Šalies miškų urėdijose renkamos ne tik eglės ir pušies - visų kas pavasarį sodinamų medžių sėklos.
Sėklų rinkimas yra ganėtinai sunkus ir atsakingas darbas.
„Nė vienas mūsų galbūt nepamatys, kokie medžiai išaugs iš šiandien surinktų sėklų. Miško sėklų ruoša – tai investicija rytdienos miškams“,- sako Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.
Subręsta žiemą
Šarmotas rytas. Balti gluosniai pakelėje, baltos eglės ir pušys. „Palauk, kol nukris šerkšnas,“- pataria man V. Kraujalis. Į Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkiją važiuoju pažiūrėti, kaip renkami pušies kankorėžiai. Bet gal tikrai palaukti – kas lįs po tokiu šerkšnu?
Miško darbininkai nelaukė. Kazimieras ir Rolandas Ikanevičiai – tėvas ir sūnus - jau seniai miške. Kas tas šerkšnas, sako jie. Būna, sninga, pusto, šlapdriba krinta. Pernai nuo kiekvienos pušies reikėjo jiems kratyti sniegą.
Šįmet jo daug dar nebuvo. Bet ant šakų baltuoja kepurės. O pušies kankorėžiai - jau rudi. Dar vakar buvo žali, šiandien jau ruduoja. „Žiūrėk, jau yra ir rėžiukai“,- pasidėjęs ant delno įdėmiai knibinėjo juos Žaliosios girininkas Vytautas Pašukonis.
„Pušis iš visų medžių vėliausiai subrandina sėklas“,- paaiškina Ukmergės miškų urėdijos miško želdinimo inžinierė Asta Srazdienė. Iš pradžių eglė, paskui - pušis. Bet abi - žiemą. Po pirmųjų šalčių.
Taigi pušies, kaip ir eglės, kankorėžius visada tenka rinkti žiemą. Kai sninga, pusto ar byra už apykaklės šerkšnas.
Auga ūglių pažastyse
Tačiau Žaliosios girininkijos miško darbininkams rinkti pušies kankorėžius, atrodo, nėra labai sunku - jie renka jas sėklinėje plantacijoje.
Sėklinė plantacija - kaip žemaūgis sodas. Visos pušys išgenėtos, gali jas pasiekti ranka. Jokio reikalo lįsti po jų šerkšnotomis šakomis. Jeigu ten ir rasi kokį kankorėžį, jis bus pernykštis – jau išsiaižėjęs. Šiųmečiai auga ant šakų viršūnių, ūglių pažastyse. „Niekur kitur – tik ant viršūnių“,- rodo girininkas.
Po viena pažastimi kybo du raštuoti „kamuoliukai“, po kita – tik vienas. Vėl du , vėl – vienas. Suki ratą aplink pušį ir raškai. Suki ir raškai. „Pamėginkite,- kviečia mane Rolandas. - Teorija nuo praktikos skiriasi.“
Kankorėžiai, palyginti greitai atitrūksta nuo šakelės, bet kartu su jais į mano delnus byra ir sniegas. Atrodo, jo čia visai nebuvo, nebuvo ir šerkšno – tik sodriai žali pušies spygliai. Bet vos juos pajudinu, pasipila ir baltos „adatėlės“. Sminga į delnus, veidą, lenda už rankogalių. Mano pirštai jau sugrubo.
Užsimaunu pirštines. Bet jos aplimpa rudais spygliais. Girininkas sako, jog spygliai kartais ruduoja nuo grybinės ligos, bet dažniau - dėl įprasto pušies gyvenimo ciklo. Medis ruošiasi žiemai. Kad mažiau išgarintų vandens, dalį spyglių rudenį jis numeta. Pavasarį jie vėl atauga.
Rudų spyglių prikrenta ir į kibirėlį. „Reikės perrinkti“,- įspėja mane Rolandas.
Urėdijos miško želdinimo inžinierė sako, jog pušies, kaip ir eglės, kankorėžius aižyti ji veš į Dubravos mokomosios eksperimentinės miškų urėdijos aižyklą. Tokių šiukšlinų, žinoma, neveš.
