Panevėžį ornitologai vadina pavyzdiniu miestu. Čia peri apie 10 proc. Lietuvoje gyvenančių kovų ir tai yra viena didžiausių šių paukščių kolonijų šalyje. Ornitologai tvirtina, esą panevėžiečiai dėl to turėtų ne piktintis, o didžiuotis. Visoje Europoje sparčiai nykstančius kovus Aplinkos ministerija svarsto įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

Persikraustė į kitą parką

Dar visai neseniai Kultūros ir poilsio parko pašonėje esančių daugiabučių gyventojai savivaldybei siūlė originalius mainus: valdininkams susirinkus mantą kraustytis į jų butus kovų apdergtais langais, užleidžiant ramią Laisvės aikštę.

Žinia, derybos neišdegė, bet Parko g. gyventojai gali atsikvėpti. Dalis iš parko išbaidytų kovų lizdus susisuko kitame miesto gale esančiame Jaunimo parke ir dabar iš proto varo Marijonų g. gyventojus. Parko medžiuose kranksi kone dešimtyje lizdų įsitaisę kovai.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės skyriaus vedėjo Gintauto Andruškevičiaus teigimu, su triukšminga kovų kaimynyste gyventojams teks taikstytis bent iki vasaros vidurio. Nuo kovo iki liepos, paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, teisės aktai draudžia juos baidyti iš lizdų.

Pasak vedėjo, Savivaldybei buvo išduotas leidimas iki kovo 1-osios su kovais kariauti garsiniais signalais. Net ir pasibaigus leidimo terminui savivaldybė nusiuntė kovų baidytojus į Nepriklausomybės aikštę ir už tai susilaukė aplinkosaugininkų rūstybės.
„Naudojamos garsinės baidymo priemonės išgąsdina ne tik kovus, bet ir kitus perėti susiruošusius paukščius. Terminai sugalvoti ne šiaip sau ir jų reikia laikytis“, – teigė G. Andruškevičius.

Išeitis – gyventi švariai

Panevėžio savivaldybės mūšiai su kovais miesto biudžetui kasmet kainuoja vidutiniškai apie 57 tūkst. litų. Nuo 2012-ųjų iki šiol paukščiams baidyti, jų lizdams ardyti ir parkų medžiams genėti, kad šiuose nebesikurtų kovai, jau išleista 173 452 Lt. Šie metai kovams turėtų būti kur kas ramesni. Savivaldybės ižde jiems baidyti numatyta gerokai mažiau lėšų – 9500 eurų (32 801 Lt).

Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė pripažįsta: mūšį su kovais savivaldybė pralaimi. Iš vienos vietos išbaidyti paukščiai įsitaiso kitose. Anot jos, per žiemą kovai baidyti petardomis, įrašytais pavojų skelbiančiais kovų balsais, o tamsiuoju paros metu - ir ryškios šviesos signalais, nukreiptais į lizdus.

Kovai buvo baidomi ten, kur didžiausia jų kolonija, – Kultūros ir poilsio parke bei ten, iš kur sulaukta gyventojų skundų: Nepriklausomybės a., Žemaičių, Statybininkų gatvėse. „Iš Marijonų g. skundų dėl ten įsikūrusių kovų dar negavome. Matyt, lizdai dar neseniai sukrauti“, – mano R. Taučikienė.

Anksčiau Savivaldybė su kovais bandė kariauti iš medžių iškeliant lizdus, tačiau, pasak ekologės, tokia priemonė pasirodė neefektyvi. Išardytojo vietoje naują lizdą kovai susuka per 2–3 val.

Aplinkos ministro dar 2000 m. patvirtintos medžioklės taisyklės leidžia nuo liepos 1-osios iki kovo 1-osios kovus ir pilkąsias varnas medžioti. Tačiau kitas įstatymas draudžia gyvūnų medžioklę ne tik valstybiniuose rezervatuose, bet ir kovų bei pilkųjų varnų labiausiai pamėgtose vietose – kapinėse bei urbanizuotose vietovėse.
Miestuose šaudyti varnų negalima

R. Taučikienė sako matanti bene vienintelį būdą, kaip išguiti miesto parkus okupuojančius kovus. „Europos Sąjungoje kovai – sparčiai nykstanti rūšis, nes žmonėms pradėjus rūšiuoti atliekas, įrengus požeminius atliekų konteinerius paukščiams pradėjo trūkti maisto. Panevėžiečiai, šiukšlių maišą įmetę į konteinerį jo uždaryti nepasivargina, o paskui piktinasi, kad mieste kovų tiek daug. Kovai pirmiausia yra žmogaus apsileidimo rezultatas. Kur atliekos, ten ir jie“, – teigia ekologė.

