Kepinta druska - ant krūtinės

„Žolinčių akademijos“ įkūrėja Danutė Kunčienė, paklausta apie netradicinius gydymosi metodus, pirmiausia patarė daryti viską, kad neperšaltumėte. Šiuo metu, kai lauke jau gerokai atvėso, nereikia pamiršti šilto šaliko ir kojinių.

O jei jau pajutote pirmuosius peršalimo požymius, pašnekovė patarė visų pirma į karštą vandenį sumerkti kojas. Tiesa, į vandenį reikėtų įberti šiek tiek druskos ir sodos, dar įlašinti vieną kitą lašelį jodo.
Rupi druska - viena iš peršalimo ir slogos gydymo priemonių
„Taip per odą vyksta šarminimas, be to, gerinama kraujotaka. Kai žmogus peršalęs, organizmas „užrūgštėja“. Tokiu būdu kovojama su bacilomis, nes jos negyvena šarminėje terpėje. O kai kojas iš vandens ištraukiame, galima patepti pačių pasigamintu tepaliuku. Aš sutarkuoju 50 gramų česnako ir užpilu aliejumi. Šiuo mišiniu ištepu padus. Tai labai šildo kojas. Taip pat tam tinka imbieras, krienas, garstyčių aliejus. Tada užsimovus kojines galima eiti miegoti“, - patarė liaudies medicinos žinovė.
D. Kunčienė
Reikėtų sutarkuoti vieną stiklinę krienų, sumalti dvi stiklines spanguolių ir viską sumaišyti stikline medaus. Taip pasigaminama košytė, kuri laikoma šaldytuve. Ir kiekvieną dieną reikia suvartoti po vieną ar du šaukštelius.
Jei peršalimo požymiai stipresni ir pradėjote kosėti, krūtinės ląstą vertėtų įtrinti tepaliuku, kurio viena pagrindinių sudedamųjų dalių – garstyčios arba pušų spygliai. Taip pat palengvinti kosulį padeda ir tradicinis garstyčių lapelis, kurį galima rasti vaistinėje. Gydymo žolelėmis žinovė pateikė dar vieną alternatyvą: „Galima keptuvėje pakaitinti rupią druską, kurią reikėtų supilti į drobinį maišelį. Tuomet ji tampa kompresu. Tačiau jo ant krūtinės ląstos tiesiai dėti nereikėtų. Būtų geriau, kad žmogus vilkėtų marškinėlius, nes taip apsisaugoma nuo odos nudegimų. Taip pat galima pakvėpuoti šiltais bulvių nuoviro garais,“ - patarė D. Kunčienė.
Peršalus reikia pamirkyti kojas

Pienas iš parduotuvės negydo

Prakalbus apie slogos gydymą, pašnekovė nusišypsojo: „Sakoma, kad negydoma sloga praeina per septynias dienas, gydoma – per savaitę. Tačiau norintys gydytis galima nosį praplauti vandeniu su ištirpinta druska. Vis tik druskos koncentracija negali būti didelė. Priešingu atveju gleivinėje gali atsirasti žaizdelių. Taip pat galite daryti šnervės prapūtimus. Vaikams galima į nosies landą įlašinti po lašelį burokėlių sulčių. Be to, ant nykščio vidurio yra nosies taškas, kurį galima stimuliuoti toje vietoje judinant pleistru priklijuotą juodąjį pipirą. Jį reikia pastoviai spaudinėti.“
Įveikti slogą padeda burokėlių sultys

Kai stipriai sloguojama, reikia vartoti maistą, kuris mažina gleivių išsiskyrimą. D. Kunčienė krieną vadina lietuviškuoju antibiotiku, kuris sausina gleives. „Džiovintą krieną galima čiulpti. Taip burnoje naikinamos bakterijos. Galima ir ajero šaknį kramtyti. Tai padeda įveikti slogą ir gerklės skausmą“, - kalbėjo pašnekovė.

