Žaliavalgė: tokių „nenormalių“ kaip aš – tik daugės

Ilgametė maitinimo verslo organizatorė, technologė, praktikuojanti žaliavalgė Ona Jurkšienė sako, kad tokių kaip ji – žaliavalgių, vegetarų bei žmonių, netoleruojančių glitimo turinčių produktų, tik daugės. Todėl restoranai bus priversti tapti lankstesniais ir prisitaikyti prie besikeičiančių lankytojų poreikių. Moteris, dalyvaudama Lietu­vos atsak­ingų restoranų ir tiekėjų aso­ciacijos (LARTA) surengtoje konferencijoje „Litexpo“ rūmuose, dalijosi savo patirtimi, kaip ji žiūri į restoranų siūlomą maistą ir ką apskritai galvoja apie vartojimo kultūrą.

Mato daug daromų klaidų

„Tokių „nenormalių“ kaip aš - tik daugės“, - juokaudama savo pasisakymą konferencijoje pradėjo O. Jurkšienė ir prisipažino, kad ruošdamasi konferencijai parašė užklausą uždaroje virėjų grupėje, paklausdama, ką jie galvoja apie sveiką maistą.

„Gavau tik vieną atsakymą ir dozę skepticizmo. Buvo nuomonė, kad galėtų ir nebūti visokių vegetarų ir kitokių „nukrypimų“. Na, ką padarysi. Visuomenė protingėja, informacijos daugėja ir žmonės atsirenka, kas jiems patinka, o restoranams, matyt, reikia būti lankstesniems“, - kalbėjo žaliavalgė.

Anot jos, atsiranda barų, kurie siūlo sveikuoliškus, žalius kokteilius, tačiau reikia labai atidžiai patikrinti, ar tai iš tiesų yra tai, kas deklaruojama. O. Jurkšienė sako ne vieną kartą pastebėjusi, kad pasitaiko kokteilių, kurių sudėtį patyrinėjus matyti, jog veganiniai produktai prastai derinami, pavyzdžiui, riešutai (riebalai) negali būti derinami su saldumynais ir pan.

„Nebus taip, kad žmogus pasportavęs ir išgėręs tokį kokteilį, iškart susirgs, bet tokie dalykai organizme kaupiasi, kaupiasi kepenyse ir problema didėja. Yra labai daug klaidų ir komercijos, aš būna paburbu prie baro tokį kokteilį radusi“, - atviravo konferencijos pranešėja. Ji sako, kad žmonėms, nusprendusiems keisti savo mitybą ir maitintis sveikiau – išbandyti žaliavalgiškus ar veganiškus patiekalus reikėtų pasidomėti rimčiau, kas tai per mityba, kokius produktus reikia tarpusavyje derinti ir pan.

„Jeigu jau imiesi tai daryti, reikia įsigilinti“, - įsitikinusi ilgametę patirtį maitinimo versle sukaupusi moteris.

Svarbu ne tik skonis, bet ir turinys

Šiuo metu dauguma žmonių maistą renkasi pagal spalvą, aromatą, įspūdį, o turinio kartais jame nėra. „Pasakysiu labai banalų pavyzdį, kuris yra iki skausmo teisingas. Į brangų Ferari nepilame benzino pagal spalvą, pilame pagal kokybę. Neduok, Dieve, paklius lašas kokių kitų degalų, bus tragedija. O žmogus (renkasi maistą – red. past), kad tik būtų skanu, kad kvepėtų“, - analogiją pateikė žaliavalgė.

Moteris sako pati pajutusi, kad visuomenė, vertindama skirtingas mitybos formas, nevengia emocionalumo, šališkumo – iškart skuba smerkti, kritikuoti. Todėl pranešėja sako mananti, kad į tokius dalykus vertėtų žiūrėti be emocijų, racionaliai įvertinant esamą situaciją.

Ji pateikė keletą pasiūlymų, kaip savo meniu galėtų atnaujinti, labiau pritaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių dauguma restoranų. Pavyzdžiui, šalia mėsos kepsnio, nebedėti bulvių, o vien tik salotų, nepilti miltinių padažų, galbūt kartais šalia karšto patiekalo pateikti žalių daržovių.