Nustūmė į pramonės rajoną

Trečius metus Panevėžyje kovus garsinėmis priemonėmis baidančios viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ vadovas Saulis Skuja tikina, kad išardyti kovų koloniją – ilgas procesas, trunkantis ne vieną sezoną. Pasiekimu jis įvardija tai, kad Parko g. gyventojų galvos skausmu tapusius paukščius pavyko nustumti į Kultūros ir poilsio parko kitą pusę, pramonės rajono link, kur nėra gyvenamųjų namų.

„Kovai labai protingi paukščiai. Reikia laiko ir pastangų juos baidyti, kad suprastų, jog pasirinkta vieta nesaugi. Su kovais nebūna taip, kad pašaudai petardų - vienas du ir paukščiai išskrenda. Tą reikia daryti diena iš dienos ir ne vieną sezoną“, – tvirtina S. Skuja.

Didžiausia kolonija Panevėžyje

Kovų kolonijų išginti iš miesto nepajėgianti Panevėžio savivaldybė peikiama nuo paukščių triukšmo ir taršos pavargusių gyventojų, bet pagirta ornitologų. „Panevėžiečiai turi ne piktintis, o didžiuotis, kad mieste dar gyvena kovai“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas L. Raudonikis.

Praėjusiais metais ornitologai visoje Lietuvoje suskaičiavo 24 972 kovų lizdus. Pasak L. Raudonikio, viena didžiausių šių paukščių kolonijų įsikūrusi būtent Panevėžyje. Čia lizdus susukę apie 10 proc. Lietuvos kovų. Tai vienintelis miestas taip pamėgtas juodasparnių. Kitos gausios jų kolonijos įsikūrusios kaimiškose vietovėse – Radviliškio rajone, Beinoravoje, ir Kėdainių rajone, Dotnuvoje.

„Ten gyventojų mažiau, todėl problema nėra tokia aktuali kaip Panevėžyje. Su vietiniais kalbėjome. Žmonės nesipiktina. Netgi atvirkščiai - su kovais susigyveno ir net įdomu juos stebėti. Nors paukščiai kelia triukšmą, bet gyventojai pretenzijų dėl to nereiškia“, – tvirtina draugijos vadovas.

Nė vienos kovų kolonijos neaptikta Neringos, Kazlų Rūdos, Varėnos, Druskininkų, Birštono, Pakruojo, Jurbarko, Telšių, Vilniaus rajono ir dar trijose savivaldybėse.
„Per kelis dešimtmečius šių paukščių populiacija Lietuvoje sumažėjo tris, o kolonijų net penkis kartus“, – teigė L. Raudonikis.
Anot jo, jei kovai nyks tokiu pačiu tempu, kaip nyksta dabar, jų Lietuvoje po penkerių metų tiesiog neliks. „Prieš keliolika metų niekas nebūtų patikėjęs, kad kovai gali išnykti. Dabar prie to einama“, – sako L. Raudonikis.

Padėkos už toleranciją kovams

Ornitologų draugija laukia Aplinkos ministerijos sprendimo kovus įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tuomet apie jų medžioklę net ir kaimiškose vietovėse tektų pamiršti.

„Dėl žemės ūkio chemizacijos, pasikeitusių gyventojų įpročių kovai – viena sparčiausiai nykstančių paukščių rūšių. Europoje jau retai kur aptinkama jų kolonijų, juolab miestuose. Lietuvoje – tai reta ir maloni išimtis“, – sako L. Raudonikis.

Ornitologų draugijos pirmininkas sako Panevėžį turintis pagirti už humanišką elgesį su kovais ir netgi rengiasi savivaldybei pareikšti padėką. Paukščių globėjai pasibaisėjo pernai pavasarį Rusnės miestelio valdžios idėja atsikratyti juodaplunksnių – seniūnės iškviesti ugniagesiai stipria vandens srove apipylė maždaug 30 kovų lizdų su kiaušiniais.

Į ornitologų juoduosius sąrašus patekusi ir Plungė, kur kovai buvo tiesiog šaudomi.
„Drastiškai naikinti paukščių tikrai niekas neleis“, – tvirtina L. Raudonikis. Anot jo, efektyviausias būdas humaniškai išsklaidyti kovų kolonijas – žiemą iškratyti lizdus, o pavasarį vėl juos sukančius kovus kasdien baidyti garsais.

„Jei jau susukti lizdai, baidymas nebeveiksmingas. Bėda, kad savivaldybei visada trūksta lėšų, baidyti dar surandama šie tiek pinigėlių, o lizdai paliekami. O baidyti reikia reguliariai. Negali būti nė dienos pertraukos, kol paukščiai galutinai išskrenda. Aplink Panevėžį pakankamai yra kovams tinkamų miškelių, tereikia, kad rajono ir miesto savivaldybės susitartų, kur tiems paukščiams leisti gyventi“, – teigia L. Raudonikis.