„Žolinčių akademijos“ įkūrėjos paklausus, ką ji galvoja apie pakaitintą pieną su medumi - metodą, kuriuo ne vieną vaikystėje yra gydžiusios mamos, ji sakė, kad šis metodas veiksmingas tik tuomet, jei pienas nepasterizuotas. „Iš prekybos centrų pienas netinka. Tai yra tuščias pinigų išleidimas. Turi būti kaimiškas tikras pienas. Tada šis metodas gali padėti,“ - sakė D. Kunčienė.

Norint apsisaugoti nuo peršalimo galima pasigaminti mišinį, kuriuo reikėtų kasdien pasigardžiuoti. „Reikėtų sutarkuoti vieną stiklinę krienų, sumalti dvi stiklines spanguolių ir viską sumaišyti su stikline medaus. Taip pasigaminama košytė, kuri laikoma šaldytuve. Ir kiekvieną dieną reikia suvartoti po vieną ar du šaukštelius“, - peršalimo nuvijomo receptą išdavė „Žolinčių akademijos“ vadovė.

Patarė gerti sidabrinį vandenį

Liaudies medicinos žinovė, žolininkė Aušra Žvirblienė taip pat paminėjo keletą daug kam negirdėtų  gydymosi natūraliomis priemonėmis būdų. „Saują čiobrelių užpilkite litru verdančio vandens. Vėliau praskieskite dar trimis litrais vandens ir turiniu apsipilkite arba viską supilkite į vonią, kurioje gulėsite. Tai labai gerai stiprina imunitetą“, - atskleidė moteris.
susirgę esame įpratę gerti čiobrelių arbatą, tačiau ar kada mėginote išsimaudyti čiobrelių vonioje?
O suslogavusiems ji pasiūlė negirdėtą receptą: „Sušlapintą pirštą įkiškite į tikrą ūkišką muilą ir tada tuo, kas prikibo, ištepkite nosies gleivinę,“- patarė A. Žvirblienė.
D. Kunčienė
Galima keptuvėje pakaitinti rupią druską, kurią reikėtų supilti į drobinį maišelį. Taip jis tampa kompresu. Tačiau jo tiesiai ant krūtinės ląstos dėti nereikėtų. Būtų geriau, kad žmogus vilkėtų marškinėlius, nes taip apsisaugos nuo odos nudegimų.

Norintiems apsisaugoti nuo šio sezono ligų A. Žvirblienė patarė prisirinkti viržių viršūnėlių ir iš jų pasigaminti arbatą. O jei jau pajutote peršalimo požymius, pašnekovė pritarė D. Kunčienės nuomonei, kad verta karštame vandenyje sušildyti kojas. Tačiau ji paminėjo, kad ši procedūra neturėtų tęstis ilgiau nei 15 minučių.

„Tie, kurių širdis sveika, atsisėdę į vonią į bronchus gali nukreipti kiek įmanoma karštesnę dušo srovę“, - pridėjo žolininkė.

Besigydantiems karštu pienu ji patarė į jį įmesti 4-5 datules. Visa tai reikėtų pora minučių pavirti. Be to, pašnekovė peršalus patarė gerti sidabrinį vandenį, kurį galima pasigaminti labai paprastai. Anot A. Žvirblienės, užtenka į stiklinę įmerkti sidabrinį šaukštą. Parą jį ten palaikę turėsite sidabrinio vandens.

Susirgus, pašnekovės teigimu, gerai padeda ir pūkinė skarelė. Ją nakčiai reikėtų užsirišti ant galvos. Taip, anot jos, į galvos sritį plūsta daugiau kraujo. Be to, liaudies medicinos žinovė profilaktiškai patarė prieš miegą vaikų kulnus ištepti 3 proc. jodo tirpalu. Tik savaitę tepus reikia padaryti dviejų – trijų savaičių pertrauką. Tuomet procedūrą vėl galima kartoti.

„Yra dar vienas būdas. Dvi stiklines liepų medaus reikia sumaišyti su sėlenomis ir mišinį pavirti, kol masė sutirštės ir įgaus rausvą spalvą. Kiekvieną dieną atsignybkite lazdyno riešuto gabaliuką ir laikykite burnoje tol, kol ištirps. Po to valandą negalima nei gerti, nei valgyti“, - liaudiškais kovos su peršalimu būdais dalinosi A. Žvirblienė.