Norėdama pavalgyti restorane moteris teigė pasigendanti maitinimo įstaigų lankstumo. O. Jurkšienė pasakojo, kad kartais atėjusi į restoraną ir paprašiusi neįdėti tam tikrų ingridientų, nepilti aliejaus, kurio ji nevartoja, ne visada sulaukia geranoriškumo iš restorano personalo pusės.

„Restoranai galėtų lanksčiau dirbti, suprantu, kad gal su atsiskaitymo sistema būtų sudėtinga, bet būtų prieinamiau“, - tikino O. Jurkšienė.

Nereikalinga visuomenei kaip vartotoja

Vartotojų skonį rinkoje dažniausiai diktuoja reklama. Pati ne vienerius metus dirbusi restoranų versle O. Jurkšienė patikina – tikrai yra klientų, kurie reklama giliai įtiki, ir atėję nori bulvyčių fri, pagardintų vegeta. Čia pat ji pastebi, kad net ir pasirodžius mokslininkų tyrimų rezultatams, pranešus apie vienų ar kitų produktų keliamą riziką - neskubama tuo patikėti.

„Prieš dešimt-dvidešimt metų dideli tyrimai mokslininkų Amerikoje yra atlikti apie gyvulinių baltymų įtaką, yra nauja informacija pasirodžiusi ir apie aliejaus daromą žalą, bet tokia informacija neprasimuša, todėl, kad nuomonė sudaroma ne tų žmonių. Aš, pavyzdžiui, dabar esu labai blogas vartotojas. Nueinu į parduotuvę ir man nieko nereikia – nusiperku sodos, acto, kad pasidaryčiau ploviklius, daržovių, vaisių, kokių švaresnių riešutų – viskas! Man tas prekybos centras neįdomus. 

Pasakysiu labai banalų pavyzdį, kuris yra iki skausmo teisingas. Į brangų Ferari nepilame benzino pagal spalvą ar kažką kito, o pilame pagal kokybę. Neduok Dieve paklius lašas kokių kitų degalų, bus tragedija. O žmogus (renkasi maistą – red. past), kad tik būtų skanu, kad kvepėtų.

O. Jurkšienė

Tai kam aš tokia įdomi esu? Niekam – aš nenaudinga. Nevartoju vaistų dveji metai, užmiršau, kas yra chroniškas bronchitas ir t.t. Nevartoju tris kartus per metus antibiotikų, juos lydinčių vaistų, esu visiškai nereikalinga visuomenei ta prasme, kad neskatinu vartojimo“, - savo poziciją išsakė žaliavalgystę propaguojanti moteris. Tačiau ji teigė nenorinti absoliutinti savo požiūrio, nenorinti jo niekam primesti, tiesiog norinti parodyti, kad požiūrių gali būti įvairių.

Savo ruožtu diskusijoje dalyvavę restoranų atstovai išryškino keletą problemų, su kuriomis susiduriama restoranų versle. Pirma, trūksta žinių, kaip pasigaminti natūralius padažus, senosios mokyklos virėjai, ypač provincijose, dažnai nežino, kaip tai padaryti, nėra to mokomi. Trūksta edukacijos virėjų mokyklose, kuriose aiškintų natūralių produktų vartojimo, gaminimo iš jų svarbą bei padėtų įgyti praktinių įgūdžių.

Buvo aptartas klausimas, kiek lankstumo turėtų turėti restoranai ir kuriais atvejais jie turėtų prisitaikyti prie klientų norų. Dalis restoranų derinasi, kiti sako, kad tai padaryti sudėtinga, ypač, jei tai yra restoranų tinklas ir būtina išlaikyti maitinimo sistemos vientisumą.

Žaliavalgystė - aplinkai draugiškas mitybos būdas, kadangi jį proteguojantys palieka mažiau atliekų. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mes visi pirkdami maistą turėtume stengtis pirkti kuo mažiau įpakavimų. Nes visa tai anksčiau ar vėliau patenka į sąvartynus.