Paaiškino, ar esant tokiam užterštumui galima neiti į darbą

Ketvirtadienį Vilnių apgaubus smogui pasigirdo visuomenės sveikatos specialistų raginimų likti namuose. Penktadienį situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau specialistai pranešė, jog artėjant vidurdieniui oro užterštumas vėl ėmė augti. Skamba raginimai vengti būti lauke,  tačiau ką daryti dirbantiems? Dalis žmonių visą darbo dieną praleidžia lauke. GRYNAS.lt paprašė teisininkų tarti savo žodį, ar esant tokioms sąlygoms turėtume teisę darbdavio paprašyti likti namuose.

Darbuotojai nežino, ar jiems reikia į darbą

Automobilių vairuotojams skrajutes kasdien dalijanti Julija labai sunerimo, sužinojusi apie Vilniuje padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją. Mergina sveikatos problemų neturi, tačiau jai vis tiek neramu, ar oro tarša turės neigiamą poveikį.

„Aš turiu dirbti lauke po tris valandas. Nors vakar buvo smogas, vis tiek ėjau į darbą. Mano vadovas nepasiūlė man galimybės neiti į darbą, o pati neklausiau. Aišku, neramu, kad galėjau susirgti. Todėl būtų įdomu sužinoti, ar yra teisinė galimybė esant tokioms sąlygoms likti namie?“ - klausė skaitytoja.

J. Karvelė

Darbdavys sprendžia ir privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos būtų saugios. Jis tikrai gali paskirti kitokio pobūdžio darbą. Visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos savaime nesuteikia teisės neiti į darbą. Reikėtų kreiptis į darbdavį ir prašyti saugių sąlygų.

Kitas GRYNAS.lt skaitytojas straipsnių komentaruose stebėjosi, kodėl sveikatos specialistams patariant būti namuose, darbdaviai negirdi jų įspėjimų. „Vaikščiojant mieste mačiau daug dirbančių žmonių. Kodėl darbdaviai nepaiso rekomendacijų?“ – stebėjosi vyras.

Teisininkai nemato pagrindo neiti į darbą

Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, tai, kad kietųjų dalelių koncentracija mieste viršija leistinas normas, nereiškia, kad galima neiti į darbą.

Advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Jurgita Karvelė taip pat laikėsi pozicijos, kad smogas nėra ta priežastis, dėl kurios reikėtų likti namuose.

„Darbo kodeksas konkrečiai tokios situacijos nereglamentuoja, bet mes turime vadovautis bendraisiais principais. Tiek Darbo kodeksas, tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įsakymas sako, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Šiuo atveju kalba eina apie tuos žmones, kurie dirba lauke. Esmė ta, kad konkrečiu atveju reikia įvertinti faktinę situaciją“, - aiškino advokatė.

Anot jos, biurų darbuotojai tikrai neturėtų reaguoti į smogą. O dirbantys lauke, pavyzdžiui, statybininkai ar kelininkai pirmiausia turėtų pasikalbėti su darbdaviais. „Mano nuomone, net ir dirbantiems lauke tai nėra pakankami svari priežastis iš viso neiti į darbą. Reikėtų kalbėti su darbdaviu, kad jis duotų kitokio darbo, jog žmogui netektų būti lauke. Darbdavys sprendžia ir privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos būtų saugios. Jis tikrai gali paskirti kitokio pobūdžio darbą. Visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos savaime nesuteikia teisės neiti į darbą. Reikėtų kreiptis į darbdavį ir prašyti saugių sąlygų“, - kalbėjo J. Karvelė.

Darbdavys turėtų duoti darbą patalpose

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad smogas yra laikinas reiškinys. Kadangi kietųjų dalelių koncentracija nepasiekė kritinės ribos, į darbdavius dėl to kreiptasi nebuvo.

„Vakar kietųjų dalelių koncentracija šiek tiek viršijo leistiną normą. Viršijimas nebuvo didelis. Įstatymas reikalauja, kad darbdavys turi užtikrinti saugias darbo sąlygas. Todėl jei smogas būtų didelis ir keltų pavojų dirbantiesiems, mes rekomenduotume atsisakyti darbų lauke. Tačiau kadangi dabar ruduo, darbų lauke ir taip vykdoma mažiau“, - pripažino pašnekovas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė GRYNAS.lt paaiškino, kaip esant padidėjusiai kietųjų dalelių koncentracijai sumažinti neigiamą jų poveikį sveikatai.

„Specialistai siūlo kuo daugiau laiko praleisti patalpose, o jei tenka būti ar dirbti lauke, tai patariama riboti fizinį aktyvumą (nesportuoti, nedirbti sunkių fizinių darbų ir pan.), kad būtų įkvėptas kuo mažesnis kietųjų dalelių kiekis. Visai nebūti lauke tokiais atvejais patariama tik vaikams, nes jie ypač jautrūs kietųjų dalelių poveikiui, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, širdies kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų ligomis, ypač astma“, - sakė specialistė.

Taip pat ji pridėjo, kad vakar buvęs kietųjų dalelių koncentracijų pikas sveikiems dirbantiems žmonėms neturėtų sukelti sveikatos sutrikimų. Tačiau pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams visada būtina kreiptis į gydytoją.

Visgi toks oro užterštumas pavojingas ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Tai atskleidžia miestų problemas, kurios turi įtakos tiek žmogui, tiek ir miesto faunai. Todėl šia problema pirmiausia rūpinasi aplinkosaugos organizacijos.