Profesionalus kurmių gaudytojas: yra tik vienas būdas juos įveikti

Kai tik ateina pavasaris ir viskas sužaliuoja, netrukus pievose ir privačių namų vejose pridygsta išraustų žemių kauburėlių. Kad jų būtų kaip įmanoma mažiau, žmonės griebiasi pačių beprotiškiausių būdų. Tačiau, kaip pripažįsta profesionalūs kurmių gaudytojai, yra tik vienas būdas įveikti kurmius ir šis būdas gyvūnų mylėtojams tikrai nepatiks.

Nuodai jų neveikia

Anot kurmių gaudytojo Kęstučio Janušausko, remiantis kurmių gyvensena ir elgsena yra praktiškai vienintelė priemonė – išgaudyti juos spąstais. Visa kita, kas yra parduodama – elektrinės atbaidymo priemonės, nuodai ir pan., iš principo neveikia ir negali veikti.

„Spąstai nėra geriausia priemonė, bet praktiškai vienintelis būdas. Aš, kai važiuoju pas klientus ir klausau, ką jie pasakoja – tai yra faktas kaip blynas, kurio nenuginčysi. Ir gamintojai, ir prekiautojai, manau, kad tai žino (kad jų siūlomos priemonės nėra veiksmingos – red. past.), bet prekiauja jomis ir viskas. Pirmieji žmogaus žodžiai, kai pasiskambina man: viską išbandžiau, neįsivaizduojat, kiek išleidau pinigų“, - pasakojo K. Janušauskas.

Pasak pašnekovo, kurmis yra gyvaėdis – t. y. ėda gyvą, šviežią maistą. Jisai neėda jokių grūdų, granulių kaip kiti graužikai, taigi nuodai jo neveikia.

„Kurmis, net kai žiemai ruošiasi, kanda sliekams į galvą, juos paraližuoja ir juos gyvus, bet nejudrius sandėliuoja žiemai“, - pridūrė kurmių gaudytojas.

Vis dėlto paklaustas, koks jaukas kurmiams vilioti naudojamas spąstuose, K. Janušauskas teigė, kad nereikia jokio, nes spąstai statomi kurmių urvų koridoriuose.

„Jisai eina, maitinasi savo urvelyje ir pakliūna į spąstus. Gaila, bet kito būdo nėra. Laukuose, miškuose kurmių negaudome, bet ten, kur žmogui lipa į veją, pagauni vieną, du. Keista, kad užsienyje kurmių spąstus draudžia, nes kurmis praktiškai neturi priešų – jo beveik niekas gyvo neėda. Dėl klimato, jie gana sparčiai plinta ir jis tikrai nepretenduoja į jokią Raudonąją knygą. Iš esmės kurmis nėra nei labai naudingas, nei kenksmingas, bet kai žmonėms tūkstančiais kainavusią veją išdrasko...“, - dėstė pašnekovas.

Prevencinė priemonė – tinklas

Jeigu kurmį prispausti spąstuose gaila, yra viena altenatyva, kurią galima išbandyti, tačiau tai ganėtinai brangus malonumas. O ir kiek veiksminga – sunku pasakyti.

„Yra tinklas, kurį kloja po golfo laukais, po pačia veja. Kai kurie bando tą patį tinklą aplinkui sklypą, iškasę griovį 1,2 m gylyje pastatyti stačią, kad kurmiai nepraeitų. Tačiau visi kurmių jaunikliai liepos mėnesį iš urvo bėga į žemės paviršių tam, kad susirastų savo plotelį. Taigi jie gali atbėgti pro vartelius, pro ten, kur žmonės atvažiuoja, įeina pėsti. Aišku, jų atėjimo tikimybė mažesnė“, - svarstė K. Janušauskas.

O paklaustas, ar žmogus galėtų sukurti sąlygas, kurios būtų nepalankios kurmiams gyventi, pašnekovas neslėpė, kad tai, ko gero, neįmanoma: „Reikėtų, kad nebūtų žemėje jam maisto. Tada jis ateis, apsisuks ir jo nebus. O kad tą padarytume, juokais galima sakyti taip: papilkite jokių dešimt tonų dyzelino ant savo pievos ir kurmių tikrai nebus. Tačiau tai įmanoma padarius tik tokią drastišką nesąmonę, kitų priemonių nėra“, - sakė kurmių gaudytojas.

Kurmių tik daugės

Kurmių gaudymo specialistu tituluojamas Stasys Šaduikis, GRYNAS.lt paklaustas, kiek šiemet bus kurmių, ar galime tikėtis gausios jų populiacijos, tikino, kad tai nuspėti iš esmės galima pagal kelis veiksnius.

