Prisegti galima, bet yra naudos?
KET pakeitimuose rašoma: „vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.“
Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad nuo šiol gyvūnus vežant transportu, bus privaloma prisegti diržu, Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus atstovai atsakė, kad „prievolės prisegti diržu augintinius – nėra“. Paprašius patikslinti, ką tuomet reiškia „vežti saugiai“, vėlgi atskriejo miglotas atsakymas: „Tai – prievolė pasirūpinti ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų“.
„Norint šunį vežioti saugiai, reikia labai daug išlaidų: keisti automobilį į universalą, įsigyti specialų narvą pagal automobilio išmatavimus. Pigus pakaitalas - saugos diržas - per daug nepadėtų, nes, logiškai mąstant, jei pasodinus ant galinės sėdynės su saugos prisegtuku įvyktų avarija, tai šuns visos letenos vis vien spėtų nulėkti į priekį ir nulaužti sprandus“, - svarstė Julius.
Kinologė: galima rinktis ne tik diržus
„Kelių eismo saugumo specialistai saugos diržų nenaudojimą įvardija kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl ko keliuose žūsta žmonės. Statistikos, kiek eismo įvykių įvyksta, kai automobiliuose netinkamai vežami gyvūnai blaško vairuotojo dėmesį, neturime, tačiau, manome, kad vairuotojas turi savo dėmesį koncentruoti į kelią ir jo aplinką, o kiekvienas dėmesio atitraukimas nuo vairavimo gali sukelti labai sunkias pasekmes“, - komentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės teigimu, dauguma augintinius turinčių šeimininkų savo gyvūnus veždami automobiliu juos saugo, tačiau, be abejo, ne visi. GRYNAS.lt kinologė aiškino, kad yra keli būdai, kaip užtikrinti augintinio saugumą automobilyje. Vienas jų yra specialus saugos diržas, kurį reikia įsigyti atskirai ir pritvirtinti prie automobilyje jau esančių saugos diržų.
„Tokie diržai yra įvairių dydžių, atrodo kaip petnešos, kurios uždedamos ant šuns, o jų galas tvirtinamas į saugos diržo laikiklį automobilyje. Tokius diržus jau seniai buvo galima naudoti. Jie veikia taip pat, kaip normalus saugos diržas žmogui. Jis yra tvirtas ir išlaiko šunį stabdant ar autoįvykio metu, kad jis nenuskrietų į priekį nuo užpakalinės sėdynės. Ir pačiam gyvūnui saugiau, ir nesužalojami žmonės“, - dėstė kinologė.
Anot jos, yra ir dar vienas būdas – vežti augintinius konteineriuose. Šis būdas užtikrina geresnes gyvūno galimybės judėti. Tačiau konteineris taip pat neturėtų būti automobilio salone paliekamas palaidas, jį reikia pritvirtinti.
Konteineriai dažniau pasirenkami mažesniems šuniukams, o štai didelius šunis galima vežti automobilio universalo bagažinėje, kuri nuo salono atskiriama specialiomis grotelėmis.
„Tokios grotelės irgi seniai naudojamos. Jeigu šuo yra bagažinėje ir ne narve, gali susižaloti“, - perspėjo R. Kazlauskaitė.
Jeigu ne dėl gyvūnų, tai bent dėl savęs
„Esu visko mačiusi – žmonės kartais ir paprastoje bagažinėje šunį veža. Mano nuomone, tai ne visai tinkamas būdas transportuoti gyvūną, bet kiekvienas supranta savaip. Tie, kurie rūpinasi savo gyvūnų gerove, tikrai pasirūpina, kad šuo ir automobilyje būtų saugus“, - svarstė R. Kazlauskaitė.
„Ne visuomet galima užtikrinti, kad šuo nenuspręs padėti vairuoti ar dar ką nors padaryti, jau nekalbu apie tai, kad vasarą, kai atidaryti automobilio langai, jis gali paprasčiausiai iškristi. Tai yra daroma tiek dėl paties šuns saugumo, ir dar svarbiau – žmonių saugumui užtikrinti. Net mažas šuniukas, jeigu jis sėdi ant užpakalinės sėdynės ir yra staigus stabdymas ar susidūrimas (autoįvykis), skrenda į priekį. Jis ir pats gali susižaloti, ir labai smarkiai sužaloti žmogų. Žmonės turėtų pagalvoti, jei ne dėl šuns saugumo, tai bent dėl savo“, - patarė Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė.
Veterinaras: turėjau tik vieną tokį atvejį
Jo teigimu, kur kas dažniau į jo kliniką atvežami gyvūnai, sužaloti kitokiais būdais.
„Kas antrą-trečią dieną turime traumuotų gyvūnų, bet ne tais atvejais, kai gyvūnas buvo vežamas automobiliu, dažnesni atvejai, kai jis išbėgo į gatvę, jo nepastebėjo, patys šeimininkai traumavo nuosavame kieme. Turėjau tik vieną tokį atvejį per dešimt metų (kai gyvūnas susižalojo automobilyje – red. past.)“, - sakė J. Šengaut.
Anot veterinaro, oficiali statistika, kiek gyvūnų susižalojo vežami be specialių saugos priemonių automobiliuose, vargu ar yra renkama, tačiau kai kuriais atvejais vežti gyvūnus narveliuose, ypač jų nepritvirtinus, gali būti net pavojingiau, nei vežti gyvūnus palaidus. Narvas avarijos atveju gali daug stipriau sužaloti keleivius nei smulkus šunelis ar kitas gyvūnėlis.
