Sukūrė tai, kas pakeis požiūrį į pluoštinę kanapę

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) startuolis - studento ir mokslininkės tandemas - Lietuvos pramonės įmonėms turi pasiūlymą, kaip savo veikla mažiau kenkti aplinkai. Jie šiuo metu laboratorijoje testuoja pakuotę, pagamintą iš celiuliozės nanokristalų, kurie gaunami iš kanapių pluošto. Vos 1–3 proc. PET plastiko sudėties pakeitus nanoceliuliozės kristalais medžiaga taptų apie 30 proc. tvirtesnė ir gamtoje suirtų daugiau nei dvigubai greičiau nei įprasto plastiko pakuotės. Jei verslas ryžtųsi įsidiegti tokių pakuočių technologiją, skaičiuojama, kad investicija siektų apie 70 tūkst. litų ir galėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Nori išspręsti svarbią taršos problemą

Vienas iš šio gaminio sumanytojų, VGTU studentas Martynas Juršys GRYNAS.lt teigė, kad idėja kurti tokį produktą kilo maždaug prieš metus laiko, kuomet ir pradėti laboratoriniai tyrimai. Tačiau pati ekologijos sritis bei inovacijos vyrą domino seniai.

„Inovacijomis seniai domėjausi, kiek pamenu, tai buvo mano hobis, visą laiką domėjausi žaliomis, ekologiškomis inovacijomis. Pradėjau rašyti bakalaurinį apie pluoštines kanapes ir ėmiau domėtis jų panaudojimu, aukštesnės pridėtinės vertės produktų sukūrimu. Su VGTU Bioinžinerijos katedra kartu pradėjome daryti tyrimus iš kanapių pluošto. Jį apdirbome technologiniu procesu ir gavome nanomedžiagą – nanoceliuliozės kristalus. Jų miltelius galima lieti į įvairias formas – plastiką ir pan.“, - pasakojo M. Juršys. Jis atskleidė, kad kuriant gaminį nuo pat pradžių siekta, kad jis būtų konkurencingas, lyginant su įprasto plastiko pakuotėmis. Anot pašnekovo, gaminys galėtų kainuoti apie 5-10 proc. brangiau nei įprasta plastiko pakuotė.

„Norime išspręsti plastikų kaupimo ir negalėjimo viso jo perdirbti problemą. Jeigu nesuklysiu, net Vakarų Europoje yra perdirbama tik apie 30 proc. visų plastikų. Vadinasi 70 proc. metų iš metus kažkur kaupiama ir teršiama gamta. Norime, kad vienkartinė pakuotė vandeniui ar kažkam kitam būtų sunaudojama, išmetama į šiukšlių dėžę, vėliau būtų arba susmulkinama ir perdirbama arba nuvežta į sąvartyną ir natūraliai po žeme po keletos metų suirtų“, - aiškino gaminio idėjos autorius.

Vardija platų gaminio panaudojimo spektrą

Apie metus vykstantis projektas vis dar testuojamas laboratorijoje, tačiau tikimasi, kad per metus-pusantrų gaminys bus galutiniai išbaigtas ir galės būti įvestas į rinką.

„Testuojame, kokiu technologiniu procesu geriausia gauti gaminį. Mums dar reikia šiek tiek laiko, bet mūsų tyrimai yra daug žadantys. Manau, kad per ateinančius metus, pusantrų galėsime pateikti konkretesnius duomenis“, - žadėjo M. Juršys. Jo teigimu, šiuo metu ryšiai yra palaikomi su paprasto plastiko gamintojais, kurie gamina pakuotes, jų atstovai yra informuojami apie kuriamą produktą ir jo perspektyvas rinkoje. Taigi gaminį išbaigus norėtųsi bendradarbiauti su verslo atstovais.

VGTU studento teigimu, celiuliozės nanokristalus galima naudoti ne tik bioplastiko, bet ir nanoceliuliozės gamybai. Ši medžiaga savo stiprumu prilygsta anglies pluoštui. Taip pat celiuliozės nanokristalus galima pritaikyti įvairiose pramonės šakose – statyboje, tekstilėje, aviacijoje ir kt.