Augina dvejus metus
Jau atidžiau skinu kankorėžius, braukiu nuo jų parudavusius spyglius ir staiga matau: žiedas! Tiksliau – dar neprasiskleidęs jo pumpuras. Kaip prigesusi žvakė ant šarmotos pušies šakos. „Taip, tai – žiedas“, - nė kiek nenustemba girininkas. Pasak jo, visi medžiai žiedų pumpurus sukrauna iš rudens. Per žiemą jie laukia pavasario saulės.
Žydi pušys įprastai gegužę. Iš pradžių ūglio viršūnėje prasiskleidžia 2-3 rausvi moteriški žiedai, po to ant kito ūglio - gelsvi vyriškieji. Išbarstę kvapniąsias žiedadulkes, šie sunyksta, o vietoj moteriškų žiedų užsimezga nauji kankorėžiai.
Bet kankorėžius pušis, skirtingai nei eglė, augina dvejus metus. „Štai jie“,- dar vos įžiūrimus žalsvai geltonus trupinėlius rodo girininkas. Iš jų galima spręsti apie kitų metų sėklų derlių. „Nebus jis dar labai didelis“,- spėja jis. Kitų metų kankorėžių nėra labai daug, o dar ne visi jų ir atlaiko žiemą. „Būna, kad kuris ir sunyksta“,- pastebėjo Žaliosios girininkijos girininkas.
Kiekviena sėklelė - aukso vertės
Urėdijos miško želdinimo inžinierė A. Strazdienė sako, jog pušys miške pradeda derėti po 50 metų. Atvirose vietose – po 25- erių.
7 ha sėklinė pušies plantacija Bartkuškio miške, nuo kurios jau šiandien renkamos sėklos, buvo įveista 2001 metais. Taigi jai – tik 13 metų.
Rinkti iš jos kankorėžius, Žaliosios girininko teigimu, urėdija pradėjo nuo 2010 metų. Pernai pririnko jau 20 tonų. Iš jų geriausiu atvejų išbyrės 20 kg sėklų. Bet kiekviena jų - aukso vertės.
Sėklinėje plantacijoje auga geriausias genetines savybes turinčios pušys. Tikėtina, jog ir iš jų sėklų išaugs aukšti ir tiesūs be šakų medžiai, iš kurių gaminama kokybiška mediena.
„Žinoma, nė vienas mūsų nepamatys, kokie medžiai išaugs iš šiandien surinktų sėklų. Tai yra investicija ne mums, o po mūsų būsiančioms kartoms“,- pabrėžė Ukmergės miškų urėdas.
Renka nuo išskirtinių medžių
Pirmos selekcinės grupės medynai - našiausi šios rūšies medžių medynai. Juos pagal daugelį kriterijų išskiria miško selekcininkai.
Sėklinio medyno, nepaisant to, ar jis savaiminės kilmės, ar skiepytas, sėklos taip pat labai vertingos, nes ir su jomis perduodamos motininio medžio genetinės savybės.
Bet labiausiai miško selekcininkai vertina sėklines plantacijas. Jose auga iš visos Lietuvos miškų atrinktų geriausias genetines savybes turinčių medžių palikuonių – klonų kolekcijos.
Ukmergės miškų urėdija turi 3 sėklines plantacijas - pušies, juodalksnio ir eglės, 6 sėklinius medynus - beržo, juodalksnio, 2 eglės, ąžuolo ir maumedžio.
Iš viso šalyje yra 161 sėklinė plantacija ir 197 sėkliniai medynai.
Prirenka tonas
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šiemet šalies miškų urėdijos ketina paruošti daugiau nei 850 kg spygliuočių medžių sėklų: apie 550 kg pušies ir 300 kg eglės. Pernai buvo paruošta apie 300 kg šių sėklų.
Beveik visos urėdijos jau pririnko ir lapuočių medžių bei krūmų sėklų. Iš viso jų yra apie pusantros tonos.
Šįmet nebuvo tik ąžuolo gilių. Ąžuolai dera ne kasmet. Šįmet, jei kuris ir turėjo gilių, jos dėl sausros nukrito dar nesubrendusios. Todėl šįmet ąžuolo gilių buvo pririnkta tik 17 tonų.
Pernai buvo rekordinis ąžuolo gilių derlius. Į šalies daigynus jų atgulė 98 tonos.
