Nutraukė plaukimą baidarėmis

Skaitytoja Ramunė pasakojo, kad dėl kraujasiurbių mašalų teko gerokai pakeisti išvykos planus. Jos mėgstamas veiklas teko atidėti vėlesniems vasaros mėnesiams.

„Dzūkijoje birželio mėnesį visada būdavo mašalų. Ten yra mūsų kaimas, tačiau anksčiau jie labiau puldavo vakarais. Praeitą savaitgalį baidarėmis plaukėme Ūlos upe ir jie žmones puolė nuo pat ryto iki dešimtos valandos vakaro, be to, tai buvo spiečiai mašalų. Nors kaime būnu kiekvienais metais, tokių spiečių nesu mačiusi. Žinoma, žmonės buvo labai sugelti, dėl mašalų teko nutraukti plaukimą baidarėmis, šeštadienį labai pavargome nuo jų, todėl sekmadienį jau nebesiryžome plaukti“, - sakė Ramunė.
Mašalai trukdo poilsiautojams

Ji teigė žinanti, kad kelis metus mašalų nenaikina nei Baltarusija, nei Lietuva: „Manau, kad kažką daryti reikia, nes jie trukdo poilsiui, visas birželis yra labai sunkus dėl šių kraujasiurbių, o šiais metais jų dar ir ypatingai daug.“

GRYNAS.lt skaitytojas Mindaugas taip pat labai pasipiktino mašalais. Jaunas vyras antradienį lankėsi Dzūkijoje ir nusprendė įlipti į Merkinės apžvalgos bokštą. Tačiau kiek palipus jį užpuolė mašalų spiečius. Nepaisant to, vyras vis tiek užlipo į patį viršų, tačiau ten ilgai būti negalėjo.

„Norėjau pasigrožėti labai gražia Merkinės panorama. Dėl to nutariau užlipti į Merkinės bokštą. Tačiau tik pradėjus lipti atsirado labai daug mašalų ir jų vis daugėjo. Paspartinau lipimo tempą, kad greičiau pasiekčiau savo tikslą. Užlipęs ilgai grožėtis Dzūkijos gamta negalėjau, nes mašalai būtų visiškai sukandžioję. Teko greit leistis žemyn. Lygiai taip pat piktinosi ir kiti žmonės. Labai blogai, kad šiemet mašalai nenaikinami. Juk dėl to sumažėja į Dzūkiją atvažiuojančių žmonių skaičius", - pasakojo Mindaugas.

Turi gerų žinių

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė teigė, kad šiais metais kraujasiurbių upinių mašalų iš ties yra labai daug.

„Mašalų gausumo tyrimai nėra atliekami, tačiau man jie yra labai įdomūs, todėl dažnai pasižiūriu ir patikrinu pati. Galiu pasakyti, kad šiais metais jų yra tikrai daug. Vietomis net daugiau nei 2007 metais, kai buvo paskutinį kartą mašalų gausu. Mašalams yra svarbūs du dalykai. Viena priežastis, kodėl jų yra daug, - lervų gausumas upėje. Tai svarbu, nes mašalai vystosi Nemune ir iš jo birželio pradžioje išskrenda. O kitas dalykas – klimatinės sąlygos. Tarkime, pernai buvo lietingas ir šaltas birželis, o šiais metais yra saulėta ir pakankamai šilta, tokios sąlygos yra palankios būtent tos mašalų rūšies skraidymui“, - sakė R. Bernotienė. 
Skaitytoja Ramunė
Nors kaime būnu kiekvienais metais, tokių spiečių nesu mačiusi. Žinoma, žmonės buvo labai sugelti, dėl mašalų teko nutraukti plaukimą baidarėmis, šeštadienį labai pavargome nuo jų, todėl sekmadienį jau nebesiryžome plaukti.

