Šalys susitarė bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu, iki 27 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ir padidinti energijos efektyvumą iki 27 proc. Energijos efektyvumo tikslas nėra įpareigojantis, o atsinaujinančiosios energijos tikslas yra iškeltas visai Europos Sąjungai. Kaip jis bus padalytas nacionaliniu lygmeniu, dar nėra žinoma.
Pilietinė visuomenė reikalavo trijų ambicingų, bet moksliškai ir technologiškai pagrįstų ir realių bei įpareigojančių tikslų, nes šalims geriau sekasi siekti tų tikslų, kurie yra įpareigojantys:
- 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas;
- 45 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį;
- 40 proc. padidinti energijos efektyvumą.
Šalių vadovų susitarimas, palyginti su pilietinės visuomenės tikslais, yra silpnas, neambicingas ir naudingas tik iškastinio kuro pramonei.
Verslo atstovai taip pat pasisakė už daug ambicingesnius tikslus. Pavyzdžiui, 12 didelių įmonių ragino Europos vadovų tarybą priimti labiau įpareigojančius tikslus, parodydamos, kad iš Europos politikų nori stiprios politinės valios dėl klimato kaitos ir Europos energetikos ateities. Verslo atstovų pasiūlymas buvo
- 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas;
- 40 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį;
- 40 proc. padidinti energijos efektyvumą.
Kitame laiške 49 didelės verslo įmonės ragino Europos vadovus priimti įpareigojantį 40 proc. energijos efektyvumo (EE) tikslą atkreipdamos dėmesį, kad tai padėtų paskatinti regiono konkurencingumą ir ekonominį augimą. Šis tikslas yra labai svarbus. Dabartinis tikslas, kuris net nėra įpareigojantis, reikštų, kad iki 2030 m. Europa tik 12 poc. sumažina dujų importą. Jei tikslas būtų 30 proc., iki 2030 m. Europa dujų importą galėtų sumažinti jau 22 proc. O įpareigojantis 40 proc. energijos efektyvumo tikslas padėtų Europai 40 proc. sumažinti dujų importą. Tai būtų labai gera žinia Lietuvai.
Teršėjas diktuoja sąlygas visiems
Dabartinis klimato ir energetikos susitarimas kenkia Europos ambicijoms dėl augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo. Tai nepadės Europai, o ypač Lietuvai, ženkliai sumažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų. Pilietinei visuomenei ir privačiajam sektoriui reikalaujant daug ambicingesnių tikslų, akivaizdu, kad Europos vadovai pasidavė iškastinio kuro pramonės lobizmo įtakai. Viena organizacija paskaičiavo, kad iškastinio kuro pramonė kasmet skiria apie 44 milijonus eurų politinei įtakai Europos politikams daryti.
Lenkija, gindama savo anglių pramonę, kaišiojo pagalius į ratus dėl klimato tikslo ir grasino vetuoti susitarimą, o Didžioji Britanija nepalaikė kitų dviejų energetikos tikslų. Šalis siekė, kad 27 proc. atsinaujinančiosios energijos tikslas jai tiesiog negaliotų.
Neseniai Europos Komisija leido Didžiajai Britanijai iš mokesčių mokėtojų subsidijuoti atominę energetiką. Austrija žada apskųsti tokį Europos Komisijos sprendimą teismui. O pagal naująjį susitarimą Lenkija gali gauti finansinės paramos savo anglių pramonei. Socialiniuose tinkluose mirgėte mirgėjo ironiškais pasisakymais, kad principas „teršėjas moka“ virsta principu „teršėjas vetuoja“.
Jei niekas nepadeda, padėkime sau
Stebint tokį sudėtingą sprendimų priėmimo procesą ir įvairių siaurų interesų grupių įtaką, kyla klausimas – ar Europa nėra sabotuojama merdinčių pramonės dinozaurų? Kai dėl viso regiono konkurencingumo, naujų darbo vietų kūrimo ir ekonominio atsigavimo yra daromos nuolaidos taršiajai pramonei, kuri stabdo Europos pažangą. Inovacijomis pagrįsta pramonė, kuri galėtų padėti Europai žengti pirmyn, kalba apie investicijų perkėlimą į kitus regionus.
Istorijoje gausu pavyzdžių, kai politiniuose sprendimuose logikos mažai, ir šis istorinis Europos susitarimas – vienas iš jų. Klausimas išlieka – ar leisime iškastinio kuro pramonei sabotuoti Europos ateitį? Ir dar vienas klausimas – ar leisime iškastinio kuro pramonei šokdinti Europos politikus? Ar leisime iškastinio kuro pramonei valdyti Europą?
Gera naujiena ta, kad susitarti tikslai yra tarsi grindys, o ne lubos, ir kiekviena šalis atskirai gali sau išsikelti ir siekti ambicingesnių tikslų. Lietuva tą ir turėtų daryti. Ypač rimtai mes turėtume žiūrėti į energijos efektyvumo didinimą. Ypač rimtai turėtume žiūrėti į investicinės aplinkos gerinimą ir investicijų pritraukimą į atsinaujinančią energetiką. Turėtume palaikyti mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje.
