Netikėta prognozė: ateityje vilkėsime drabužius iš žmonių plaukų

Ko gero, nėra žmogaus niekada nebuvusio kirpykloje. Arba bent jau tokio, kuris niekada nekirpo savo plaukų. Nors vieni tai darome dažniau, o kiti rečiau, vis tiktai tik nedaugelis iš mūsų susimąstė, kur keliauja nukirpti mūsų plaukai, kurie kirpyklose virsta atliekomis. GRYNAS.lt tuo pasidomėjo. Pasirodo, kad jų pritaikymas yra labai įvairus: pradedant kompostu, baigiant - meno kūriniais.

Degina, daro aksesuarus arba atiduoda klientams namo

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Masiulienė GRYNAS.lt tikino negirdėjusi apie specialius reglamentus, kad tokias atliekas reikėtų šalinti kažkaip kitaip nei daugumą kitų buityje susidarančių atliekų, todėl pati tikino jas arba sudeginanti, arba kaupianti ir iš jų kurianti plaukų aksesuarus parodoms. Savo ruožtu užsienio šalyse plaukai pritaikomi tokiose srityse, kurios nustebins ir daug ko mačiusius.

„Ko gero, atskiro surinkimo plaukams ir nėra, nebuvo tokio „parėdymo“, kad jie turi būti rūšiuojami ir atskirai utilizuojami. Kosmetologijos centruose, kur yra panaudoti tamponėliai, adatos – šios atliekos turi būti atskirai utilizuotos, o dėl plaukų – tikrai negirdėjau, kad kažkas juos specialiai rinktų“, - kalbėjo J. Masiulienė, paklausta apie dabar taikomą kirpėjų praktiką šalinant nukirptus klientų plaukus.

Pati pašnekovė, turinti grožio saloną, tikino po kirpimo atliekančius klientų plaukus sudeginanti, nes turinti sąlygas tai daryti: „Kalbant apie tai, kaip plaukai gali būti panaudojami, asmeniškai jų nedaug išmetu, kadangi labai dažnai darome pristatymus ir tuos plaukus, kurie mums tinka, perdirbame ir iš jų padarome pridėtines sruogas, papuošalus – sukuriame visą aibę dalykų, kurie praverčia šou programose."

Plaukus savo kūryboje yra išbandęs ir dizaineris Charlie Le Mindu. Jo pareiškimas, nuskambėjęs BBC dar 2010 metais, itin skambus: „Manau, kad po dešimties metų dėvėsime drabužius, pasiūstus iš žmonių plaukų“.

Citata

Jos nuomone, ko gero, didelė dalis Lietuvoje veikiančių kirpyklų nukirptus klientų plaukus išmeta su bendromis šiukšlėmis. Nors tokios atliekos natūraliai gamtoje turėtų suirti, vis tiktai jeigu kažkas imtųsi šias atliekas visuotinai rinkti, kirpėjai mielai plaukus kauptų ir atiduotų.

„Manau, kad jeigu būtų paskelbiama akcija rinkti plaukus – kirpyklos užverstų plaukais ir iš jų turbūt būtų galima labai daug ką padaryti. Nekalbu apie vyriškus, trumpus plaukus, o moteriškus ilgus plaukus nukirpus, atiduodame klientams, niekada sau nepasiliekame, nes klientai mėgsta susipinti kasytes, susirišti gumelėmis galuose ir išsinešti kaip prisiminimą“, - pasakojo J. Masiulienė, patikindama, kad tokių klientų pasitaiko tikrai daug.

„Nežinau, ką jie su jais veikia, labai retai kuris palieka salone, galbūt tikisi parduoti“, - kalbėjo kirpėja, pabrėždama, kad plaukus sau pasilieka tos klientės, kurioms nukerpamos ilgesnės kasos. Ji skaičiavo, kad visus metus renkant plaukus, jų gali susidaryti iki 10 kilogramų.

