Abejoja dėl tilto į Kuršių neriją

Skaitytojas Julius svečio teiravosi, kokie bus naujojo VSTT vadovo esminiai darbai. A. Stanislovaičio teigimu, pirmiausiai dėmesys bus skirtas Kuršių nerijai.

„Artimiausiu metu mūsų laukia Kuršių nerijos miškų perdavimas Kretingos miškų urėdijai. Toliau pradėta diskusija apie galimą saugomų teritorijų sistemos reformą. Dar yra prasidėjusi diskusija dėl lankytojo bilieto. Šiuos klausimus svarstysime. Reformos tikslas - saugomų teritorijų efektyvumo didinimas“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Internautei Laurai rūpėjo Kuršių nerijos tilto klausimas. Ji klausė, ar naujasis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas pritaria tilto statybų idėjai. Konferencijos dalyvis pripažino, kad šis klausimas emocinis, todėl jį komentuoti sunku.
Tam tikros kompensacijos jau yra. Jei norite detaliau susipažinti, kas jūsų sklype saugoma ir kokios gali būti už tai kompensacijos, prašome kreiptis į artimiausią saugomos teritorijos direkciją.
A. Stanislovaitis

„Aš nemačiau nei vieno konkretaus projekto, todėl komentuoti tik kalbas yra per sudėtinga. Pats tilto statybos principas dėl Kuršių nerijos unikalumo turi būti labai gerai išdiskutuotas. Ir kol kas šis klausimas abejotinas“, - pripažino A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, kadangi Kuršių nerijos pagrindinis tikslas - išsaugoti jos unikalumą, naujo vadovo atėjimas negali iššaukti kardinalių pasikeitimų.

Dar vienam skaitytojui parūpo klausimas dėl naujų saugomų teritorijų steigimo. Jis teigė girdėjęs žvejų piktinimąsi dėl planų steigti dvi naujas saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir teiravosi svečio, ar jis šiai idėjai pritaria.

Anot A. Stanislovaičio, minimų teritorijų steigimas paremtas moksliniais tyrimais, todėl jis neturintis pagrindo jais abejoti. „Mes tam pritariame“, - patvirtino naujasis VSTT vadovas.

Dar daugiau - konferencijos metu išsakytas lūkestis, kad ateityje dar gali atsirasti ir daugiau saugotinų vietų. „Tuos, kurie galvoja, kad nėra ką saugoti, kviečiu apsilankyti saugomų teritorijų direkcijose, jų lankytojų centruose ir susipažinti su saugomomis teritorijomis. Aš pasakyčiau, kad yra vietų, kurias dar reiktų įvertinti, ar nereiktų įtraukti į saugomų teritorijų tinklą. Prarasti unikalias teritorijas lengviau nei jas vėl atkurti“, - savo nuomonę išsakė A. Stanislovaitis.

Verslo objektų iš saugomų teritorijų nedarys

Konferencijos metu buvo pateiktas klausimas ir dėl buvusios tarnybos vadovės Rūtos Baškytės. Skaitytojai teiravosi, ar naujajam vadovui nėra sunku dirbti su buvusia vadove. A. Stanislovaitis išliko diplomatiškas tai paneigdamas ir pabrėždamas, kad vertina R. Baškytės profesionalumą.

„VSTT nuveikė daug gerų darbų, todėl galime džiaugtis tais pasiekimais. Mano tikslas yra pasižiūrėti į kai kurias problemas iš šono ir pateikti naujų minčių, negriaunant jau pasiektų rezultatų“, - tikino A. Stanislovaitis, gavęs klausimą, ar jo valdymo politika skirsis nuo R. Baškytės.

Po slapyvardžiu „auksinis kardas“ pasislėpęs internautas domėjosi, kokios galimos lankytojų į saugomas teritorijas bilietų kainos. Naujasis tarnybos vadovas patikino, kad jos dar nėra galutinai nuspręstos, bet neturėtų būti didelės. Maža to, bilieto įsigijimas nebus prievartinis, o paremtas laisvu noru.

„Diskusija apie galimą lankytojo bilieto įvedimą jau vyksta. Galiu pasakyti, kad bilieto įsigijimas bus laisvanoriškas. Mes pasirengę pakviesti Lietuvos žmones prisidėti prie saugomų teritorijų išlaikymo. Prievartos čia nebus. Lankytojo bilieto kaina nėra galutinai aptarta, bet ji nebus didelė“, - į skaitytojo užduotą klausimą atsakė GRYNAS.lt svečias.

O sulaukęs klausimo, ar dėl to, kad prieš tai verslininkavo, sieks, kad ir saugomos teritorijos būtų verslesnės, teigė to nesieksiantis: „Nemanau, kad biudžetinė organizacija turėtų tapti verslumo objektu. Jai keliami tikslai ir uždaviniai kiek kiti“.

Užsiminė, kad yra galimybė gauti kompensaciją

„Ar kažkada žmonės gaus kompensaciją už saugomų rūšių saugojimą? Pavyzdžiui žmonės Norvegijoje gauna išmokas, jei jų žemėje gyvena urvinės antys“, - tokį klausimą konferencijos metu uždavė internautas slapyvardžiu „gražu“.

VSTT vadovas patikino, kad panašių galimybių yra ir Lietuvoje: „Tam tikros kompensacijos jau yra. Jei norite detaliau susipažinti, kas jūsų sklype saugoma ir kokios gali būti už tai kompensacijos, prašome kreiptis į artimiausią saugomos teritorijos direkciją“, - rekomendavo A. Stanislovaitis.

Kai kuriems skaitytojams rūpėjo labai konkretūs, praktiniai klausimai, tačiau į ne visus juos konferencijos svečias turėjo atsakymus. Pavyzdžiui, skaitytoja Viltė priminė, kad A. Stanislovaitis anksčiau, prieš užimdamas garbingą tarnybos vadovo postą, organizuodavo medžioklės užsienyje. Todėl ji teiravosi, ar jis ketina užsieniečiams pakelti įkainius už lietuviškus žvėris. „Dabar jie lietuviams ir užsieniečiams vienodi, o juk eurų daugiau žvanga pas tūlą vokietį ar austrą nei lietuvį“, - tokią įžvalgą pateikė skaitytoja.
Tuos, kurie galvoja, kad nėra ką saugoti, kviečiu apsilankyti saugomų teritorijų direkcijose, jų lankytojų centruose ir susipažinti su saugomomis teritorijomis. Aš pasakyčiau, kad yra vietų, kurias dar reiktų įvertinti, ar nereiktų įtraukti į saugomų teritorijų tinklą. Prarasti unikalias teritorijas lengviau nei jas vėl atkurti.

„Tuo nebe užsiimu, todėl klausimas skirtas ne man“, - trumpai atsakė naujasis VSTT vadovas.

Skaitytojas Liutauras teiravosi apie VSTT biudžetą. Jo teigimu, struktūros išlaikymui kasmet skiriama 9,5 mln. litų, tačiau jų nepakanka. „Kaip ketinate pritraukti daugiau lėšų? Gal jau yra minčių, idėjų?“ - klausė internautas.

Anot A. Stanislovaičio, viltys bus dedamos į lankytojų bilietus ir didesnį finansavimą iš biudžeto:
„Peržiūrėsime funkcijas ir galimybes sutaupyti. Tikimės pagalbos iš visų piliečių per lankytojo bilietą. Taip pat gerėjant ekonominei situacijai tikimės geresnio finansavimo iš biudžeto“.