, naktinio matymo prietaisai gali padėti sumedžioti daugiau gyvūnų, jeigu mes taip nusprendžiame, bet svarbiausias dalykas, kaip tas gyvūnas miršta. Ar jis miršta sužeistas kažkur į pilvą, galinę koją, kai šaunama tik manant jo šešėlį prieblandoje ir jis nubėgęs kažkur į mišką nudvesia ir jo medžiotojai niekada nesuranda, ar atvirkščiai – tu matai į ką šauni, tiksliai prisitaikai ir sumedžioji. Tokiu atveju gyvūnas greitai žūva. Tai - milžiniški skirtumai“, - savo nuomonę išsakė medžiotojas.

Medžiotojas neturi teisės medžioti ir šauti tuo metu, kai jis nėra 100 proc. tikras, kad 100 proc. pataikys. O dabar teiginys yra toks: mes šaudome naktį, nepataikome, dėl to duokite mums „geresnius žaisliukus“. Mano atsakymas toks: jeigu jūs esate tokie medžiotojai, kurie šaudo, kai nemato ir nepataiko, jums ne taikiklį reikia duoti, o medžiotojo bilietą atimti.

V. Balys

Medžiotojas vienareikšmiškai pasisako už siūlomą įstatymo pakeitimą, tačiau pabrėžė, kad įstatyme turėtų būti reglamentuotos naktinio matymo prietaisų kategorijos bei aiškiai įvardijami žvėrys, kuriuos medžioti su tokia įranga leistina.

„Visi, kurie šneka kitaip, manau, kad yra neįsigilinę, nesidomi, kas pasaulyje dedasi ir pagaliau net nesupranta skirtumo, kai tu realiai paleidi šūvį į tai, ką matai ir į tai, ką dažnai galvoji, ką matai“, - savo nuomonę išsakė D. Gudačiauskas.

Ministras: liepiau apklausti inspektorius, ar jie galės sukontroliuoti

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažino paties įstatymo projekto su konkrečiu siūlymu nematęs, tačiau apie medžiotojų norus įteisinti naktinio matymo įrangą girdėjęs seniai.

„Iš dalies (tokį jų norą – red. past.) suprantu. Medžiotojai aiškina, kad tai bus naudojama tik šernų medžioklei, nors medžiojimas tamsoje apskritai yra kvestionuotinas dalykas. Pats prietaisas, sprendimas - ne esminis, svarbu, kaip sugebėsime kontroliuoti, kokiems tikslams tai bus naudojama. Nuėjau logiškiausiu keliu – liepiau apklausti mūsų inspektorius, kurie dirba vietose, kaip jie reaguos ir kaip jie vertina šitą situaciją. Tai yra svarbiausia. Jeigu jie pasakys, taip, mes žinome, kaip kontroliuoti ir tai nesukels kitų grėsmių gyvūnams, aplinkai, gerai. Bet jeigu jie sakys, kad jie bus bejėgiai (nes žinau, kad kai medžioja su prožektoriais, tai lengva kontroliuoti ir aptikti), tada nežinia, kas vyks tose medžioklėse“, - samprotavimais dalijosi ministras.

Jis teigė nesantis kategoriškai prieš naktinio matymo įrangos įteisinimą medžioklėje, tačiau pabrėžė, kad būtina pasižiūrėti, ar tokios įrangos įteisinimas teisiškai neprieštaraus europinėms konvencijoms.

„Kitas dalykas – toks prietaisas yra dvigubo naudojimo. Jis yra pusiau karinis, taigi savo žodį turi pasakyti ir Ginklų fondas, ir Vidaus reikalų ministerija. Jų nuomonė, manau, kad šiuo klausimu yra žymiai svarbesnė negu Aplinkos ministerijos“, - pabrėžė K. Trečiokas.

Jo teigimu, kol kas regionuose dirbančių inspektorių nuomonė šiuo klausimu dar nėra aiški, bet apklausų rezultatai turėtų būti apibendrinti artimiausiu metu.

Buvęs aplinkos ministras, dabar dirbantis Europos Parlamente, Valentinas Mazuronis žymiai kategoriškiau vertiną medžiotojų įnorius. Jis sako, kad jiems tokių prietaisų tikrai nereikia, o jei jie visgi būtų įteisinti, miškai pavirstų gyvūnų skerdyklomis.

V. Mazuronis įžvelgia labai didelę grėsmę

GRYNAS.lt anksčiau išpublikuotame komentare V. Mazuronis aiškina, kad medžiotojai šiuo metu daug padeda kovojant su afrikiniu kaulių maru. Visgi jie ir be papildomos įrangos įgyvendina jiems iškeltus tikslus.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas išmedžioti Lietuvos šernus buvo sutiktas nevienareikšmiškai, bet ir be naktinių matymo prietaisų rezultatai buvo įspūdingi: 2014 m. sumedžioti 62 tūkst. – tai apie 90 proc. Lietuvos šernų populiacijos. Būtent toks ir buvo VMVT iškeltas tikslas. Vadinasi, Lietuvos medžiotojai gali ir moka medžioti be naktinio matymo prietaisų, įvykdo jiems keliamas užduotis. Kam tuomet mūsų geriems medžiotojams reikalingas naktinio matymo prietaisas?" - retoriškai klausė buvęs ministras.

