Vizija nesiskiria nuo Vakarų
Skaičiuojama, kad šiuo metu sostinės gatvėmis rieda apie 14 elektromobilių, o jiems įkrauti turime 10 įkrovimo stotelių. Visos Lietuvos mastu užregistruota 70 tik elektra varomų transporto priemonių ir apie 3 tūkst. hibridinių elektromobilių. Iki 2025-ųjų šiuos skaičius turėtume padidinti bent 5 kartus, nes norima, kad po 10 metų keliuose važinėtų apie 15–16 tūkst. tikrųjų (BEV) bei hibridinių (PHEV ir REV tipo) elektromobilių. Kaip šį planą įgyvendinti? Kokių žingsnių planuoja imtis valdininkai?
Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, GRYNAS.lt paklaustas apie miesto viziją, kiek per kelis artimiausius metus sostinės keliuose galėtų važinėti elektromobilių ir ką reikia padaryti, kad tai virstų realybe, konkrečių skaičių pateikti negalėjo. Tačiau įvardijo problemas, kurios trukdo elektromobilių plėtrą mieste vystyti sparčiau.
„Vilniaus vizija nesiskiria nuo didžiausių Vakarų Europos miestų. Elektromobilių plėtra ir jų įkrovimo infrastruktūros integravimas į elektros tiekimo tinklus yra neišvengiamas dalykas. Kiek bus elektromobilių, niekas šiuo metu tokių prognozių nedaro ir nedaro dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, kiek aš esu susidūręs asmeniškai politiniame lygmenyje, yra nuogąstavimas, kad pasikeitus kuro rūšiai – t. y. kai elektra taps automobilių energijos rūšimi, - reikės peržiūrėti iš esmės daugybę teisės aktų.
Dabar kelių remontas ir jų tiesimas yra finansuojami iš akcizų, kurie surenkami pardavus kurą. Jeigu benzino ir dyzelino pardavimai mažės, o elektromobilių atsiras vis daugiau, kils klausimas – kaip apmokestinti naują kuro rūšį, kaip tai kontroliuoti. Atsiranda nemenkų administracinių iššūkių. Galbūt todėl daugelis politikų į elektromobilių skatinimo priemones žiūri atsargiai“, - sakė G. Paluckas.
Antrasis nuogąstavimas, kurį išsako politikas, - PVM lengvatos elektromobilių įsigijimui. Jo teigimu, siūlymas dėl PVM lengvatos elektromobilių įsigijimui buvo užregistruotas maždaug prieš 1,5 metų, bet taip dienos šviesos ir neišvydo.
„Vilniaus mieste, kiek miestas gali sudaryti sąlygas lengvatoms, jos yra: važiavimas A juosta, nemokamas elektromobilių stovėjimas mokamose aikštelėse ir pan. Vilnius didesnį vaidmenį ruošiasi suvaidinti diegiant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą – greitąsias įkrovimo stoteles, po truputį ruošiamasi specialiam planui, kuris numatys ir logiškai pagrįs visą jų išdėstymą Vilniaus mieste. Bendradarbiausime su elektros tinklais“, - kalbėjo G. Paluckas.
Ką gali miestas, ir ką valstybė?
Šiuo metu, anot G. Palucko, Vilniuje matomos pavienės privačių kompanijų iniciatyvos skatinti naudojimąsi elektromobiliais, tačiau artimiausią penkmetį šių transporto priemonių skaičius turėtų žymiai padidėti.
„Visomis prasmėmis – ir technologiškai, ir eksploatavimo prasme, elektromobilių naudojimas yra prasmingas. Ką miestas ir valstybė gali padaryti? Miestas gali patvirtinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros planą ir galbūt paskelbti pilotinius greitųjų krovimo stotelių įrengimo projektus, o valstybė gali, jeigu apsisprendžia, sudaryti sąlygas šiek tiek pigiau elektromobilius įsigyti – t. y. netaikyti 21 proc. PVM mokesčio, tai būtų didelė pagalba. Biudžetas nuo to visiškai nukentėtų, nes dabar elektromobilių nedaug perkama, o paskata būtų didelė“, - kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras.
„Iš biudžeto niekas ir neprašo kažko duoti. Norime tik sumažinti apmokestinimo tarifą. Dabar elektromobilis vidutiniškai kainuoja 30 proc. brangiau negu standartinis. Jeigu, liaudiškai tariant, neimtum už jį PVM, kaina vos nesusitapatina, atsiranda motyvacija ir iniciatyva bent pamėginti važiuoti elektromobiliu. Tie, kas pamėgina, sutinka, kad tai yra miestų automobilizacijos ateitis“, - sakė G. Paluckas.
Anot jo, Vilniaus miestui pakaktų iki 10 greito įkrovimo stotelių ir dar bent 20-30 paprastų „rozečių“, kurios būtų lengvai prieinamos prekybos tinkluose, prie verslo centrų, kitose viešose vietose. Plano gaires, kur ir kaip bus išdėstytos tokios įkrovimo stotelės, kaip joms bus tiekiama elektra, Vilniaus miesto savivaldybė žada parengti dar iki šių metų pabaigos.
GRYNAS.lt jau anksčiau yra rašęs apie dar 2012 m. už beveik ketvirtį milijono litų darytą elektromobilių plėtros studiją. G. Paluckas paklaustas, koks jos likimas, buvo atviras – ji, ko gero, nugulė į stalčius.