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Saulė Deveikytė GRYNAS.lt patvirtino kirpėjų asociacijos atstovės išsakytus žodžius, kad plaukų utilizavimui iš kirpyklų ir grožio salonų atskiras tvarkymo reglamentas netaikomas.

„Atskiro reglamentavimo dėl plaukų atliekų tvarkymo nėra, todėl tokios atliekos turėtų būti tvarkomos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, tvarkingai šalinamos sąvartyne“, - teigė specialistė.

Nukirptas plaukas gali įstrigti į odą

Interneto forumuose kartais diskutuojama apie kirpyklose nutikusius atvejus, kaip nukirpti plaukai įstringa kaip rakštis į odą ar net gali sužeisti. Todėl kai kurios grožio salonuose dažniau apsilankančios internautės mokė kitas vasarą šiukštu vengti kirpyklose lankytis avint atviras basutes ar apnuoginant daugiau kūno.

Savo ruožtu J. Masiulienė išgirdusi apie tokius atsiliepimus tikino, kad tai tik dalis tiesos. Jos nuomone, plaukai gali būti kaip adatėlės ir įstrigti į odą, tačiau sužeisti – nelabai.

„Odos nesužeidžia, bet prisikvėpuojame plaukelių ir jeigu plaukas kietesnis, jis gali įsmigti ir oda jį įtraukia. Būna taip, kad paskui tenka jį iš kokios panagės iškrapštyti ar vasarą – iš pado, nes būna, kad įstringa, teigė pašnekovė. Todėl, anot jos, kirpėjos, aptarnaudamos klientus, vilki chalatus ar kitokią specialią aprangą.

„Pirštines naudojame, kai plaukus dažome arba plauname klientui galvą. Kerpant dar nebuvo tokios direktyvos, kad to reikėtų“, - pasakojo grožio saloną pati turinti Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė.

Plaukai – žaliava kompostui?

Kai kuriose atliekų kompostavimo taisyklėse nurodoma, kad plaukai gali būti kompostuojami kartu su kitomis organinės kilmės atliekomis ir po to virsti puikiausia trąša. Gardeningknowhow.com rašo, kad kompostui gaminti tinka ne tik plaukai, iššukuojami šepečiu ir jame pasiliekantys, bet ir visa tai, kas atlieka kirpyklose po klienčių vizitų. Taip pat renkami ir kompostuojami gali būti ir jūsų gyvūnų – kačių ar šunų - plaukai.

Pagrindinė taisyklė, ko reikia kokybiškam, geram kompostui pasigaminti – žaliosios arba drėgmę savyje kaupiančios atliekos (maisto atliekos, šviežiai nuplauta žolė, plaukai) ir sausosios arba rudosios atliekos (sudžiūvę lapai, šakos, susmulkinti laikraščių skutai). Būtina išlaikyti tiek vienų, tiek ir kitų tinkamą proporciją. Maišant šias atliekas tarpusavyje žaliosios atliekos išskiria azotą, o rudosios – prideda kompostui anglies.

Į kompostą dedant plaukus siūloma juos paskleisti kuo plačiau, tokiu būdu jie bus greičiau suskaidomi. Skaičiuojama, kad komposto krūvą permaišant keliskart per savaitę, plaukai turėtų suirti maždaug per mėnesį ir tuomet jau būtų tinkami naudoti kaip sodo trąša.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos atliekų valdymo vyr. specialistė S. Deveikytė, paklausta, ar iš tiesų plaukai gali būti kompostuojami, vienareikšmiško atsakymo neturėjo. Anot jos, to neapibrėžia nei vienas pagrindinis ES dokumentas, todėl sunku pasakyti, kiek tai vertinga daryti.