„Daugiau mažiau tai priklauso nuo to, kokia buvo žiema, ir koks pavasaris. Gali pasavaris būti labai vandeningas, pievos užlietos, o tokias vietas kurmiai mėgsta, nes ten būna daug sliekų, daug maisto, bet jie gali neišlįsti iš žemės ir prigerti. Taigi tokiu būdu gali jų sumažėti. Šiemet faktiškai lietaus daug nebuvo, viskas išdžiūvę, taigi jų nei kiek sumažės. Jeigu jų mechaniškai niekas neišnaikins, tai kurmių tik daugės“, - pasakojo S. Šaduikis, pridūręs, kad viena kurmių šeima atsiveda 5-6 kurmius.

Pirmieji žmogaus žodžiai, kai pasiskambina man: viską išbandžiau, neįsivaizduojat, kiek išleidau pinigų.

K. Janušauskas

Pašnekovas antrino K. Janušausko žodžiams, kad kurmių visiškai išnaikinti neįmanoma, o vienintelis efektyvus būdas mažinti jų skaičių savo sklype – spąstai. S. Šaduikis yra pats sukonstavęs ir užpatentavęs kurmių skląstus, pats juos išbandęs ir galintis garantuoti, kad jie veikia taip, kaip turi būti.

„Daugiau nei dvidešimt metų gyvenu arti miško, ežerų ir pelkių ir žinau, kad skląstai padeda dviem-trim-keturiem mėnesiams apsisaugoti nuo kurmių, - sakė S. Šaduikis. - Niekas kitas nepadeda. Visą Lietuvą esu pravažiavęs, net ruošiuosi knygą apie kurmių gaudymą parašyti. Labai sunku su jais kovoti“, - pripažino kurmių gaudymo specialistas. Jis teigia girdėjęs, kad žmonės iš nevilties ir silkes į kurmių urvelius kiša, ir išmatomis apdeda, ir degalų pila, tačiau niekas nepasiteisina.

„Jie viską apeina šonu ir vis tiek savo daro“, - konstatavo S. Šaduikis.

Mena, kad anksčiau kurmiai buvo medžiojami

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė pernai vasarą gavęs daugybę sodininkų nusiskundimų apie sodus ir sklypus užpuolusius kurmius. Jis spėja, kad ir šiemet ramybėje mūsų šie žinduoliai nepaliks.

„Pernai vasarą jie bėdų pridarė ir sodininkams, ir daržininkams, netgi matydavosi kurmiarausiai grūdinėse kultūrose, kur jie paprastai retai būna“, - sakė L. Budrys.

Anot pašnekovo, kuo daugiau dirvoje yra grambuolių – vabzdžių, kurie deda kiaušinius į dirvą ir ten išsirita jų baltos lervos, tuo daugiau kurmiai turi jiems tinkamo maisto.

L. Budrys pritarė kurmių gaudytojų išsakytiems žodžiams, kad kurmius išgaudyti labai sudėtinga, tai galima padaryti tik spąstais. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad kurmis nėra tik kenkėjas, kaip dažnai manoma.

„Kurmis nėra tik kenkėjas. Iš vienos pusės jis labiau sanitaras, jis suėda daugelio vabzdžių lervas, vikšrus, išpurena dirvožemį, bet darydamas gerus darbus pridaro ir blogų. Ten, kur yra augalijos, jų urveliai pažeidžia augalų šaknis, ne tik žolinės augalijos, bet ir vaiskrūmių, vaismedžių, ko pasekoje gali augalas ir iš viso žūti. Ten, kur gyventojai turi gražias vejas, kalbos nėra, kad jas sugadina – kurmiarausius reikia lyginti“, - aiškino pašnekovas.

Kita vertus, L. Budrys mena, kad anksčiau kurmiai buvo įtraukti į medžiojamų gyvūnų sąrašą, tačiau laimei buvo išbraukti. Kitaip – norint juos išnaikinti tektų prašyti medžiotojų arba pačiam turėti medžiotojo bilietą ir pildyti medžioklės lapą.

„Ne taip seniai kurmis išbrauktas iš medžiojamų gyvūnų sąrašo. Jų kailiukai praeitame šimtmetyje buvo vieni brangiausių gaminių, tokie kailiniai buvo prašmatnesni negu bet kurio kito švelniakailio žvėrelio. Kurmių kailiukai buvo supirkinėjami ir išdirbinėjami iš pradžių Lietuvoje, o paskui į Latviją veždavo“, - prisiminė Aplinkos ministerijos specialistas.