Be to, V. Mazuronio neįtikina medžiotojų argumentas, kad toks prietaisas padės sumažinti sužeistų gyvūnų skaičių. Jo teigimu, jei medžiotojas abejoja, ar sugebės paleisti taiklų šūvį, jis iš viso negali šauti: „Dabar bent jau naktis tampa gyvūnų prieglobsčiu, saugumo garantu. Nors giedrą naktį, pilnaties metu medžioklė sėkmingai vykdoma taip pat, tačiau medžiotojui yra draudžiama šauti į gyvūną jeigu jis negali užtikrinti taiklaus ir mirtino šūvio, jeigu rizikuoja gyvūną tik sužeisti. Argumentai, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus sumažės sužeistų gyvūnų, yra beverčiai, nes sužeistų gyvūnų medžiojant iš viso neturi būti. Geras medžiotojas prieš šaudamas pagalvoja kelis sykius. Blogam ir naktinio matymo prietaisas nepadės, o tik paskatins dažniau rizikuoti šaunant."

Buvęs aplinkos ministras pabrėžė, kad naktinio matymo prietaisai įteisinti tik trijose Europos šalyse. Anot jo, senas ir garbingas medžioklės tradicijas puoselėjančios šalys tokios galimybės nesvarsto.

„Man atrodo, kad naktinių matymo prietaisų įteisinimas medžioklėje būtų labai žalingas Lietuvos gamtai bei pačiai medžioklei: kilnų ir garbingą užsiėmimą gamtoje mes paversime darbu skerdyklose, - savo kritišką nuomonę komentare išreiškė V. Mazuronis.

Gamtosaugininkas: jei nemoka šaudyti, ne naują ginklą reikia duoti

Bene kritiškiausiai šioje diskusijoje pasisakė gamtosauginės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas Vaidas Balys ir išdėstė savo argumentus, kodėl mano, kad naujo ginklo – naktinio matymo įrangos – medžiotojams į rankas nereikėtų duoti.

„Mes, kaip gamtosauginė organizacija, matome didelę riziką rūšių apsaugai, gamtos apsaugos kontrolei. Kaip sukontroliuoti, kad tokia įranga nebūtų netinkamai, netinkamoms rūšims ir netinkamu metu naudojama. Tai bus labai sudėtinga. Toks įrenginys labai rizikingas ir riziką suvaldyti praktiškai neįmanoma“, - teigė V. Balys.

Jis pabrėžė abejojantis, ar tokio ginklo apskritai reikia ir klausė, kokias problemas jis spręstų: „Teigiama, kad yra kiaulių maras ir reikia jį stabdyti, trūksta taikiklių, bet, manau, kad tai tik gudrus pretekstas. Pasižiūrėjus į statistiką, į tai, kokią įrangą medžiotojai jau dabar turi – optinius taikiklius, teisę šernus medžioti ištisus metus, juos medžiojant naudoti prožektorius ir tai, kiek šernų apskaičiuojama, kiek sumedžiojama, tikrai naktinių taikiklių netrūksta. Tikrai ir be jų sėkmingai medžiojama tiek, kiek norima. O jeigu ir nėra sumedžiojama pakankamai, yra didesnė tikimybė, kad medžiotojai nenori to daryti“, - savo argumentus dėstė „Baltijos vilko“ atstovas.

Esminių pakitimų toks dalykas neįneš. Tuo labiau, kad vien dėl kainos šitu įrankiu masiškai medžiotojai neapsiginkluos. Nesu domėjęsis tiksliai, bet kaina į kelis tūkstančius eurų krypsta. Jeigu tikrai geros kokybės, gali ir iki dešimt tūkstančių eurų kainuoti.

E. Tijušas

Pašnekovo nuomone, svarstant naujų ginklų įteisinimą, reikėtų kelti ir etinius klausimus: „Laukiniai gyvūnai neturi lygių sąlygų su medžiotojais. Medžiotojai turi pačią tobuliausią įrangą, gyvūnai neturi nieko. Jie gali pabėgti ar pasislėpti ir būti aktyvūs naktį, kai jų nemato. Įteisinam naktinius taikiklius ir kada gyvūnas gali pasislėpti nuo medžiotojo? Niekada. Jis nebeturi jokių šansų. Šitoje vietoje, manau, kad prasižengiama su medžioklės etika“.

Gamtosaugininkas teigė girdėjęs medžiotojų argumentus, kad įteisinus naktinio matymo įrangą, sumažėtų sužeistų žvėrių ( tuo pačiu ir pačių sužeistų medžiotojų) skaičius, tačiau jis teigė su tuo nesutinkantis.

„Pirminis etikos aspektas, kad gyvūnas turėtų galimybę išgyventi, o šituose medžiotojų argumentuose išryškinama, kad medžiotojams bus patogiau nušauti. Antra, medžiotojas neturi teisės medžioti ir šauti tuo metu, kai jis nėra 100 proc. tikras, kad 100 proc. pataikys. O dabar teiginys yra toks: mes šaudome naktį, nepataikome, dėl to duokite mums „geresnius žaisliukus“. Mano atsakymas toks: jeigu jūs esate tokie medžiotojai, kurie šaudo, kai nemato ir nepataiko, jums ne taikiklį reikia duoti, o medžiotojo bilietą atimti“, - griežtai pasisakė V. Balys.

Jis pabrėžė, kad geri taikikliai kainuoja tūkstančius eurų, taigi tie, kurie neišgalės nusipirkti gerų, pirks bet kokius ir tokiu atveju sužeistų gyvūnų skaičius gali ne tik, kad nesumažėti, bet ir net ir išaugti.