„Tikrai nėra jokiame europiniame teisės akte nei turbūt jokioje ES valstybėje, tuo labiau pas mus, reglamentuota, kad reikėtų kompostuoti plaukus. Kad būtų galima plaukus kompostuoti – to mes pagrindiniuose ES dokumentuose irgi nematome. Pavyzdžiui, reglamente apie kompostavimą yra išvardyta iš kokių atliekų kompostas išeina kaip produktas, o iš kokių nesigaus – nei vienoje, nei kitoje grupėje plaukų nėra paminėta. Gal dėl per mažo mastelio“, - svarstė S. Deveikytė.

Aukštoji mada: plaukai tampa įstabiais drabužiais

Britų portalas dailymail.co.uk dar 2012 metais rašė, kad kirpėja Jodien Breeds grožio konkursui sukūrė suknelę vien iš žmogaus plaukų. Skelbiama, kad suknelės žaliava tapo plaukai, surinkti iš kirpėjos klienčių ir maždaug dešimt eilių priaugintų plaukų kasų.

Kirpėjai idėja sukurti tokią neįprastą suknelę kilo po gana ilgų mąstymų, kokiu būdu ji galėtų geriausiai pristatyti savo grožio saloną gražuolių konkurse.

„Mano verslas susijęs su plaukais ir žmogaus grožiu, tai aš ir norėjau akcentuoti savo salono pristatyme. Padariau suknelės iš plaukų brėžinį, o mano teta, kuri yra dizainerė, šią suknelę pasiuvo. Visas procesas užtruko maždaug šešias valandas“, - britų portalui pasakojo J. Breeds. Nors konkurso ji nelaimėjo, susilaukė daugybės teigiamų reakcijų.

„Žmonės po konkurso vis prieidavo ir prisipažindavo niekad anksčiau nematę tokio dalyko. Kadangi manęs nuolat klausinėja apie šią suknelę, nutariau ją iškabinti savo salono vitrinoje. Toks kūrinys neabejotinai pridėjo mano salonui žinomumo“, - pasakojo kirpėja.

Kaip atrodė britės sukurta suknelė, galite pamatyti ČIA.

Plaukus savo kūryboje yra išbandęs ir dizaineris Charlie Le Mindu. Jo pareiškimas, nuskambėjęs BBC dar 2010 metais, itin skambus: „Manau, kad po dešimties metų dėvėsime drabužius, pasiūtus iš žmonių plaukų“.

„Žmogaus plaukai itin gražūs ir tinkami dėvėti kaip rūbai. Labai įdomu su jais dirbti, - yra pripažinęs C. Le Mindu. - Žmonėms tiesiog reikia prisijaukinti idėją dėvėti kažką, kas atkeliavę iš jų pačių kūnų. Žmonėms įprasta galvoti apie plaukus kaip apie gyvą organizmą ir tai juos gąsdina“.

Dizaineris, naudodamas žmogaus plaukus, yra sukūręs įvairių aksesuarų – pradedant skrybėlėmis ir baigiant įvairiais drabužiais, už kuriuos nesikuklina paprašyti ir daugiau nei 20 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 26 tūkst. eurų). Savo kūrinius C. Le Mindu yra eksponavęs Londono V&A muziejuje bei demonstravęs „Vogue“ žurnaluose.

Dizaineris pripažįsta pirmenybę teikiantis europiečių plaukams, nes su jais galima elgtis įvairiapusiškiau. Indų ir kinų plaukai yra tvirtesni, todėl jais sunkiau manipuliuoti.

„Kai tik žmonės pabandys dėvėti tokius rūbus, tai taps mada, tai taps tokia pačia prabanga kaip dabar dėvimas kailis“, - prognozavo C. Le. Mindu.

Plaukai riestainiams, picoms ir šunų ėdalui

Bbc.co.uk aprašo dar labiau stebinančius plaukų panaudojimo būdus. Nors tai gali tapti tikru apetito žudiku, tačiau plaukai gali būti naudojami net maistui! Tiksliau – tam tikriems priedams gaminti, naudojamiems picų padui ir riestainių tešlai. Viena plauko sudedamųjų dalių yra L-cisteinas, amino rūgštis. Ją išgavus iš plauko galima naudoti kaip aromato ir skonio stipriklį miltams. Ant maisto produktų pakuočių šis stipriklis gali būti užkoduotas E920. Ši sudedamoji dalis taip pat naudojama maistui, kuriam norima suteikti mėsos skonį, pavyzdžiui, šunų ėdalui.

