Iki gegužės negali būti net kalbų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad iki gegužės mėnesio apie maudynes negali būti net kalbos.
Perkūnijos pasitaiko ištisus metus, jos būna ir žiemą, jų būdavo ir anksčiau. Nereikia taip pasitikėti ir jeigu vasario mėnesį nugriaudėjo perkūnija, šokti į vandenį. Senolių tikėjimas yra susijęs su senovės lietuvių gyvenimo būdu, pavasarį žmonės stebėdavo ženklus, kada pradėti sėją, kada bus galima maudytis, kada bus išvarytas velnias iš vandens.
Justinas Kilpys

„Kalbant apie perkūniją, yra senas prietaras, jis buvo taikomas, kai dar klimatas buvo nepasikeitęs ir nepašiltėjęs, tuomet perkūnijos buvo gegužės mėnesio gale, o šiuo metu perkūnijų būna ir žiemą. Dabartinė vandens temperatūra yra nuo penkių iki septynių laipsnių negiliuose telkiniuose, giliuose ežeruose tik keturi laipsniai. Tikrai normaliam piliečiui dar ne laikas maudytis. Žinoma, yra užsigrūdinusių žmonių, kurie maudosi ir žiemą, tai yra atskira žmonių kategorija, jų organizmai užgrūdinti“, - pasakojo A. Kajutis.

Pašnekovas prisiminė, kad ir prieš 30 metų perkūnijų žiemą pasitaikydavo: „Čia labiau frontinis reiškinys, kai susiduria skirtingų temperatūrų, oro masių frontai. Jie intensyviai maišosi ir pasitaiko
perkūnijų, tokių reiškinių buvo ir anksčiau, bet su klimato atšilimu perkūnijų žiemą būna daugiau.“
Žaibas

Anot specialisto, balandžio mėnesį tikrai nebus progos pasimaudyti. Bandyti maudytis vandens telkinyje galima, kai temperatūra siekia bent 15 laipsnių.

„Kitą savaitę orai vėl atvės, netgi gali kai kur pasirodyti šlapdribos, todėl vanduo nešils, o net gi dar atvės. Todėl iki gegužės mėnesio jokių kalbų apie maudynes negali būti. Šiemet žiemos kaip ir nebuvo, sniego nebuvo, potvynių nebuvo, bet negalima sakyti, kad klimatas pasikeitė kardinaliai. Vasario ir kovo mėnesiais temperatūra buvo kažkur penkiais laipsniais didesnė už normą, tai ženklus pasikeitimas, bet ne toks, kad pradėtų žmonės maudytis balandžio mėnesį“, - teigė A. Kajutis.

Senolių prietarai nėra teisingi

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys teigė, kad nereikia aklai pasitikėti senolių prietarais.

„Perkūnijos pasitaiko ištisus metus, jos būna ir žiemą, jų būdavo ir anksčiau. Nereikia taip pasitikėti ir jeigu vasario mėnesį nugriaudėjo perkūnija, šokti į vandenį. Senolių tikėjimas yra susijęs su senovės lietuvių gyvenimo būdu, pavasarį žmonės stebėdavo ženklus, kada pradėti sėją, kada bus galima maudytis, kada bus išvarytas velnias iš vandens. Tai labiau susiję su gyvenimo būdu nei su kažkokia fizine prasme“, - pasakojo A. Kilpys.
Justinas Kilpys

Jo teigimu, iš duomenų nėra pastebima, kad būtų aiški tendencija, jog perkūnijų didėtų šiltą pavasarį: „Jeigu kalbėtume apie Vilnių, mes praeitais metais pasižiūrėjom, kad dienų su perkūnija skaičius yra panašus. Žinoma, duomenys metai iš metų labai skiriasi: vienais metais jų gali būti daug, kitais – mažai. Bet imant 50 metų laikotarpį, neatrodo, kad būtų aiški tendencija, jog perkūnijų didėja. Bet kuo anksčiau pradeda šilti oras, jeigu yra pakankamai drėgmės, gali vystytis konvekciniai debesys ir konvekcinės audros, tgali formuotis ir perkūnija.“

Pasak specialisto, yra tiesioginis ryšys: kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo greičiau ir įšils vanduo.