Mokslininkė atskleidė ir būdą, kaip apsiginti nuo mašalų: „Įvairūs cheminiai repelentai, kurie parduodami vaistinėje, veikia ir mašalus. Tačiau, tarkime, uodai daugiau remiasi uosle ieškodami aukos, todėl visi repelentai yra veiksmingi. Upiniai mašalai remiasi ir uosle, ir rega, todėl nėra tokie jautrūs cheminėms priemonėms.“

Anot specialistės, svarbiausia yra tirti situaciją, tuomet žinosime, ko galima tikėtis. Ilgą laiką - iki 2012 metų - mašalai buvo stebimi. Buvo žiūrima, kaip keičiasi jų populiacija ir kaip kinta lervų skaičius. Tuomet buvo galima prognozuoti, ar reikia naikinimo, ar galima kažkuriais metais daryti pertrauką. Vėliau kelis metus iš eilės upinių mašalų problemos nebuvo, todėl tyrimai buvo nutraukti. Mokslininkės nuomone, galbūt naikinimą reikėtų palaikyti kas antrus metus, nedidelėmis dozėmis, žiūrint į situaciją. Tačiau mašalų užpultiems poilsiautojams mokslininkė turėjo ir gerų žinių.
Merkinės apžvalgos bokštas

„Ši mašalų rūšis upėje vystosi balandžio ir gegužės mėnesiais, o baigia skraidyti, priklausomai nuo metų, birželio gale arba liepos pradžioje. Dabar yra jų pikas ir netrukus jų turėtų mažėti. Garantuoju, kad liepos pradžioje jų sumažės arba liks tik vienas kitas“, - kalbėjo R. Bernotienė.

Nenaikina, nes trūksta lėšų

Upinių mašalų naikinimo programa buvo vykdoma nuo 1999 metų. Preparatas būdavo perkamas iš valstybės biudžeto arba Vyriausybės rezervo. Lėšų pavyko rasti net kriziniais 2009–2010 metais.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas anksčiau abejojo ir tokio naikinimo veiksmingumu.
Ši mašalų rūšis upėje vystosi balandžio ir gegužės mėnesiais, o baigia skraidyti, priklausomai nuo metų, birželio gale arba liepos pradžioje. Dabar yra jų pikas ir netrukus jų turėtų mažėti. Garantuoju, kad liepos pradžioje jų sumažės arba liks tik vienas kitas.
Rasa Bernotienė

„Mašalai veisiasi Nemuno upėje ir net kai naudojome biologinį preparatą, jie iš Baltarusijos vis tiek plito vienodai sėkmingai. Nėra didelio efekto, kuris mašalų populiaciją labai aiškiai sumažintų. Antras dalykas, tos lėšos, ko gero, neatperka efekto. Galbūt mašalų sumažėja nuo biologinio preparato, o galbūt gamtinės sąlygos lėmė, kad tais metais mašalų buvo mažiau. Nėra tikros garantijos, kad juos išnaikina būtent preparatas“, - aiškino V. Graičiūnas.

Lauksime jūsų istorijų

Druskininkų gyventojai ir svečiai šią vasarą ramiai atsipalaiduoti negali – juos puola upinių mašalų debesys.

Be to, ir pajūryje galima sutikti ne itin malonių gyvių. GRYNAS.lt skaitytoja Laura skundėsi Nemirsetos paplūdimyje pastebėjusi šimtus jai nematytų gyvių. Klausiame Jūsų – o kokie įkyruoliai yra Jums sugadinę atostogas?

Prisimenate dieną, kai negalėjote išlįsti iš palapinės, nes jus terorizavo uodai? Teko nutraukti poilsį gamtoje, nes buvo nebeįmanoma pakęsti niežėjimo nuo įkandimų? O gal užfiksavote itin įdomų, Jums niekad nematytą padarą, kuris pakurstė Jūsų smalsumą?

Laukiame Jūsų istorijų ir nuotraukų! Pasidalinkite jomis el.paštu grynas@grynas.lt su prierašu „Gyvis“ arba žemiau iki liepos 7 d. Vienam iš skaitytojų įteiksime prizą!