Įsigytą augintinį vežė pas veterinarą

Emos (vardas pakeistas, – red. past.) dukra troško turėti augintinį, o kadangi gyvūnų globos namai ir kupini beglobių gyvūnų, nusprendė jį parsivežti iš ten. Merginai patiko mažas kačiukas, už kurį šeima susimokėjo dvidešimt litų.

Namuose, kuriuose auga trys vaikai, augintinį apžiūrėjo suaugusieji. Keistai atrodė šiurkščios letenėlės, prie akių nebuvo kailiuko. Teko kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris nustatė, kad gyvūnas serga grybeliu. 
Po kelių savaičių, lapkričio pradžioje, kačiukas nugaišo, maža to, dabar mergina ir jos jaunesnė sesuo gydosi grybelį, kuriuo užsikrėtė nuo augintinio.
Citata

„Aplink akis, burną, letenėles, ant kaktos nebuvo kailio. Jis buvo sušalęs, teko jį šildyti, kad atsigautų. Prie mamos jam būtų buvę geriau, jam reikalinga jos kūno šiluma“, – Etaplius.lt apie minėtą kačiuką pasakojo jį apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas Juozas Muzikevičius.

Gydytojas sakė, kad tokiam mažam, dar mėnesio neturinčiam gyvūnui, negalima skirti jokio gydymo, negalima net skiepyti – vakcina skiriama tik nuo trijų mėnesių. Teko laukti, kol gyvūnas paaugs. Grąžinti sergančio mažylio šiauliečių šeimai nesinorėjo, baiminosi, kad jis prieglaudoje nepasveiks.

Po kelių savaičių, lapkričio pradžioje, kačiukas nugaišo, maža to, dabar mergina ir jos jaunesnė sesuo gydosi grybelį, kuriuo užsikrėtė nuo augintinio.

„Gyvūnų globos namai pasielgė netinkamai. Tokio amžiaus kačiuko nuo katės atskirti dar negalima, jis per mažas. Geriausias maistas jam – mamos pienas, su kuriuo gauna ir antikūnų, stiprinančių imunitetą ir apsaugančių nuo ligų, – teigė veterinarijos gydytojas. – Geriausiai jauniklį nuo mamos būtų atskirti praėjus dviems mėnesiams, kai jis nebėra maitinamas pienu“.
To gyvūnėlio niekas nebruko, patys žmonės apžiūrėjo ir išsirinko. Nesuprantu, kur yra problema?
Birutė Vaičiulevičienė

Niekas tokio nebruko

Šiaulių gyvūnų globos namų darbuotojai neneigia, kad gyvūnėlis į naujų šeimininkų rankas pateko būdamas nedidelis. „Jau keturiolika dienų praėjo, ant kojų pats stovėjo. Džiaugiamės, kai pasiima. Nesimatė, kad sirgo. Kita vertus, patys tokį išsirinko. Galėjo iškart pas mus atgal atvežti, būtume priėmę ir patys gydę. Kodėl nesikreipė į mus?“ – stebėjosi Aldona Baškienė, Šiaulių gyvūnų globos namų darbuotoja.

Moteris sako pati su dukra kažkada užsikrėtusi grybeliu nuo gyvūnų ir nieko čia nepadarysi. Visko pasitaiko, išsigydai ir tiek.

„Pas mus šiuo metu niekas neserga grybeliu. Nesakau, kad nėra buvę, bet šiuo metu tikrai niekas neserga. Visus gyvūnus apžiūri veterinarijos gydytojas. To gyvūnėlio niekas nebruko, patys žmonės apžiūrėjo ir išsirinko. Nesuprantu, kur yra problema? - Etaplius.lt kalbėjo Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė Birutė Vaičiulevičienė. - Gal ta mama netinkamai savo vaikus auklėjo? Grybelio sporos sklando ore ir kačiukas galėjo užsikrėsti bet kur kitur, galbūt jis užsikrėtė veterinarijos kabinete, galbūt jį kur nors vaikai nunešė“.

Per keturiolika metų Šiaulių gyvūnų globos namai gyvybę yra išgelbėję 10 tūkst. beglobių gyvūnų ir vadovė tuo didžiuojasi. Anot jos, gyvūnai čia ne tik gydomi, bet, svarbiausia – nežudomi.

Prašo paaukoti kiek kas gali

Gyvūnų globos namų darbuotojų paklausus, kodėl už iš gyvūnų globos namų pasiimtą gyvūną prašoma pinigų, žurnalistai buvo patikinti, kad gyventojai šį mokestį neteisingai supranta: „Mes žemai lenkiamės ir prašome paaukoti kiek kas gali, kad būtų pinigų maistui, vaistams, kitoms būtinoms priemonėms likusiems gyvūnams nupirkti“, – paaiškino A. Baškienė.

Gyvūnų globos namų darbuotojų teigimu, geriau tegul žmonės aukoja ne maisto gyvūnams, o pinigus, už kuriuos būtų galima nuspręsti, ko gyvūnams labiausiai reikia.

„Toks jausmas, kad kuo labiau stengiamės, tuo daugiau ant mūsų „joja“. Mes visada prašome paramos, turim aukų dėžutę, visa tai įforminama, juk esame oficialūs paramos gavėjai. Be gyventojų paramos mes neišgyventume, jeigu ne jų skirti du procentai, tai gyvūnų globos namus seniai būtų reikėję uždaryti“, – kalbėjo B. Vaičiulevičienė.