„Tačiau nereikia labai skubėti, nes dabar kelios dienos bus labai šiltos, bet kita savaitė nebus tokia šilta, kad norėtųsi pulti į šaltą vandenį“, - juokėsi A. Kilpys.

Oficialiai maudytis galima nuo birželio

Oficialiai Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželio pirmą ir baigiasi rugsėjo 15 dieną. Tuo metu paplūdimiai prižiūrimi, budi gelbėtojai, reguliariai tiriama vandens kokybė. Ne sezono metu žmonės gali maudytis, tačiau visa atsakomybė už jų elgesį tenka jiems patiems.

Neringos paplūdimiuose maudymosi sezonas pradedamas gegužės 30 arba birželio 1 dieną.
Kitą savaitę orai vėl atvės, netgi gali kai kur pasirodyti šlapdribos, todėl vanduo nešils, o net gi dar atvės. Todėl iki gegužės mėnesio jokių kalbų apie maudynes negali būti. Klimatas taip nepasikeitė, kad pradėti maudytis balandžio mėnesį.
Aleksandras Kajutis

Vilniuje yra septynios maudyklos: Valakupių I ir Valakupių II, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų Salotės ežero paplūdimių maudyklos ir Balžio bei Tapelių poilsio zonų maudyklos.

Kauno mieste oficialiai įteisintos yra trys maudyklos – Kauno marių I-asis, Kauno marių II-asis ir Lampėdžių paplūdimiai.

Aplinkai labiausiai kenkia naudojami prausikliai

Kalbant apie maudynių sezoną, svarbu aptarti ir jų poveikį aplinkai. Jeigu maudymasis vandens telkiniuose didelio poveikio gamtai nedaro, jį daro kitokia žmogaus veikla - žmonės neretai nepasitenkina maudynėmis ir bando ežere nusiprausti arba išsiskalbti rūbus, tai ypač dažna problema vasarą, įvairių festivalių metu.

Vasarą poilsiautojų pamėgtų ežerų pakrantėse dažnai būna priplakta baltų putų. Viskas dėl to, kad žmonės putojančiomis cheminėmis priemonėmis plauna plaukus ir muiluoja per dieną suprakaitavusį kūną. Taip besielgiantys žmonės džiaugiasi „minkštu“ vandeniu, o tam nepritariantys poilsiautojai skundžiasi, kad norėdami paplaukioti pirmiausia turi ranka prasklaidyti vandens paviršiuje plūduriuojančias putas.
Prausimasis ežere

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus atstovas Irmantas Valūnas anksčiau GRYNAS.lt teigė, kad poilsiautojams nederėtų vandens telkinių teršti šampūnu ar dušo želė. Anot jo, į vandenį patekusios cheminės priemonės skatina spartesnį augalų vystymąsi ir mažina ištirpusį deguonies kiekį, tenkantį žuvims.

„Tai praktiškai niekuo nesiskiria nuo nuotekų išleidimo į vandenį. Jeigu maudomasi duše, kur naudojamos švarinimosi priemonės, ir nevalytas vanduo būtų išleidžiamas į ežerą, tai būtų lygiai tas pats, kas maudymasis ežere naudojant įvairius šampūnus. Taip nereikėtų daryti, kadangi būtina vandens telkinius apsaugoti nuo azoto ir fosforo junginių, kurių daugiausia yra plovikliuose ir skalbimo priemonėse. Šios medžiagos skatina vandens augalijos vešėjimą ir dumblių augimą. Tokiu būdu suvartojamas vandenyje ištirpęs deguonis ir dėl to jo trūksta vandens gyvūnams. Dėl tokių sąlygų vandens telkinys kenčia“, - yra sakęs I. Valūnas.