Organizacijos atstovė nežino, kas filmavo
Vaizdo medžiagoje pateikiami vaizdai, kurie, anot gyvūnų teisių organizacijos, nufilmuoti dvylikoje audines visoje Lietuvoje auginančių ūkių. Sukurtame filmuke matyti, kad gyvūnai laikomi mažuose ir nešvariuose narvuose. Taip pat matyti sužalotos ir netgi nugaišusios audinės, kurios nėra pašalinamos iš narvų.
Organizacijos nuomone, ši vaizdo medžiaga pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl naujų reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams svarbą. Šiuo teisės aktu turėtų būti sureguliuota kailinių žvėrelių laikymo tvarka.
„Tuščių narvų“ atstovė Gabrielė Vaitkevičiūtė GRYNAS.lt teigė, kad vaizdai Lietuvos fermose filmuoti šių metų vasarą ir rudenį. Tačiau ji kategoriškai neigė, kad fermose su filmavimo kameromis lankėsi organizacijos nariai. Pašnekovė sakė nežinanti, kas užfiksavo šiurpą keliančius vaizdus.
„Visų pirma į fermas mes nepatekome. Medžiagą mes gavome anonimiškai. Visų pirma reikia įrodyti, kad kažkas nufilmavo, kad be leidimo buvo filmuota. Pirmiausia reikia žinoti, kas nufilmavo. Mes nepažįstame žmonių, kurie nufilmavo. Fermeriai jų irgi nepažįsta. Todėl bus pakankamai sunku įrodyti“, - kalbėjo „Tuščių narvų“ atstovė.
Inspektorius: gyvūnų sužalojimai ir kritimas nėra keistas dalykas
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo – valstybinio veterinarijos inspektoriaus Giedriaus Blekaičio teigimu, pasirodžius didelį atgarsį visuomenėje sukėlusiai vaizdo medžiagai visuose joje paminėtuose ūkiuose jau atliekami arba bus atliekami patikrinimai. Jei bus nustatyti pažeidimai, fermos už tai bus baudžiamos.
Ir čia pat pašnekovas pridėjo, kad iki šiol nėra patvirtinti specialieji reikalavimai dėl kailinių žvėrelių laikymo. Anot jo, greitai jie turėtų būti patvirtinti. Tuomet bus aiškiai apibrėžta, kokio pločio ir aukščio turi būti narveliai, kokie yra priežiūros reikalavimai. Taip pat bus numatyta kailinių žvėrelių – lapių, šinšilų, usūrinių šunų, audinių, nutrijų, šeškų – laikytojų atsakomybė ir pan. Šiuo metu šių gyvūnų laikymas reglamentuojamas pagal bendrąsias ūkiniams gyvūnams taikomas nuostatas.
O tai, kad fermose nufilmuoti sužeisti ir nugaišę gyvūnai, specialistui nuostabos nesukėlė. Anot jo, taip gali bet kada nutikti: „Gyvūnas gali bet kada susižeisti. Aišku, laikytojas atsakingas, kad to būtų išvengiama. Kai kurios rūšys yra agresyvios ir tarpusavyje pešasi. Sužeidimo atvejai pasitaiko laikant bet kokį gyvūną. Laikytojas turi taikyti gydymą. Jeigu gydymas neefektyvus arba finansiškai neapsimoka, gyvūnas turi būti nužudomas. Gaišimo atvejų taip pat gali pasitaikyti“, - kalbėjo VMVT atstovas.
Kas gresia, jei filmuotoje medžiagoje pateikti faktai iš tiesų pasitvirtintų? G. Blekaitis teigė, kad tvarkos nesilaikantiems kailinių žvėrelių augintojams gali būti skiriamas įspėjimas arba keletą šimtų ar net tūkstančių litų siekianti bauda. Esant ypač grubiems pažeidimams gali būti sustabdoma kailių fermos veikla.
Fermeriai kaltinimus neigia
„Įvykdyta tendencinga akcija prieš visą Lietuvos žvėrininkystę. Neaišku, iš kur paimtos nuotraukos. Tokios pačios buvo parodytos ir kitose šalyse. Todėl darau prielaidą, kad jos paimtos iš kitų šalių. Taip pat kyla klausimas, kodėl buvo filmuota paslapčia? Kodėl jos buvo darytos naktį naudojant prožektorius? Tai tikrai negarbingas elgesys“, - sakė V. Palaitis.
Visgi jis neatmetė galimybės dėl galimai slapto filmavimo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Vyras pripažino, kad į jį su prašymu filmuoti niekas nesikreipė.
Asociacijos vadovas: neįmanoma atskirti, kur filmuota
Kailinių žvėrelių asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša liko pasibaisėjęs paviešintu filmuku. Jis taip pat teigė negalintis paaiškinti, kodėl turima informacija taip ilgai nebuvo pasidalinta su VMVT inspektoriais.
„Akivaizdu, kad filmuota nelegaliai. Jie patys sakė, kad jiems neleido, bet jie vis tiek filmavo. Matosi, kad daugiausia filmuota naktį. Tai išduoda šešėliai. Be to, matyti, kad filmuota labai seniai – dar vasarą. Kažkodėl taip ilgai laikyta. Jei užfiksuotas žiaurus elgesys, apie tai reikia pranešti iš anksto, kad operatyviai būtų imtasi priemonių. Buvo parodyti stresuojantys žvėrys, tačiau tai buvo specialiai išprovokuota naktį į fermą triukšmingai įeinant su šviesomis“, - tikino pašnekovas.
Taip pat jam nemažai įtarimų sukėlė tai, kad kraupūs vaizdai galėjo būti užfiksuoti visai ne tose fermose, kaip identifikuojama reportaže: „Pagal kadrus negalima identifikuoti, kur filmuota. Kai bendras planas, jame nieko blogo nematyti. O baisių vaizdų planai yra stambūs ir negali suprasti, kur tai yra nufilmuota. Aš labai abejoju, ar taip gali būti, nes toks ūkis jau būtų seniai bankrutavęs. Gyvūnai auginami turint tikslą uždirbti. Todėl laikyti sužeistus žvėris yra nuostolinga. Tai kertasi su logika, jau nekalbant apie žmogiškumą,“- kalbėjo kailinių žvėrelių ūkį taip pat valdantis vyras.
Č. Tallat-Kelpša neatmetė galimybės kreiptis į teisėsaugą. Tačiau visų pirma jis teigė rašantis laišką VMVT, kuriame prašo kuo skubiau patikrinti visas Lietuvos kailinių žvėrelių fermas.
Į policiją kreipėsi anonimiškai
Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė teigė negalinti tiksliai atsakyti, ar šiuo atveju be leidimo filmavę žmonės iš tiesų gali būti nubausti. Anot jos, pareiškimą gavę pareigūnai turėtų detaliai įsigilinti į esamą situaciją.
Tačiau ji pripažino, kad antradienį Radviliškio policijos komisariate buvo gautas anoniminis pranešimas dėl galimai fermoje sužalotų gyvūnų. Radviliškio rajono policijos pareigūnai šią informaciją tikrina, aiškinasi situaciją.
