Maisto atliekos kelia pavojų
Įmonių vadovų aiškinimai, kad kone visas susidariusias maisto atliekas jie atiduoda ūkininkams, kontrolierių neįtikina. Juolab, kad to daryti neleidžia ir griežti Europos Sąjungos reikalavimai, kurie draudžia maistinių gyvūnų šėrimui naudoti gyvūninės kilmės atliekas.
Specialistų teigimu, netinkamai tvarkomi gyvūninės kilmės maisto likučiai kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, gali tapti užkrečiamųjų ligų protrūkių bei jų plitimo priežastimi.
Šių atliekų išmetimas į bendrą atliekų srautą kartu su kitomis mišriomis atliekomis taip pat yra netinkamas jų tvarkymo būdas: veikiant drėgmei bei bakterijoms maisto atliekos skyla ir išsiskiria metano dujos, kurios patenka į atmosferą ir daro įtaką klimato kaitai, didina šiltnamio efektą.
Įmonės sudarinėja fiktyvias sutartis?
Teisės aktai įpareigoja viešojo maitinimo įstaigas maisto atliekas rinkti atskirai ir atiduoti jas šias atliekas tvarkančioms įmonėms. Sutartis dėl tokių paslaugų įmonės yra sudariusios, tačiau tvarkytojai surenka labai mažus maisto atliekų kiekius.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas mano, jog taip yra todėl, kad maitinimo įmonės gudrauja, norėdamos sutaupyti maisto atliekų tvarkymo sąskaita. „Maisto atliekos metamos į bendrą atliekų srautą. Tai labai blogai, nes šios atliekos labai užteršia visas kitas atliekas, pažeidžiami higienos reikalavimai, kyla užkrečiamųjų ligų grėsmė“, - piktinosi A. Reipas.
Anot jo, atskyrus maisto atliekas nuo bendro atliekų srauto, labai pagerėja visų kitų atliekų rūšiavimas jau vien dėl to, kad jos nebūna aplipusios maisto atliekomis.
Atskirai surinktos maisto atliekos yra termiškai apdorojamos ir perdirbamos, išgaunant biodujas. Kai kurias termiškai apdorotas maisto atliekas galima kompostuoti.
Turės rūšiuoti ir gyventojai
Gyventojai Alytaus regione, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, dar neturi galimybių atskirai rinkti maisto atliekų. Ilgainiui tai bus padaryta: Atliekų tvarkymo plane numatyta, kad atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas turi būti užtikrintas nuo 2018 metų.
Todėl gyventojai maisto likučius kol kas tegali mesti į mišrių atliekų konteinerius arba pasistengti, kad maisto išmesti nereikėtų. Tai – pati geriausia išeitis, tačiau, ko gero, sunkiausiai įgyvendinama.
„Pas gyventojus susidarantys maisto atliekų kiekiai nėra dideli ir jie ne taip užteršia kitas atliekas. O maitinimo įstaigose susidarančios ir neatskirtos maisto atliekos yra vienas didžiausių ir opiausių mūsų rūpesčių“, - sako A. Reipas.
Šis rūpestis dar padidėjo Alytaus regione pradėjus eksploatuoti pirmuosius šalyje mechaninio rūšiavimo įrenginius. Šiuose įrenginiuose iš bendro atliekų srauto atskiriamos biologiškai skaidžios, antriniam perdirbimui ir deginimui tinkamos atliekos, o atliekų tvarkytojai nuolat stebi bendrą į regiono atliekų tvarkymo technologijų centrą atvežamų atliekų sudėtį.
Matydami atliekų srautus, specialistai greit įsitikina, kurios rūšies atliekų tvarkymui bei kontrolei reikia skirti didžiausią dėmesį.
