Salos gyventojai vadinami keistuoliais
Iki 1778 metų, kuomet Niihau pirmą kartą išsilaipino kapitonas Džeimsas Kukas, visos Havajų salos buvo atskiros karalystės, kurių gyventojai dažnai kariaudavo tarpusavyje. Pasak mitų, Niihau salos gyventojai praktikuodavo savigynos meną lua, kurio dėka neva galėdavo patiesti priešą vienu smūgiu, sulaužydami jam stuburą ir tuo pačiu iškabindami akis. Tačiau nei kovos menai, nei mitinis šventas salos sargas driežas Moo, nei gyventojų rašyti laiškai tuomet jau suvienytų salų monarchijai nepadėjo, kuomet 1864 metais iš Naujosios Zelandijos atvykusi našlė pateikė įdomų pasiūlymą Havajų karaliui. Dešimt tūkstančių JAV dolerių. Už tiek ponia Sinkleir (vėliau per santuoką tapusi Robinzone) įsigijo Niihau salą su visais jos gyventojais.
„Mūsų nereikia išvaduoti, mes esame laisvi ir norime gyventi kaip gyvenome“ – tokią žinią pasauliui perdavė salos gyventojai. Iš tiesų jie gali salą palikti ir į ją sugrįžti kada tik panorėję. Tačiau, nepaisant Niihau esančių „nepriteklių“, vietos gyventojai iš čia išvyksta retai, dažniausia to priežastis – trumpi vizitai pas kaimyninėje saloje esančius gydytojus.
Iki šiol žmonės linkę mistifikuoti arba idealizuoti Niihau ir jos gyventojus. Nepaisant įvairių mitų, iš tiesų vietos gyventojai nėra nei keistuoliai nei atsilikę. Jie klausosi radijo, o jų vaikai vien saulės baterijomis palaikomoje mokykloje mokosi naudotis kompiuteriais. Tačiau ilgalaikė izoliacija padėjo išsaugoti ne tik gamtą, bet ir kultūrinį paveldą. Niihau yra vienintelė vieta kur vyrauja Havajų kalba ir išlikę senųjų papročių.
Salos flora ir fauna keitėsi priklausomai nuo žmonių veiklos. Pirmasis Niihau svečias kapitonas Kukas anuomet gyventojams padovanojo tris ožkas, dvi kiaules, moliūgų ir svogūnų bei melionų sėklų. Vėliau saloje buvo užveista daug šunų, kuriuos vietos gyventojai valgydavo. Tačiau čia vakariečiams savininkams sumanius veisti avis, šunis teko išžudyti. Šiuo metu savininkų dėka saloje prieglobstį rado retos paukščių ir nykstančios augalų rūšys.
Į salą - tik su kvietimu
Vienintelis Havajų salyno ežeras tapo namais havajiniams laukiams, juodasparniams kojūkams, havajinėms antims. Keitės ir Briuso Robinzonų senelis kadaise čia pasodino dešimt tūkstančių medžių – šie padidino kritulių kiekį saloje. Dabar apylinkėse klesti berberiniai avinai, gazelės, šernai ir laukinės avys. Vieni svarbesnių Niihau gyventojų yra sparčiai nykstantys ruoniai vienuoliai. Anksčiau šie gyvūnai spietėsi šiaurinėje salyno dalyje, tačiau ten dėl žmonių invazijos jiems nebeliko vietos. Savininkų vykdomos politikos dėka Niihau yra patraukli ir šiuo metu vienintelė salyno vieta, kur ruoniai randa prieglobstį.
Atšiaurios pakrantės, nykus kraštovaizdis, privatumą saugantys gyventojai, jokių viešbučių ir pasaulietiškų patogumų. Atrodo, lepiems vakariečiams tikrai netinkama atostogų vieta. Tačiau retas turistas nepasidomi, ar vis dar negalima apsilankyti Niihau? Galima! Tik tam reikia saloje turėti giminių, gauti vieno iš gyventojų kvietimą. Yra dar viena neseniai pasirodžiusi naujovė – pusdienį trunkantis komercinis medžioklės safaris. Nors už jį teks nemažai sumokėti (taip pat ir už skrydį sraigtasparniu), didžiuotis tokia kelione neverta. Juk būsite tik dar vienas smalsus turistas, pamažu griaunantis Niihau idilę.
Vis tiek norisi paremti salą finansiškai? Tuomet lankantis bet kurioje kitoje Havajų saloje verta įsigyti ypatingų Niihau kriauklyčių vėrinių. Itin smulkios kriauklytės randamos tik Niihau pakrantėse. Iš jų gaminami auskarai, karoliai, apyrankės. Stilius vyrauja nuo kasdieninio iki prašmatnaus. Kainos taip pat: nuo keliasdešimt iki kelių šimtų JAV dolerių.