„Manau, kad ji nugulė į stalčius. Tai, kas buvo studijoje kalbėta, kokios perspektyviausios elektra varomo transporto plėtros kryptys, kol kas ta kryptimi judama labai nedaug. Buvo kalbėta apie komercinį transportą, apie viešąjį transportą ir jo elektrifikaciją, nei investicinėse programose yra skirta lėšų tokioms priemonėms įsigyti, nei joms sukurti, nei europinių fondų lėšos tam kol kas nenumatomos. Manau, kad kaip ir daugeliu atvejų studija priimta „žiniai“, bet kol kas iniciatyvos trūksta“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.
Kelių direkcija atskleidžia, kiek stotelių planuoja
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų teigimu, šiuo metu kelyje A1 jau yra įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, per šiuos metus iš viso planuojama įrengti 11 tokių stotelių.
„Šiemet A1 kelyje atsirado dvi elektromobilių krovimo stotelės: 38,09 km dešinėje pusėje (Vievyje šalia magistralės poilsio aikštelėje), 45,86 km kairėje kelio pusėje (poilsio aikštelėje netoli Elektrėnų prie kavinės Šaltinėlis). Jos yra greito krovimo, universalios, su trimis skirtingomis jungtimis. Šiemet kelyje jų iš viso planuojama įrengti 11“, - sakė Kelių direkcijos ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas.
Įrengti dvi greitojo įkrovimo stoteles kainavo apie 162 tūkst. eurų (560 tūkst. litų). Lėšos skirtos iš valstybės biudžeto. Ateityje numatoma įrengti dar 8 stoteles tarptautiniame kelyje E-67 VIA BALTICA Lietuvos teritorijoje.
Valdžia kuria žaidimo taisykles
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas dr. Jonas Matijošius GRYNAS.lt paklaustas, ko trūksta, kad sostinėje sparčiau plėtotųsi elektra varomų automobilių tinklas, išskyrė keletą esminių dalykų.
Jo teigimu, Vilniuje galėtų važinėti vien elektromobiliai ir tai tikrai nėra neįgyvendinamas dalykas. Tereikia aiškios valdžios politikos šiuo klausimu ir nuoseklaus plano įgyvendinimo.
„Jeigu bus įvestos atitinkamos žaidimo taisyklės, kad ir jums, ir man apsimokės persėsti į elektromobilį arba bus sugalvota elektromobilių nuomos sistema, jeigu finansiškai apsimokės, nereikės nieko ir skatinti, visi žmonės moka skaičiuoti. Kažkada, kai tik pasirodė banko kortelės, buvo atliktas tyrimas, kad Lietuva pavys Vakarų Europą po 25-erių metų, o kai pradėjo visi pervedinėti pinigus į sąskaitas, visi ir išsiėmė korteles“, - sakė J. Matijošius.
Nori suteikti kuo daugiau privilegijų
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto ir transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Kastyčio Lubio teigimu, Vilniaus mieste elektromobilių savininkams jau galioja lengvata mokomose stovėjimo aikštelių vietose. Tokią lengvatą galima gauti Klientų aptarnavimo centre, Gedimino pr. 9A, pateikus elektromobilio registracijos liudijimą ir sumokėjus 4,3 Eur mokestį. Už jį išduodamas metinis leidimas statyti automobilį mokamose vietose.
„Šiuo metu tokių leidimų išduota virš 40-ies. Augant elektromobilių skaičiui lengvatinis elektromobilių statymas stovėjimo aikštelėse turėtų išlikti ne mažiau kaip 10 proc. nuo 6000 esamų mokamų stovėjimo vietų, t.y. apie 600 vietų“, -sakė K. Lubys.
Kalbama ir apie tranzito ribojimą per miesto centrą, įvedant taršos mokestį, kuris elektromobiliams negrėstų. K. Lubio teigimu, šiuos klausimus ketinama aptarti rengiant Vilniaus miesto judrumo planą. Šiuo metu yra baigiama rengti techninė užduotis judumo planui parengti, kuri bus teikiama Susisiekimo ministerijai judrumo plano rengimo finansavimui gauti.
„Tikimasi per 10 metų pastatyti iki 100 elektromobilių krovos stotelių su galimais elektromobilių nuomos punktais. Krovos stotelių tinklą sudarytų vidutinio greičio, kintamos srovės (3-4 val. krovimo) ir greitosios kintamos srovės krovos stotelės (~1val. krovimo). Krovimo vietos būtų steigiamos suteikiant pirmenybę, jas naudoti, miesto reikmėms. Orientacinė greito įkrovimo stotelės įrengimo kaina – 30 000 Eur, vidutinio greičio – 7 000 Eur. Vystant elektromobilių įkrovimo stotelių parką, tikimasi privačios, o ne valstybinės iniciatyvos“, - sakė valdininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Vakarų Europos valstybių, yra netaikomos jokios finansinės lengvatos įsigyjantiesiems elektromobilį, nors valdžios atstovai tvirtina neabejojantys elektrinių automobilių populiarumu.
„Pagal Europos Sąjungos direktyvas, 2050 metais miestuose turi nelikti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių. Užsienio praktikų pavyzdžiai rodo, kad aktyvūs veiksmai pasiteisina. Lietuvoje turime taršos leidimų perteklių – dalį jų pardavusi Lietuva taip pat galėtų išnaudoti galimybes modernaus ir švaraus transporto infrastruktūros kūrimui“, - sakė K. Lubys.
