Dopingo tyrimas niekada nebuvo teigiamas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika patikina, kad viskas suorganizuota taip, kaip ir turėtų būti. Gyvūnų saugumu yra pasirūpinta, dirba nemaža specialistų komanda.
Žirgai, dalyvaujantys šiose lenktynėse, visus metus yra atsakingai prižiūrimi, nes gera sveikata – esminis reikalavimas. Kad ir kaip bebūtų gaila, kartais pernelyg gera sveikata kelia įtarimų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą nuo 2004 m. privaloma vykdyti ES direktyvas, nurodančias privalomą dopingo kontrolės tyrimą lenktyniniams žirgams. „Kasmet tiriame ristūnų žiemos lenktynių Dusetose nugalėtojų ar prizininkų žirgus“, – teigia A. Dranseika.
Dopingo tyrimas atliekamas ne visiems lenktynių ristūnams – vos 6-7 proc. visų dalyvių. Didžiausias dėmesys skiriamas prizininkams, lenktynių lyderiams. Anot A. Dranseikos, tokie žirgai eikliausi, todėl ir kelia daugiausia įtarimų. Po lenktynių iš žirgų paimamas šlapimo arba kraujo mėginys, siunčiamas į Jungtinės Karalystės laboratoriją. Atsakymai iš ten gaunami per savaitę. Per daugiau nei dešimtmetį dopingo tyrimo rezultatai dar niekada nebuvo teigiami. Gydytojas A. Dranseika džiaugiasi, kad Dusetose visi dalyviai varžosi sąžiningai ir supranta šių lenktynių garbingumą.
Kyla pavojus, kad ledas nebeatlaikys ristūnų
A.Dranseika pabrėžia, jog jau prieš dvi savaites buvo pradėtas lieti ledas Sartų hipodrome. Jau nuo 2011 m. oro sąlygos neleidžia rengti lenktynių ant paties Sartų ežero. Žiemos šiltėja ir ledas gali nebeatlaikyti ristūnų. Ledo išliejimas hipodrome – tai labai atsakingas procesas, turintis tam tikrą technologiją. Iš pradžių buvo suformuotas nemenko storio sniego sluoksnis, kuris atšalus imtas lieti Sartų ežero vandeniu. Paskutinį kartą užlieta savaitės viduryje, o dieną prieš lenktynes ledas technikos pagalba buvo išlygintas. Dabar jis – maždaug 5 cm storio ir labai lygus.
Lenktynėse dalyvaujančių žirgų kanopos yra pakaustytos su pasagomis, todėl jie ant ledo neslysta. Žirgui susižeidus, jam pagalbą turi suteikti budintys veterinarijos gydytojai, veterinarinė komisija, kurią sudaro 6 specialistai.
„Ar galima patikėti, kad vadeliotojai, žirgų savininkai savo žirgams, kurie beprotiškai daug kainuoja, specialiai kenktų? Šie žirgai prižiūrimi turbūt geriau nei žmonės“, – teisinosi VšĮ „Promo events“ direktorius Darius Jonušis. Pasak jo, asociacija norėjo tokiu būdu tik išgarsėti, nes iš karto po renginio ir nutilo.
Paradoksaliausia, pasak D. Jonušio, yra tai, kad pernai boikotuoti ragino ne Žirgų globėjų asociacija. Pastarieji netgi norėjo renginyje pasirodyti su šviečiamąja programa, bet atsisakė. Spėjama, jog nenorėjo būti siejami su asociacija „Už gyvūnų teises“.
GRYNAS.lt, kalbinęs jos narę Gabrielę Vaitkevičiūtę, rašė, jog šie gyvūnų globėjai aiškiai dėsto savo argumentus, kodėl pasiūlė boikotuoti Sartų žirgų lenktynes, ir kritikos dėl neva noro pasireklamuoti, nepriima.
