Lietuviai – susirūpinę tvariu vartojimu, bet negali atsiplėšti nuo automobilio

Spalio 25-ąją vykusios piliečių konsultacijos metu paaiškėjo, jog net 92 proc. lietuvių rūpi tvarus vartojimas. Vis tik taip susirūpinę tvariu vartojimu daugiau nei pusė lietuvių įveikti trumpam atstumui rinktųsi nuosavą automobilį – tokiais įpročiais mūsų šalis išsiskiria iš kitų Europos valstybių, kuriose taip pat buvo diskutuojama tais pačiais klausimais.

Identiškos diskusijos tą pačią dieną vyko dar 10 Europos valstybių, Lietuvoje renginį organizavo  Žinių ekonomikos forumas. 

Net ir 10 kilometrų važiuotų su automobiliu

„Šie klausimai turi būti deramai išdiskutuoti, nes priimdami sprendimus turime galvoti apie ateities kartas ir, žinoma, be piliečių įsitraukimo nieko nebus. Kaip ministerijos vadovas labai laukiu Jūsų diskusijų rezultatų ir pažadų, jog jie bus išklausyti“, – linkėdamas vaisingos ir rezultatyvios diskusijos sakė Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Nors galutinė piliečių konsultacijos ataskaita pasirodys vėliau, jau dabar galima įžvelgti tam tikrų skirtumų tarp lietuvių ir kitų valstybių piliečių nuomonių. Atsakant į klausimą, kokiai priemonei teikiama pirmenybė, keliaujant ne ilgesnį nei 10 kilometrų atstumą, išskirtinai daug lietuvių pasirinko nuosavą automobilį – 57 proc., o tokiose valstybėse kaip Bulgarija ar Čekija pagrindinė priemonė yra viešasis transportas.

Kalbant apie vartotojų informavimą, didžioji dalis lietuvių pasisako už geresnį vartotojų švietimą, suteikiant jiems žinių, kad jie galėtų geriau suprasti pateikiamą informaciją, o kitose šalyse piliečiai dažniau rinkosi paprastumą – aiškesnį ir standartizuotą produktų ženklinimą.

Norėtų, kad valdžia ribotų reklamą

Be to, lietuviai vertindami reklamines kampanijas yra gerokai griežtesni nei užsienio piliečiai – net 93 proc. žmonių pasisakė už tai, kad valdžios institucijos turėtų reguliuoti reklamines kampanijas, siekdamos sumažinti vartojimą. Kitų šalių žmonėms aktualiausias šio reguliavimo aspektas buvo dezinformacijos apie pateikiamus produktus mažinimas (pavyzdžiui, kai neekologiška prekė yra pateikiama kaip ekologiška), o lietuviams labiausiai kliuvo vartojimą skatinančios akcijos „imk 3, mokėk už 1“.

„Nesame iki galo išanalizavę visų duomenų ir palyginę su kitų šalių rezultatais, bet jau dabar galima drąsiai sakyti, jog šios, Vakarų Europoje, dažnos temos, yra aktualios ir Lietuvoje. Tik atviros ir dažnesnės diskusijos su piliečiais, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę gali suteikti daugiau sąmoningumo mūsų visuomenei. Šis renginys yra unikalus Lietuvoje, nes dalyviai buvo atrinkti taip, kad atspindėtų visą Lietuvą. Mums svarbu kurti pagrindą įrodymais grįstų sprendimų priėmimui – ar tai būtų verslo, ar mokslo, ar, kaip šiuo atveju, piliečių nuomonė – politikams svarbu į tai įsiklausyti“, – teigia Žinių ekonomikos forumo analitikas Arminas Varanauskas.

Net 82 proc. renginio dalyvių Lietuvoje teigė, jog po diskusijos jų nuomonė apie tvarų vartojimą tapo labiau teigiama. 

Atsakydami į klausimą kokios temos, jų manymu, bus svarbiausios ateityje, Europos gyventojai daugiausiai atsakymų skyrė gamtinių išteklių apsaugos ir aplinkosaugos temoms. Lietuviai tarp kitų šalių piliečių išsiskyrė tuo, jog daugiau nei trečdalis jų mano, kad naujų technologijų vartojimas taip pat bus viena iš svarbiausių temų.

Piliečių diskusijoje apie tvarų vartojimą taip pat dalyvavo Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Vengrija.