Skaičiuojama, kad celiuliozės nanokristalų gavybos iš kanapių pluošto, naudojant ultragarsą, technologijos įdiegimas ir medžiagos pritaikymas įvairių produktų gamyboje pramonės įmonei kainuotų apie 70 tūkstančių litų. Ši investicija galėtų atsipirkti per 3–5 metus.

Paklaustas, kuri vis tiktai pramonės sritis galėtų efektyviausiai pritaikyti kuriamą naujovę, M. Juršys svarstė, kad, ko gero, - maisto pramonė: plastikinių maišelių, PET pakuočių bei plastikinių indelių maisto produktams gamintojai.

„Skaičiavimai (dėl investicijų dydžio – red. past.) yra dar nekonkretūs, daugiau teoriniai negu praktiniai. Praktinis skaičiavimas būtų atliekamas jau pabaigus visus tyrimus, tada žinotume, kokiu technologiniu procesu gaminti žaliavą būtų ekonomiškiausia, tikslingiausia ir našiausia“, - kalbėjo pakuotės iš kanapių pluošto kūrėjas.

Kadangi pluoštinių kanapių kultūra legaliai Lietuvoje pradėta leisti naudoti tik nuo 2014-ųjų pradžios, verslo startuolio atstovai tai sieja su naujos nišos Lietuvos rinkoje atsiradimu, kai auginamą pluoštinę kanapę galima būtų panaudoti kuo plačiau.

„Norime parodyti, kad ekologiškumas gali ateiti iš paprastų dalykų – juk viskas, kas paprasta, genialu. Iš paprastų dalykų galima pagaminti daug pridėtinės vertės produktų“, - tikino M. Juršys.

Apie ekologiškas pakuotes galvoja visos įmonės

VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentė doc. dr. Ingrida Bružaitė, kalbėdama apie laboratorijoje testuojamą žaliavą iš pluoštinės kanapės - celiuliozės nanokristalus, teigė, kad pirmiausiai norima išnaudoti Lietuvoje augančios pluoštinės kanapės potencialą.

Anot pašnekovės, įprasta plastiko žaliava yra itin tarši ir po savęs paliekanti daug šiukšlių, taigi reikalinga ieškoti naujų medžiagų, galinčių ją pakeisti, ir tokių, kurios greičiau gamtoje suirtų.

Pasak I. Bružaitės, panaudoti lietuvišką žaliavą yra svarbu, nes ji pigesnė, be to, pluoštinės kanapės greitai auga ir jų Lietuvoje galima užsiauginti palyginti daug.

Tam, kad VGTU laboratorijoje kuriama inovatyvi pakuotė iš pluoštinių kanapių rastų savo vietą rinkoje, būtinas mokslininkų ir pramonės įmonių bendradarbiavimas, valstybinių įstaigų, tokių kaip Ūkio ministerija, parama.

„Jeigu mums pavyktų ir mes rastume įmonių, kurios būtų suinteresuotos visa tai daryti, jeigu žmonės, verslininkai galvotų apie ateitį, palaipsniui turėtume pereiti prie ekologiškesnės produkcijos“, - svarstė mokslininkė, paklausta, ar naujai kuriamos pakuotės galėtų ilgainiui iš rinkos išstumti įprasto plastiko pakuotes.

„Kol kas dauguma mokslo sričių yra labai toli nuo verslo, yra nesusitarimas, nesusikalbėjimas, bet šiais laikais, kada ateina į pramonę daug jaunų verslininkų, jie žiūri visai kitomis akimis. Mes su jais jau randame bendrą kalbą ir jie jau žiūri į visus naujus dalykus teigiamai. Kai dalykas iš tiesų yra geras, galima paieškoti ir surasti jam lėšų“, - kalbėjo mokslininkė.

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu viena dažniausių maisto pakuočių yra plastikas, kuris sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos komunalinių atliekų. Kiekvienais metais į rinką šalyje išleidžiama apie 50 tūkstančių tonų plastikinių pakuočių, iš jų apie 15 tūkstančių sudaro polietileno tereftalato (PET) pakuotės, kurios gamtoje suyra per 400–500 metų.