Žvejai kompensacijų tikėtis negali
Vis mažiau laiko lieka iki 2015 metų - nuo šios ribos pagal buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymą vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, nebebus galima užsiimti versline žvejyba. Tad šios verslo šakos atstovai daro viską, kad tik nereikėtų džiauti tinklų.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pradėjęs jo pirmininkas Algimantas Salamakinas visų pirma pasiūlė išspręsti iš šio verslo pasitraukiantiems žmonėms, jo teigimu, pažadėtų kompensacijų klausimą.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas komitete teigė, kad ministras buvo davęs pavedimą išnagrinėti galimybes žvejams išmokėti kompensacijas.
Seimo narys Paulius Saudargas išsakė nuomonę, kad reikia ne ieškoti galimybių, kaip išmokėti kompensacijas, bet pasirinkti kitą sprendimą – leisti žvejams verslininkams toliau tęsti savo veiklą.
„Mes, kaip suprantu, linkstame į kompensacijas. Bet aš nelikau įtikintas, kad vidaus vandenyse reikia uždrausti verslinę žūklę. Jei tai padaryta vieno išeinančio ministro, nereiškia, kad taip turi likti per amžius. Be to, ar ministro įsakymas neprieštarauja įstatymui?“ – žvejams verslininkams naudingą poziciją išreiškė P. Saudargas.
Siūlo prispausti ministrą
Panašiai kalbėjo ir Linas Balsys. Jis svarstė, kad nėra prasmės riboti verslinės žvejybos, nes tuomet, ką sugaudavo verslininkai, sugaus žvejai mėgėjai: „Buvo kalbama, kad per mėgėjišką žvejybą bus surenkama daugiau mokesčių. Aplinkos komitetas nori aiškumo, ar uždraudus verslinę žvejybą prisidedame prie aplinkos išsaugojimo, nes turbūt leidžiame mėgėjams daugiau sugauti?“ - svarstė jis.
Raimundas Paliukas taip pat laikėsi pozicijos, kad nėra gerai uždrausti verslinę žvejybą. Anot jo, vidaus vandenyse vietos turi užtekti tiek mėgėjams, tiek ir verslininkams.
Gintautas Mikolaitis išsakė kiek kitokią nuomonę. Anot jo, būtų žymiai paprasčiau ne keisti įstatymą, bet priversti naująjį ministrą Kęstutį Trečioką atšaukti savo pirmtako patvirtintą įsakymą, kurį žvejai mėgėjai sutiko su džiaugsmu.
„Aš manau, kad jokio įstatymo nereikia. V. Mazuronis pasirašė įsakymą ir uždraudė žvejot. Mes turim įpareigoti atšaukti įsakymą. Manęs neįtikino, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą. Negalima uždrausti, nes mes turėsime neišžvejotų žuvų kapinyną. Du – keturis metus gyvena žuvys ir niekas jų nesužvejos. Kitas ministras įsakymą gali atšaukti“, - sakė G. Mikolaitis.
Galiausiai komiteto pirmininkui A. Salamakinui kilo rimtų abejonių, kad buvusio ministro pasirašytas įsakymas gali prieštarauti Žuvininkystės įstatymui:
„Išsprendžiame globalias problemas, o čia pasiklydome tarp trijų pušų. Reikalinga mokslininkų išvada: ne Salamakino, ne Mazuronio, ne Jonausko. Man atrodo, kad įsakymas niekinis, nes prieštarauja įstatymui. Jei mokslininkai nustato, kad žvejoti galima, verslinę žvejybą reikia leisti. Ar čia pjaras kvailas buvo paleistas? 300 tūkst. žvejų mėgėjų ir visi jie balsuos. Atleiskite, tai kvaila.“
A. Salamakinas: nelaikykit mūsų durniais
Jo teigimu, žvejai verslininkai be darbo neliktų, nes galiotų specialioji žvejyba, kuri leistų gaudyti ungurius, stinteles, seliavas ir pan. V. Graičiūnas teigė, kad visoje Europos Sąjungoje verslinė žvejyba yra ribojama. Ir Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, žvejai tikrai turėtų neblogas sąlygas. Jis sakė, kad šiuo įsakymu siekiama apsaugoti ir atstatyti išeikvotus žuvies išteklius.