Tiesa, reikia paminėti, kad žmogaus plaukas minėtai amino rūgščiai išgauti kaip pagrindinis šaltinis buvo naudojamas prieš daugiau kaip penkiolika metų. Tai darė kinų gamintojai, naudodami ne tik plaukus iš šepečių, bet ir žaliavos kreipdamiesi į grožio salonus. Ilgainiui vis daugiau žmonių sužinojo, kokiais būdais išgaunamas šis maisto priedas ir išreiškė didelį nepritarimą, taigi gauti amino rūgšties iš žmogaus plaukų gamintojams tapo vis sunkiau.

Daugiausiai šiai amino rūgščiai išgauti buvo naudojami kinų plaukai, dėl to, kad jie lygūs – išgavimo procesą tai gerokai palengvindavo ir atpigindavo. Vėliau pastebėta, kad vis daugiau žmonių naudoja ilgalaikes šukuosenų formavimo priemones, įvairius losjonus, tai vėlgi apsunkino minėtos medžiagos gavybos procesą.

Šiuo metu daugiausiai naudojamos vištų ir ančių plunksos, nes jų galima surinkti nepalyginamai didesnius kiekius nei žmonių plaukų. Be to, L-cisteino amino rūgštis pradėta išgauti sintetiniu būdu. Taigi žmonių plaukai šiam tikslui nebenaudojami.

Dar vienas plaukų panaudojimo būdas

2010 metais naftos telkinyje Meksikos įlankoje įvykusi naftos išsiliejimo avarija atskleidė ir dar vieną plaukų panaudojimo aplinkosauginį aspektą. Plaukai pasirodė kaip tinkama medžiaga teršalamas surinkti. Kiekvienas plauko folikulas turi didžiulį paviršiaus plotą, kuriame gali kauptis skysčiai. Plaukas neturi savybės viską į save sugerti kaip absorbentas, jis linkęs viską sukaupti, susiurbti kaip adsorbentas. Šia savybe pasižymi ir kailis bei vilna.

„Plaukas yra itin efektyvi medžiaga surenkant įvairių rūšių skysčius, įskaitant ir naftą“, - bbc. co.uk paaiškino specialios programos koordinatorė ir ekologinės labdaros organizacijos įkūrėja Lisa Gautier. Kokia technologija naudojama? Plaukai yra įvelkami į sintetines kojines, iš jos suformuojant dešrą primenantį darinį. Tokie plaukų sankaupų „kilimėliai“ ir naudojami teršalų išsiliejimo vietose siekiant juo surinkti.

Programos tikslas surinkti nukirptus plaukus iš grožio salonų, gyvūnų kirpyklų, avių augintojų ir savanorių, norinčių priduoti surinktus plaukus, ir juos panaudoti ekologinių katastrofų, tokių kaip teršalų išsiliejimas, padarinių šalinimui. Skaičiuojama, kad programoje jau yra sudalyvavę daugiau kaip 370 tūkst. žmonių ir gyvūnų grožio salonų. Pirmasis sugalvojęs žmogaus plaukus panaudoti tokiam neįprastam tikslui kaip teršalų surinkimui buvo JAV plaukų stilistas Philas McCory. Žiūrėdamas 1989 įvykusią Exxon Valdez teršalų išsiliejimo avariją per televizijos kanalą jis pastebėjo, kad savanoriams, gelbėjusiems ūdras iš vandens, labai sudėtinga išvalyti jų kailį, nes teršalai juose tarsi „užstrigę“. Kirpėjas nusprendė atlikti eksperimentą, ar lygiai tas pats nutiktų su teršalais naudojant žmogaus plaukus.