V. Graičiūnui antrino ir L. Jonauskas. „Daugelis Seimo narių yra suklaidinti žvejų verslininkų. Verslinė žvejyba nėra uždrausta – vyksta specializuota žvejyba. Pavyzdžiui, seliavų žvejyba yra pati pelningiausia ir ji nėra uždrausta,“ - akcentavo viceministras.
Žvejai verslininkai reikalauja viceministro atsistatydinimo
Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis replikavo, kad verslinės žvejybos drausti nereikia, nes ji teikia didelės naudos gamtai: „Norėčiau paaiškinti iš esmės. Traukiami tinklai duoda naudą. Akėja ežero dugno žemę – ją purena.“
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius, įnirtingai gynęs žvejų verslininkų poziciją, savo pasisakymą pabaigė pasiūlymu viceministrui J. Jonauskui ir Gamtos apsaugos skyriaus vedėjui V. Graičiūnui atsistatydinti iš užimamų pareigų.
Posėdžio metu A. Salamakinas prisiminė ir Aplinkos ministerijos inicijuotą „Žvejų rojaus“ projektą. Anot jo, jei jis bus įkurtas, grės ekologinė katastrofa: „Žvejų rojų gali pasidaryti 0,5 hektaro baloje. Prisileidi žuvų ir turi rojų. O jei jūs norite nužudyti ežerus su tokiu savo briedu, tai jums tikrai nepavyks. 500 hektarų dydžio ežere rojaus nepadarysit. Baikit kliedėt,“- kritiką Aplinkos ministerijos adresu siuntė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Aplinkos ministras: arba informacija neatitinka tikrovės, arba verslininkai gudrauja
Aplinkos ministerija netrukus po posėdžio išplatintino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad ir toliau laikosi pozicijos, jog ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad duotų didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.
Taip pat pranešime rašoma, kad Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria neigiamą žvejybos poveikį. Nesustabdomai mažėja vertingų žuvų ištekliai. Pavyzdžiui, verslinės žvejybos veikiami Kauno marių žuvų ištekliai nuo 1998 m. nuolat mažėjo (vien per 2008-2009 m. žuvų biomasė sumažėjo 149 tonomis), todėl šiame vandens telkinyje nuo 2013 m. verslinė žvejyba buvo uždrausta.
Lietuva, net ir nuo 2015 m., kai ežeruose ir upėse bus leidžiama tik specializuota seliavų, stintų, ungurių, nėgių žvejyba ir uždrausta kitų žuvų verslinė žvejyba, tiek pagal žvejų verslininkų skaičių, tiek pagal verslinius sugavimus išliks tarp dešimties labiausiai verslinę žvejybą plėtojančių ES valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios vidaus vandenų plotas nepalyginti didesnis nei Lietuvos, sugaunama tik apie 1,5 karto daugiau žuvų.
Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos gairių pažymėta, kad žvejybos sektoriui skiriama finansinė parama dirbtinai palaiko perteklinius žvejybos pajėgumus. Daugelyje šalių subsidijos ir žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidos jau viršija sužvejotų žuvų vertę. Kitaip tariant, Europos piliečiai už žuvį moka du kartus: vieną kartą – parduotuvėje, o antrą – mokėdami mokesčius.
Lietuvos Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žvejai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.
Pranešime rašoma, kad viena iš žvejybos reglamentavimo priemonių yra ir visiškas žvejybos uždraudimas, todėl teisinio pagrindo kompensuoti žvejams verslininkams dėl nustatomų verslinės žvejybos draudimų ar ribojimų nėra. Nė viena valstybė nemoka kompensacijų, jei žvejai netenka galimybių žvejoti nustačius žvejybos reglamentavimo priemones.